Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Ievai Kulikauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. sausio 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-74 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Pareiškėja su Privalomuoju nurodymu nesutinka, teigia, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pareiškėja paaiškina, kad iš Inspekcijos gavo Privalomąjį nurodymą, kuriuo jai buvo nurodyta pateikti informaciją, t. y. kadastrinių matavimų bylas, projektus, brėžinius, statybos leidimus ir paaiškinimus, nurodant, kas ir kada vykdė gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, t. y. kas buvo statytojai, darbų vykdytojai, kokia buvo tvarkoma statybinė dokumentacija ir pan. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas 2020 m. vasario 10 d.

Nurodo, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas surašytas tiriant piliečių skundus dėl gyvenamojo namo priestatų, pastatytų 1992 metais, galimai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių statinių statybą prie besiribojančių žemės sklypų, nuostatas. Pažymi, kad surašant Privalomąjį nurodymą nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau ir – Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 8 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijos pareigūnas ėmėsi tirti skundą bei Privalomuoju nurodymu reikalauja pateikti informaciją ir dokumentus dėl statybų, kurios vyko prieš 18 metų, teisėtumo. Pažymi, kad Privalomajame nurodyme nėra duomenų nei apie teisėsaugos institucijų atliekamą tyrimą dėl statybos teisėtumo, nei apie galimai pažeistą viešąjį interesą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad gyvenamasis namas jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui, tačiau Privalomasis nurodymas suformuluotas tik pareiškėjai.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad, surašant Privalomąjį nurodymą, buvo nustatytos šios aplinkybės: 1) Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas) tiria piliečių skundus dėl pastatytų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priestatų galimai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančius statinių statybą prie besiribojančių žemės sklypų, nuostatas; 2) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) dalis nuosavybės teise priklauso R. M., kita dalis – Lietuvos Respublikai, kuri valstybinės žemės patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT); 3) valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) duomenimis, žemės sklype įregistruotas dviejų butų gyvenamasis namas su priestatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 93,27 kv. m, toliau – ir Gyvenamasis namas), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir R. M.. Registrų centro duomenimis, 1992 m. liepos 15 d. atlikti Gyvenamojo namo kadastriniai matavimai, jų metu užfiksuota, jog 1992 m. atlikta statinio rekonstrukcija, kurios metu bendras plotas padidintas iki 228,28 kv. m. Į Gyvenamojo namo 108,42 kv. m plotą nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad rekonstruotas statinys atitinka statybos normatyvinių bei teisės aktų reikalavimus; 4) pareiškėja dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos į NŽT Vilniaus miesto skyrių nesikreipė; 5) NŽT Vilniaus miesto skyrius pagal jam priskirtas funkcijas jokių sutikimų ar leidimų statyti statinius valstybinėje žemėje nėra davęs. Privalomajame nurodyme padaryta prielaida, jog atlikti Gyvenamojo namo rekonstravimo darbai neturint statybą leidžiančių dokumentų, ir nurodytos Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmės pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktų nuostatas. Pareiškėjai nurodyta iki 2020 m. vasario 10 d. pateikti informaciją.

Paaiškina, kad skundai ir pranešimai Inspekcijoje nagrinėjami vadovaujantis Priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Inspekcija nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad skundžiamas Privalomasis nurodymas surašytas neatsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalies nuostatą, kurioje imperatyviai nurodyta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

Paaiškina, kad net ir tyrimo eigoje nustačius, kad statyba užbaigta anksčiau nei prieš 10 metų, nereiškia, kad visais atvejais Inspekcija privalo pradėtą tyrimo procedūrą nutraukti. Pažymi, kad, pagal anksčiau minėtą Priežiūros įstatymo nuostatą, Inspekcija negali nutraukti skundo ar pranešimo nagrinėjimo procedūros, kilus įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo. Taigi, Inspekcija, atsižvelgdama į gautuose skunduose, NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašte pateiktą informaciją, siekdama patikrinti skunduose ir pranešime nurodytą informaciją dėl galimų statybą reglamentuojančių teisės aktų ar viešojo intereso pažeidimų, turėjo pagrindą ginčijamu Privalomuoju nurodymu prašyti pareiškėjos pateikti dokumentus ir informaciją. Pažymi, kad Privalomasis nurodymas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Pareiškėja, prašydama panaikinti Privalomąjį nurodymą, nenurodė, kokios jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

