Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-28 · Civilinė byla Nr. 2S-2032-467/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
2S-2032-467/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Kreditorius
T. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2032-467/2015Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.8; 3.3.2.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) N. Č. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) N. Č. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuotieji asmenys – išieškotojas T. S., antstolė M. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (skolininkė) N. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimo vykdymo tvarką, t.y., išieškotojui T. S. priteistą 60 000 Lt ( 17 377 EUR) kompensaciją už jam tenkančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pakeičiant į 1/3 buto dalies priteisimą natūra. Nurodė, jog, pardavus šį turtą, skola liks neišmokėta, nes buto vertė yra ženkliai kritusi, o buto įvertinimas tokia aukšta kaina buvo neteisingas. Be to ji niekada nesutiko, kad iš jos būtų priteista kompensacija, nes neturėjo galimybės jos išmokėti. Ji su T. S. taip pat neturėjo lėšų šį butą įsigyti ir butas buvo pirktas už jos močiutės L. B. lėšas. Pagal VĮ Registrų centro duomenis 2014 m. liepos 11 d. buto vertė buvo 37 200 Lt, tačiau piniginė kompensacija priteista, vadovaujantis neaiškiu turto įvertinimu. Nors T. S. privalo teikti sūnui išlaikymą, jo neteikia, sūnų ji išlaiko viena, todėl visiškai neturi lėšų kompensacijai mokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Nurodė, jog iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji, nors prašymo dalyku nurodo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, reiškia nesutikimą su teismo sprendimu priteista kompensacija ir prašo pakeisti patį teismo sprendimą, kuris jau yra įsiteisėjęs. Tačiau įstatymas nesuteikia sprendimą priėmusiam teismui teisės keisti priimtą sprendimą ar revizuoti įsiteisėjusius sprendimus ( CPK 276 str. ).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) N. Č. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą 2008 m. rugsėjo 5 d. dėl piniginės kompensacijos priteisimo, pakeičiant vykdymo tvarką ir nurodant, jog 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiama T. S. natūra. Nurodo, jog priimto teismo sprendimo ji objektyviai įvykdyti negali, nes neturi tokių pinigų, viena išlaiko du nepilnamečius vaikus. Pakeitus sprendimo vykdymo tvarką ir atidavus 1/3 dalį turto išieškotojui, jo interesai nenukentės, tik pagerės, nes jis turės atskirą kambarį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką be kita ko sietina su teismo alternatyvaus sprendimo ir fakultatyvaus sprendimo egzistavimu (CPK 272, 273 str.). Ji užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, taip pat teisėtų išieškotojo interesų apsaugą, kai skolininkas vengia vykdyti teismo sprendimą, paslepia ar sunaikina teismo sprendimu priteistus pagal individualius požymius apibūdinamus daiktus, neatlieka veiksmų, kuriuos jis sprendimu įpareigotas atlikti, ir panašiai. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, jog, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi pakeitus Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo, N. S. (dabar Č.) natūra buvo priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o iš jos T. S. buvo priteista 77 961 Lt kompensacija už natūra negautą turto dalį. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Pareiškėja (skolininkė) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį pavadino prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau iš esmės, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja prašo pakeisti patį teismo priimtą sprendimą dalyje dėl turto padalinimo ir priteisti atsakovui turto (buto) dalį natūra, o ne piniginę kompensaciją. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ir tai matyti iš teismų praktikos, sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo institutas skirtas ne keisti ar revizuoti įsiteisėjusius sprendimus, o pakeisti jų vykdymo tvarką, pvz. išdėstant mokėtiną kompensaciją dalimis. Teismo sprendimu nustatyta buto padalinimo tvarka - pareiškėjai priteisiant ginčo butą natūra, o išieškotojui už jam priklausiančią dalį – piniginę kompensaciją, yra esminė sprendimo dalis, kuri negali būti pakeista naudojantis šiuo institutu.

Pareiškėjos (skolininkės) argumentai dėl negalėjimo įvykdyti teismo sprendimą galėjo būti pagrindu apskųsti teismo sprendimą instancine tvarka arba galėtų būti pagrindu jau įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo atidėjimui ar išdėstymui, tačiau jie negali būti pagrindu pakeisti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą - sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą patenkinto reikalavimo turinį ir paties sprendimo esmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė