Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) transportuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas du kartus, teistumai išnykę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. 2023 m. sausio 17 d. apie 15:39 val., M. K. Čiurlionio g. Kaune, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „Peugeot 307“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,87 promilės neblaivumas, iki kol prie M. K. Čiurlionio g. 16 numeriu pažymėto namo atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis G. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 17 d. po darbo jis su kolegomis vartojo alkoholį ir po to važiavo automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Darbas jam baigiasi 14 val. Čiurlionio gatvėje per vėlai pastebėjo kitą automobilį ir atsitrenkė į jį. Įvykio metu buvo neblaivus. Blogai vertina savo poelgį, gailisi nusikaltęs, šeimos nariai į jo poelgį žiūri neigiamai. Jis yra vedęs, žmona ligoninėje. Seseriai apie įvykį nepasakojo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo sesers vyrą A. K.. Su juo jis sutaria geriau nei su seserimi. Jie gyvena kaimynystėje, dažnai bendrauja.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2023 m. sausio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3 skyriaus vyr. tyrėjos R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. sausio 17 d., apie 15:39 val. adresu M. K. Čiurlionio g., netoli pastato Nr. 16 G. G., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. G. G. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0204“, patikros sertifikato Nr. 1753665 pirmo tikrinimo metu 15:58 val. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 16:13 val. nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. Automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 11).

2023 m. sausio 17 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta -M. K. Čiurlionio g., netoli pastato Nr. 16, fiksuotas transporto priemonių „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimas (b. l. 13–28, 45).

2023 m. sausio 17 d.-2023 m. sausio 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėtos transporto priemonės- automobiliai „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilių sugadinimai, sudarytos fotolentelės (b. l. 30–44).

2023 m. sausio 17 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte užfiksuota, jog automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), perduotas saugoti UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 51–52).

2023 m. sausio 17 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog G. G. 15.58 val., pirmu neblaivumo tikrinimu nustatytas 1.87 % prom., 16.13 val. antru pūtimu 1.92 % prom. (b. l. 53–55).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas G. G. (b. l. 71).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Peugeot 307“, 2003 m., kaina su PVM yra 1420 Eur (b. l. 72).

Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 17 d., apie 15:30 val. atvyko į Kauną savo automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilyje su juo važiavo draugė V. E. ir draugės du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikėjo nuvežti į treniruotę Savanorių pr., tikslaus adreso nurodyti negali. Apie 15:36 val. važiuojant M. K Čiurlionio g. netoli Kauno geležinkelio stoties sustojo prie sankryžos, kuri reguliuojama šviesoforu, kadangi tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Sustojo trečioje eismo juostoje, nes norėjo sukti į kairę, tai yra į Vytauto pr. Staiga pajuto į savo automobilio „Audi A6“ galinę dalį smūgį, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė mėlynos spalvos Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis. Automobilyje „Peugeot“ prie vairo sėdėjo vyriškis, kurio nepažįsta, jis automobilyje buvo vienas. Priėjęs prie jo paklausė, ar jam viskas gerai, tuo metu vyriškis atidarė duris ir išlipo iš automobilio. Jam išlipus pamatė, kad vyriškis svirduliuoja, nenulaikė lygsvaros. Paklausė asmens, ar jis nėra vartojęs alkoholinių gėrimų, šis nurodė, kad vartojęs alkoholinių gėrimų, bet nedaug. Tada minėtas vyriškis vėl atsisėdo į „Peugeot“ automobilį. Nuėjęs į savo automobilį paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir informavo apie įvykusį eismo įvykį ir apie įtarimus, kad kito automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus. Kol atvyko policijos pareigūnai, „Peugeot“ vairuotojas niekur išėjęs nebuvo, kiek matė, gėrė mineralinį vandenį „Neptūnas“ ir daug rūkė, ar kažką valgė, nurodyti negali. Po 15-20 min. atvykę policijos pareigūnai patikrino vairuotoją dėl neblaivumo, tada ir paaiškėjo, kad vairuotojas yra tikrai neblaivus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilio galinis bamperis (b. l. 60–62).

