- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- A-502-2877-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02943-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. S., J. S.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, E. P.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir J. S. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir E. P. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. S. ir J. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. IN(12.5.1.15.)-26088; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčių nagrinėjimo komisijos 2010 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 218; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. patvirtinti Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro 2010 m. rugpjūčio 30 d. išduotą dokumentą Nr. 2-93 kaip 2006 m. gruodžio 12 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-15692 neatskiriamą dalį; 4) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą išduoti pareiškėjams raštišką patvirtinimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kokios konkrečios patalpos ir patalpų dalys iš jų paveldėtos 70/100 buto, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Patikslintame skunde (t. I, b. l. 125-129) nurodė, kad teritorinį ir centrinį registratorių prašė konkrečiai patvirtinti, kokie kambariai (patalpos) ir kokios kambarių (patalpų) dalys iš paveldėtų 70/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Butas), dalių jiems priklauso asmeninės nuosavybės teise. VĮ Registrų centras, remdamasis Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro surašytu patikslinimu, turėjo galimybę išduoti tokį patvirtinimą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą motyvavo tuo, kad duomenys, įrašyti apie nekilnojamąjį daiktą – Butą – atitinka dokumentus, yra teisingi ir išsamūs, todėl papildyti ar taisyti jų nėra pagrindo. VĮ Registrų centras ginčijamu sprendimu patvirtino, kad duomenys atitinka pateiktuose dokumentuose esančius įrašus, kurie yra išsamūs. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija padarė išvadą, kad buvo atliktas išsamus naudojimui priskirtų patalpų aprašymas, tačiau be žymos „asmeninė nuosavybė“, kadangi, kaip teigia VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.254 straipsnis, reglamentuojantis registruotinus juridinius faktus, tokio turinio įrašų nenumato. Pareiškėjai pažymėjo, kad naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas minėto straipsnio prasme reiškia, jog šios patalpos (kambariai) yra priskirti pareiškėjų asmeniniam naudojimui. Taip pat nurodė, kad jie neprašė VĮ Registrų centrą nustatinėti naudojimosi patalpomis (kambariais) tvarką ar registruotiems juridiniams faktams priskirti žymą „asmeninė nuosavybė“, ką savo sprendime nurodo VĮ Registrų centras. VĮ Registrų centras neteisingai suprato pareiškėjų prašymus, neatsižvelgė į prašymų pradinę dalį, dėl to keičiasi pačių prašymų esmė. V. S. ir J. S. įsitikinimu, registratoriui pateiktų dokumentų tikrai pakako juridiniam pagrindui atsirasti, be to, visi kiti reikalingi dokumentai jų prašymams tenkinti ir vykdyti yra duomenų banke, ir VĮ Registrų centras bet kada gali jais pasinaudoti.
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 136-138) paaiškino, kad tiek teritorinio, tiek centrinio registratoriaus priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. CK 4.253 – 4.259 straipsniai ir Įstatymo 11, 12, 14, 15, 20, 22 straipsniai numato, kokios daiktinės teisės, juridiniai faktai ir kokia tvarka bei kokių dokumentų pagrindu registruojami. Detaliau minėti teisiniai santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose (toliau – ir Registro nuostatai). Duomenys, esantys nekilnojamojo turto registro Nr. 10/251753 įraše, atitinka dokumentus ir yra įrašyti vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, todėl kokiu nors būdu juos tikslinti, aprašinėti ar taisyti nėra jokio juridinio pagrindo. Pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą patvirtinti Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro 2010 m. rugpjūčio 30 d. išduotą dokumentą Nr. 2-93 kaip 2006 m. gruodžio 12 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-15692 neatskiriamą dalį yra nepagrįstas. Notarės D. Štaupienės pasirašytas dokumentas Nr. 2-93 yra informacinio pobūdžio. Tai nėra dokumentas, kurio išdavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos notariato įstatymas ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys notarinių veiksmų atlikimą, todėl negali būti pripažįstamas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 1-15692, neatskiriama dalimi. Pareiškėjų skundo reikalavimas išduoti raštišką patvirtinimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kokios konkrečios patalpos ir patalpų dalys priklauso pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise, taip pat nepagrįstas. Įstatymo 2 straipsnis numato, kad Nekilnojamojo turto registras įsteigtas be kita ko ir oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Registro nuostatų 10 punkte nurodyta, kokie duomenys yra kaupiami Nekilnojamojo turto registre, o jų teikimo tvarka, būdai ir apimtis numatyti Registro nuostatų 37, 45 punktuose bei IV skyriuje. Teisės aktai nenustato nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigos į nekilnojamojo turto registrą perrašinėti bet kokių pateiktų dokumentų turinį arba išdavinėti kitokios, negu minėtose teisės normose nustatyta, formos ir apimties informaciją. Teisės normų, kurių pagrindu kyla tam tikros asmenų teisės, aiškinimas nėra nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencija. Kadangi pareiškėjai aukščiau nurodytų dokumentų pagrindu įgijo ne visą, o tik tam tikras Buto dalis, kokios konkrečiai patalpos sudaro šias dalis įstatymuose nustatytuose nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, juose tik nurodyta naudojimosi patalpomis tvarka. Turtas iki šiol nėra padalintas, atidalintas ar kitokiu būdu nustatytas jo teisinis režimas. Butas, vadovaujantis CK 4.73 straipsniu, bendraturčiams, tame tarpe ir pareiškėjams, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime nesutiko su pareiškėjų skundo reikalavimais (t. II, b. l. 25).
Paaiškino, kad pareiškėjai šiuo nepagrįstu skundu, kaip ir kitais procesiniais veiksmais bylose, nagrinėjamose bendrosios kompetencijos teisme, siekia visokiais būdais sutrukdyti Buto, kurio bendrasavininke ji taip pat yra, atidalijimą. Atsiliepime pažymima, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11921-781/2010 tenkino E. P. ieškinį ir atidalijo jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 4 kambarių 97,78 m² ploto, Buto taip: jai atidalino gyvenamąsias patalpas, buto inventorizacijos plane pažymėtas indeksais 3-6 ir 3-7 (kambarys ir koridorius), kurių bendras plotas 24,82 m², įėjimą į butą iš laiptinės, pažymėtos indeksu IX-5, kurio durys veda į buto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-7; Valerijui ir J. S. atidalino gyvenamąsias patalpas, pažymėtas indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-8 ir 3-9 (trys kambariai, koridorius, vonia, tualetas, virtuvė), kurių bendras plotas 72,96 m², įėjimą į butą iš laiptinės, pažymėtos indeksu IX-4, kurio durys veda į buto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-2. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėjus netrukdyti E. P. iš jų buto dalyje esančių šaltinių prisijungti ir atsivesti vandenį bei dujas. Šį teismo sprendimą pareiškėjai apskundė apeliacine tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjai nesuvokia skirtumo tarp asmeninės nuosavybės teisės ir naudojimosi turtu tvarkos, nors šios sąvokos ne kartą buvo jiems išaiškintos. Buto patalpoms yra nustatyta naudojimosi tvarka, bet ne nuosavybės teisė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 54-59).
Teismas, išanalizavęs CK 4.37, 4.73, 4.75, 480 ir 481 straipsnių bei Įstatymo 12 straipsnio reguliavimą, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjams bei trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P. nekilnojamas daiktas – 97,78 m² bendro ploto Butas – priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir šis daiktas nėra CK 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka padalintas (nustatyta ir įregistruota tik naudojimosi šio buto patalpomis tvarka), padarė išvadą, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo jokio pagrindo remdamasis nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis nurodyti, kokios konkrečiai patalpos priklauso pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise. Tai galėtų būti padaryta tik tuo atveju, jei bendraturčių V. ir J. S. bei E. P. dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų atidalytos. Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro 2010 m. rugpjūčio 30 d. išduotas raštas Nr. 2-93 advokatui D. Bogdanovui nėra ir negali būti vertinamas kaip dokumentas, kurio pagrindu registruojami juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre (Įstatymo 22 str.), ar tokio dokumento patikslinimas, kadangi yra tik informacinio pobūdžio (II tomas, b. l. 39). Be to, jame pateiktas aiškinimas, kiek tai susiję dėl buto patalpų (o ne dalių bendrosios nuosavybės teisėje) priklausymu pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise, prieštarauja tiek paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime (t. II, b. l. 22), tiek jo patikslinime (t. II, b. l. 23) nurodytiems duomenims.
