- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2-27891-819/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20466-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., A. M., valstybės įmonei Turto bankui, VĮ Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovei advokatei D. P., suinteresuotiems asmenims E. K., A. M. ir valstybės įmonei Turto bankui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – E. K., A. M., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M. po savo sesers A. A. mirties priėmė jos palikimą, taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. po savo sesers T. M. mirties priėmė jos palikimą (b.l. 1-3).
Paaiškina, kad 2014-06-12 mirė pareiškėjo motinos S. K. sesuo A. A., kuri testamentu visą turtą buvo palikusi savo seseriai T. M.. A. A. iki pat savo mirties kartu su seserimi T. M. gyveno bute (duomenys neskelbtini). Po A. A. mirties šiame bute liko gyventi T. M., tačiau dėl stipraus emocinio sukrėtimo ją netrukus po A. A. laidotuvių ištiko insultas, dėl ko ji 2014-06-18 mirė. Po T. M. mirties jos sesuo S. K. įstatymų nustatyta tvarka 2014-09-09 kreipėsi į Vilniaus miesto 40-ąjį notarų biurą, siekdama priimti T. M. palikimą, tačiau notarė A. A. suabejojo S. K. gebėjimu suprasti savo veiksmus, todėl paveldėjimo liudijimas į T. M. turtą jai nebuvo išduotas. S. K. atlydėjusiam pareiškėjui notarų biure buvo paaiškinta, jog siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į T. M. turtą, būtina kreiptis į teismą dėl S. K. pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2014-09-15 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti S. K. neveiksnia ir nustatyti jai globą, paskiriant globėju pareiškėją. Šio pareiškimo pagrindu teisme buvo pradėta civilinė byla N. 2-4021-860/2014, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu S. K. mirė, dėl ko 2014-12-31 nutartimi ši byla nutraukta. Po S. K. mirties pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 12-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl savo mamos S. K. palikimo priėmimo. 2015-01-07 pareiškėjui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau jame nėra nurodytas T. M. iki mirties priklausęs turtas, įskaitant T. M. testamento pagrindu iš savo sesers A. A. paveldėtą turtą. Šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimai į T. M. turtą niekam neišduoti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad S. K. 2014-02-26 buvo išdavusi pareiškėjui notariškai patvirtintą įgaliojimą tvarkyti jos sąskaitas. Šio įgaliojimo pagrindu 2014-09-12 pareiškėjas už savo motiną apmokėjo LESTO 2014-06-23 A. A. išrašytą sąskaitą už sunaudotą elektrą (duomenys neskelbtini), kas taip pat liudija, kad S. K. po T. M. mirties priėmė jos palikimą ne tik kreipdamasi į notarą, bet ir pradėdama turtą faktiškai valdyti po jos mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu nesutinka (b.l. 40-41). Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą pareiškime minimų asmenų giminystės ryšius patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų apie aplinkybes, kaip po buto (duomenys neskelbtini), savininkės A. A. mirties buvo priimtas jos palikimas realiai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Paaiškina, kad suinteresuotas asmuo, kuris valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja nuo 2015-03-20, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. A. palikimo perėjimą valstybei.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė.
Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas, jo atstovė, suinteresuoti asmenys E. K., A. M. palaikė pareiškėjo pareiškimą. Jų paaiškinimai fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-06-12 mirė A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Ji mirė būdama santuokoje su B. A., gim. 1930-09-30 (b.l. 61). Į bylą B. A. neįtrauktas suinteresuotu asmeniu, nes teismui nėra žinoma jo gyvenamoji vieta (b.l. 60). Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad A. A. su B. A. negyveno nuo 1958 m., jie išsiskyrė būdami tremtyje (duomenys neskelbtini) srityje (b.l. 56). A. A. užaugino dukterį – suinteresuotą asmenį A. M., gim. 1955 m. (b.l. 61). Po A. A. mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta, Testamentų registre nėra registruotų A. A. palikimo priėmimo faktų (b.l. 24-25, CPK 179 str. 3 d.). Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad A. A. prieš mirtį 2007-11-28 sudarė testamentą, notarinio registro Nr. 15239 (b.l. 24, 63), kuriuo butą (duomenys neskelbtini), ir visą savo turtą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko T. M.. Šis testamentas A. A. nebuvo keistas ar panaikintas. Iš viešų nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad mirties dieną A. A. vardu nuosavybės teise buvo registruotas butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 36), du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-35), dalis žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) (b.l. 30-31), dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (b.l. 32), dalis statinių (duomenys neskelbtini) (b.l. 33).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-06-18 mirė T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Ji mirė būdama netekėjusi, vaikų neturėjo (b.l. 59). T. M. testamento nepaliko, notaro biure paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo pradėta, Testamentų registre nėra registruotų T. M. palikimo priėmimo faktų (b.l. 22, CPK 179 str. 3 d.). Iš viešų nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad mirties dieną T. M. nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 29), dalį žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) (b.l. 30-31), dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (b.l. 32), dalį statinių (duomenys neskelbtini) (b.l. 33).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-09-09 S. K. kreipėsi į notarę dėl A. A. ir T. M. palikimo priėmimo, bet Vilniaus miesto 40-ojo notarų biuro notarė A. A. konstatavo, kad S. K. visiškai nesigaudo aplinkoje, todėl priimti palikimo negali. Dėl to pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismui 2014-09-25 pateikė pareiškimą pripažinti S. K. neveiksnia, nustatyti jai globą ir paskirti pareiškėją jos globėju (c.b. Nr. 2-4021-860/2014, b.l. 2-3). Šio pareiškimo pagrindu Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-4021-860/2014. Šioje byloje surinkti rašytiniai duomenys liudija, kad dar nuo 2014-04-22 S. K. buvo nustatyta nuolatinė slauga dėl ryškių judėjimo, apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, ryškių kognityvinių funkcijų sutrikimų, ji buvo dezorentuota vietoje laike savyje, buvo sutrikusi trumpalaikė atmintis, ji buvo visiškai priklausoma nuo aptarnaujančio personalo, gyveno globos namuose „Senevita“ (c.b. Nr. 2-4021-861/2014, b.l. 6, 33). Byloje nėra jokių duomenų, kad kažkuriuo laikotarpiu jos būklė buvo pagerėjusi. Priešingai, šioje byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. TPE-92/2014 liudija, kad jos būklė tik blogėjo (b.l. 51-53).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-11-30 S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 10). Ji mirė būdama našle, buvo užauginusi du sūnus – pareiškėją R. K., gim. 1958 m., ir suinteresuotą asmenį E. K., gim. 1955 m. (b.l. 58). Po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi E. K. ir R. K. (b.l. 23, CPK 179 str. 3 d.). Iš viešų nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad mirties dieną S. K. nuosavybės teise valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 37), dalį žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) (b.l. 30-31), dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (b.l. 32), dalį statinių (duomenys neskelbtini) (b.l. 33).
CK 5.50 str. 1 d. įtvirtina bendrą nuostatą, kad įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 str. 2 d., galiojusią A. A., T. M. ir S. K. mirties momentu, atsiradęs palikimas galėjo būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti ar įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.3 str. 1 d.). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po A. A., T. M. mirties nebuvo registruoti palikimo priėmimo faktai, nes notaro biure jokie pareiškimai dėl palikimo priėmimo nebuvo priimti. Pareiškėjas teigia, kad nors A. A., T. M. palikimo priėmimo faktai nebuvo registruoti, T. M. priėmė A. A., o S. K. priėmė T. M. palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti ir šiuos faktus prašo teismo nustatyti, nes jie pareiškėjui, priėmusiam savo motinos S. K. palikimą, turi juridinę reikšmę. Pagal CK nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, taip pat pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad kitu būdu gauti įrodymų, liudijančių, kad T. M. priėmė savo sesers A. A. palikimą, o S. K. priėmė savo sesers T. M. palikimą faktiniu valdymu, pareiškėjas neturi galimybių, pripažintina, kad prašomi nustatyti faktai, pareiškėjui priėmusiam S. K. palikimą, turi juridinę reikšmę (CPK 444 str. 1 d.), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo liudijimo išdavimą pareiškėjui į palikimą, perėjusį jo motinai po A. A. ir T. M. mirties (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog T. M., A. A. ir S. K. buvo seserys nustatytas iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, nes pakankamais rašytiniais įrodymais (c.b. Nr. 2-4021-860/2014, b.l. 7-8) tokių aplinkybių pareiškėjas nepagrindė. Įvertinus tolimesnius šio sprendimo motyvus, teismo vertinimu, tai netrukdo priimti galutinį sprendimą šioje byloje.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmais, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Pareiškėjas aplinkybę, kad T. M. priėmė A. A. palikimą įrodinėjo savo, taip pat suinteresuotų asmenų paaiškinimais, kad A. A. laidotuvių metu pareiškėjui su T. M. trumpai užvažiavus į butą (duomenys neskelbtini), T. M. paėmė vieną iš A. A. auksinių žiedų, kurį perdavė pareiškėjui, tuo siekdama atlyginti pareiškėjui A. A. laidojimo išlaidas. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo paaiškinimai nėra pakankami konstatuoti, kad T. M. tokiu būdu išreiškė valią dėl A. A. turto valdymo kaip savo po jos mirties (CPK 185 str.): pareiškėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo paaiškinimų nepagrindžia jokie kiti nešališki duomenys tiek apie brangaus auksinio žiedo egzistavimą, tiek apie jo priklausymą A. A., tiek apie jo valdymą T. M. pareiškėjo nurodomu būdu ir laiku (teismui nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys apie T. M. ištikusio širdies priepuolio aplinkybes, momentą, jos išvykimo į sesers laidotuves iš globos namų „Senevita“ momento, poreikio užvažiuoti į ankstesnę savo gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), jos sveikatos būklę tuo metu ir kt.). Priešingai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai liudija, kad T. M. mirė netrukus po A. A. mirties. Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad širdies priepuolis įvyko A. A. laidotuvių metu, po ko ji buvo išvežta į ligoninę, kur ji jokių veiksmų, rodančių valią priimti A. A. palikimą, neišreiškė. Abejoti tokiais pareiškėjo paaiškinimais leidžia ir tai, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą pripažinti jo motiną S. K. neveiksnia, nurodė, kad ji į notarę 2014-09-09 kreipėsi tiek dėl A. A., tiek dėl T. M. palikimo priėmimo, kas liudija, jog S. K. buvo žinoma, jog T. M. A. A. palikimo nebuvo priėmusi faktiniu valdymu.
Aplinkybę, kad S. K. priėmė T. M. palikimą, pareiškėjas grindė tuo, kad ji kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad ši aplinkybė pati savaime, įvertinus byloje nustatytą S. K. būklę tokio kreipimosi į notarę metu, notarės atsisakymą priimti jos teikiamą pareiškimą dėl palikimo priėmimo kilus abejonių dėl S. K. gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, negali būti pagrindu konstatuoti S. K. išreiškus valią priimti T. M. palikimą. Tokios S. K. valios nepatvirtina ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas, veikdamas S. K. vardu iš jos sąskaitos AB Lesto 2014-09-12 sumokėjo 2,37 Lt už suvartotą elektros energiją pagal A. A. vardu sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį objektui (duomenys neskelbtini) (b.l. 57). Viena vertus, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. K. po A. A. ir T. M. mirties pastoviai būtų atlikinėjusi nuoseklius veiksmus, nukreiptus A. A. ir/ar T. M. turto priežiūrai, valdymui kaip savo. Kita vertus, byloje nustatyta, kad dar 2014-04-22 S. K. buvo nustatyta nuolatinė slauga dėl ryškių judėjimo, apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, ryškių kognityvinių funkcijų sutrikimų, ji buvo dezorentuota vietoje laike savyje, buvo sutrikusi trumpalaikė atmintis, ji buvo visiškai priklausoma nuo aptarnaujančio personalo. Byloje nenustatyta, kad po A. A. ir T. M. mirties jos būklė būtų pagerėjusi ir ji tuo momentu būtų pavedusi pareiškėjui pagal jam dar 2014-02-26 išduotą įgaliojimą (b.l. 6-8) iš jos sąskaitos pervesti 2,37 Lt sumą už A. A. po jos mirties, tuo siekdama prižiūrėti ir tvarkyti būtent A. A. turtą kaip savo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą nėra pateikta A. A. vardu su AB Lesto sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis objektui (duomenys neskelbtini) sąskaita už suvartotą elektros energiją, kurią sumokėjo pareiškėjas iš S. K. sąskaitos (CPK 178 str.). Todėl teismas negali įvertinti, ar šią sutartį A. A. sudarė išimtinai dėl jai priklausančios namo (duomenys neskelbtini) dalies ar kaip viena iš namo bendrasavininkių dėl viso namo (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas negali įvertinti, ar ši suma buvo sumokėta už paslaugas, teiktas iki A. A. ar/ir T. M. mirties, ar po to.
Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pakankamais įrodymais pagrindė jo prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl šis jo pareiškimas atmestinas (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 259-260 str., 263-270 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.