Liudytojas Ž. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 30 d. dirbant kartu su vyr. patruliu J. G. nustatytame maršrute, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie 15.35 val., gavo pranešimą, kad M. K. Čiurlionio g. 16, Kaunas, netoli geležinkelio stoties, automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė pranešėjo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaltininkas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo du jau minėtus automobilius. Pareigūnams priėjus prie automobilių, iš automobilio „Audi“ išlipo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, R. V., kuris paaiškino, kad apie 15.35 val., būdamas sankryžoje M. K. Čiurlionio g. 16, Kaune, laukė žalio šviesos signalo, pajuto smūgį į automobilio galą. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad į jo automobilį atsitrenkė „Peugeot“ automobilis, kurį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, G. G., kuris gali būti neblaivus, todėl ir iškvietė policiją. G. G. paaiškino, kad prieš valandą gėrė alkoholinius gėrimus, todėl nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į „Audi“ automobilį. Patikrinus G. G. neblaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu apie 15.58 val., parodė 1,87 prom., o antru pūtimu apie 16.13 val., 1.92 prom. neblaivumą (b. l. 66–69).

2023 m. sausio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro garso įrašas, iš kurio matyti, kad pranešėjas Ž. F. praneša apie tai, kad Čiurlionio gatvėje į jo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus (b. l. 73–74).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. G. 2023 m. sausio 17 d. apie 15:39 val., M. K. Čiurlionio g. Kaune, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „Peugeot 307“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,87 promilės neblaivumas, iki kol prie M. K. Čiurlionio g. 16 numeriu pažymėto namo atsitrenkė į priekyje stovėjusią transporto priemonę „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad alkoholį vartojo po darbo, o po to vairavo jam priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nepastebėjęs priekyje automobilio „Audi“, atsitrenkė į jį. Automobilio „Audi“ vairuotojas Ž. F., įtaręs, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas gali būti neblaivus, iškvietė policiją. Policijos pareigūnai patvirtino, kad atvykę į eismo įvykio vietą, alkotesteriu patikrino automobilio „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo blaivumą, ir paaiškėjo, kad jis yra neblaivus, jam nustatytas 1,87 promilės girtumas. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo G. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo sesers vyro A. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. A. K. parodė, kad kaltinamasis G. G. yra jo žmonos brolis. Jis žino apie įvykį, kaltinamasis po dviejų dienų papasakojo, kas atsitiko. Jie bendrauja, pokalbiais, mano, padarysiąs įtaką G. G.. G. G. padeda dukrai įsirenginėti, mano, kad jis nedažnai daro kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kartu su juo vykdavo į sodą, grybauti. Dabar jį vežios kaltinamojo dukra arba žmona. Mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką G. G., jis jo klausys. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei reikės, gali sumokėti užstatą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas, teistumai išnykę (b. l. 117–119), baustas administracine tvarka (b. l. 120–139), pakaltinamas (b. l. 105, 107), dirba.

G. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. K., kaltinamojo sesers vyras, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba. Jis su kaltinamuoju sutaria gerai, dažnai bendrauja, gyvena netoliese, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. K. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo žmonos broliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant A. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams 6 mėnesiams su 1000 Eur užstatu sesers vyro A. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad G. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus G. G. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. sausio 19 d. (b. l. 96–9).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad G. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Peugeot 307“, 2003 m., kaina su PVM yra 1420 Eur (b. l. 72).

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Peugeot 307“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2023 m. sausio 19 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. G. automobiliui „Peugeot 307“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam G. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (b. l. 76), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

G. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

G. G. perduoti laiduotojo A. K. atsakomybei pagal laidavimą su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Įpareigoti laiduotoją A. K. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0100 0222 9831 AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. G., už kurį laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti G. G. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 19 d.;

– konfiskuoti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2023 m. sausio 19 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „Peugeot 307“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti G. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.