III.
Pareiškėjai V. S. ir J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 63-67) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Priimdamas 2011 m. vasario 11 d. sprendimą teismas nesivadovavo teisės aktais, kurių nuostatomis pareiškėjai grindė savo reikalavimus, visapusiškai neišanalizavo ir neįvertino jam pateiktų įrodymų, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepimuose pirmosios instancijos teismui pateikė informaciją, nesusijusią su ginču, tokiu būdu siekdami nuslėpti išties reikšmingus faktus.Įstatymai nedraudžia notarui patikslinti duomenų, neįrašytų į paveldėjimo teisės liudijimą (arba įrašytų neišsamiai), papildant paveldėjimo teisės liudijimą svarbiomis (trūkstamomis) aplinkybėmis, kurių nenurodymas sukelia pareiškėjams neigiamas pasekmes. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais akivaizdu, kad minėti pažeidimai daro pareiškėjams nepataisomą žalą, todėl privalo būti laiku pastebėti ir pašalinti. Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro 2010 m. rugpjūčio 30 d. išduotas juridinis dokumentas Nr. 2-93 yra neatskiriama paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-15692 dalis. Jis buvo pateiktas atsakovui teisinės registracijos veiksmams atlikti. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas ir jo neatskiriama dalis patvirtina, kad pareiškėjų paveldėtos 70/100 Buto dalys priklauso jiems asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo nurodyti, kurios Būto patalpos (jų dalys) sudaro šį turtą.
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. II, b. l. 95-96) nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tiksliai nustatė visas faktines aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais išaiškino bendrosios dalinės nuosavybės teisės bei jos įgyvendinimo ypatumus, įvardijo bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo teisines pasekmes bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarką. Teismas apibrėžė nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas ir padarė pagrįstą išvadą, kad neatidalijus pareiškėjų dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovas neturėjo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (t. II, b. l. 97).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo bei jo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą tikrinami ginčijamo administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas, tiriama ar viešojo administravimo subjektas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar konkrečiu atveju turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas teisę reikalauti šių veiksmų atlikimo.
Ginčijamu teritorinio registratoriaus 2010 m. rugsėjo 9 d. raštu pareiškėjams atsakyta į jų prašymą nurodyti kokios patalpos asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Juo atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto registre pareiškėjų asmeninės nuosavybės teisės yra įregistruotos į idealiąją nekilnojamojo daikto dalį, o ne į atskiras buto patalpas, dėl ko nurodyti konkrečių patalpų, priklausančių asmeninės nuosavybės teise nėra galimybės.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs CK 4.37, 4.73, 4.75, 480 ir 481 straipsnių bei Įstatymo 12 straipsnio reguliavimą, įvertinęs faktines bylos aplinkybes (pareiškėjams bei trečiajam suinteresuotam asmeniui E. P. nekilnojamas daiktas – 97,78 m² bendro ploto Butas – priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir šis daiktas nėra CK 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka padalintas) padarė pagrįstą išvadą, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo jokio pagrindo remdamasis nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis nurodyti, kokios konkrečiai patalpos priklauso pareiškėjams asmeninės nuosavybės teise.
Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad bendraturčių V. ir J. S. bei E. P. dalys iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra atidalytos, yra nustatyta ir nekilnojamojo turto registre įregistruota tik naudojimosi šio buto patalpomis tvarka. Teismas pagrįstai vertino Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro 2010 m. rugpjūčio 30 d. išduotą raštą Nr. 2-93 advokatui Dmitrijui Bogdanovui nesudarančiu Įstatymo 22 straipsnio numatytų teisinių pagrindų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimui nekilnojamojo turto registre. Tiek ginčą nagrinėjant ikiteisminėje institucijoje, tiek pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, o atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas. Nenustatyti pagrindai duomenų, įrašytų registre, pildymui ar taisymui pagal Įstatymo 33 straipsnį. Todėl atsakovo sprendimas pagrįstai pripažintas teisėtu ir nenustatytas pagrindas atsakovo įpareigojimui atlikti pareiškėjų reikalaujamus veiksmus.
Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų V. S. ir J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.