Inspekcija teigia, kad ginčijamas Privalomasis nurodymas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame nurodyti visi privalomi rekvizitai, teisinis pagrindas, nurodyta apskundimo tvarka. Privalomasis nurodymas priimtas turint teisinį pagrindą, nepažeidžiant Priežiūros įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (b. l. 67–72).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pateikė santuokos liudijimą ir paaiškino, kad Gyvenamasis namas buvo įsigytas po santuokos sudarymo, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. vasario 7 d. išrašo pastabų matyti, kad, pagal kadastrinių matavimų, atliktų 1992 m. liepos 15 d., duomenis, Gyvenamasis namas 1992 m. buvo rekonstruotas, bendras plotas padidintas iki 228,28 kv. m, nuosavybės teisės į 108,42 kv. m plotą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 67–72). Gyvenamasis namas po pareiškėjos santuokos sudarymo (byloje pateiktas santuokos liudijimas) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui.

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos buvo gauti 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. vasario 18 d. fizinių asmenų skundai dėl galimai neteisėtai rekonstruoto Gyvenamojo namo, pristatant priestatą, nesilaikant įstatymais nustatyto minimalaus 3 metrų atstumo nuo kaimyninio sklypo. Skundai pagal kompetenciją buvo persiųsti nagrinėti Inspekcijai (b. l. 81–85).

Inspekcija 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. (23.2)2D-1841 ,,Dėl Jūsų 2019-01-10 skundo“ pateikė atsakymą į 2019 m. sausio 10 d. fizinio asmens skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Gyvenamojo namo priestatas pastatytas 1992 metais, todėl skundo nagrinėjimas nutraukiamas. Inspekcija, atsižvelgdama į skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai pažeistų gaisrinės saugos reikalavimų, pagal kompetenciją persiuntė skundą nagrinėti Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (b. l. 86– 87).

Iš byloje esančio 2019 m. vasario 18 d. fizinių asmenų skundo matyti, kad jie pakartotinai prašė apginti viešąjį interesą, taip pat jų, kaip gretimo žemės sklypo savininkų, teisėtus interesus, imtis teisinių veiksmų, kurie ribotų Gyvenamojo namo priestato eksploatavimą, bei imtis priemonių neteisėtos statybos padariniams pašalinti (b. l. 84–85).

Inspekcijos įgaliotas valstybės tarnautojas 2019 m. kovo 19 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo nustatyta, kad statybos darbai Žemės sklype nevykdomi. Prie Gyvenamojo namo vakarinėje pusėje pristatytas vieno aukšto 12 m ilgio 6 m pločio ir 3,5 m aukščio priestatas (b. l. 65–66).

Inspekcija su 2019 m. balandžio 5 d. prašymu Nr. 2D-4646 ,,Dėl pastatyto priestato žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymu Nr. 2D-10142 ,,Dėl pastatyto priestato žemės sklype (duomenys neskelbtini) (pakartotinis)“ kreipėsi į NŽT, prašydama pateikti informaciją, ar NŽT, kaip Žemės sklypo bendraturtė, turi pretenzijų dėl rekonstruoto Gyvenamojo namo (b. l. 90–91).

NŽT 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. 49SJN-2748-(14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją, kad su pareiškėja nebuvo pasirašyta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pareiškėja dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos į NŽT Vilniaus miesto skyrių nesikreipė, NŽT Vilniaus miesto skyrius pagal jam priskirtas funkcijas jokių sutikimų ar leidimų statyti statinius valstybinėje žemėje nėra išdavęs (b. l. 79–80).

Inspekcijos vyriausiasis specialistas, vykdantis statybos valstybinės priežiūros funkcijas, pareiškėjai 2020 m. sausio 24 d. surašė Privalomąjį nurodymą (b. l. 37–38). Šis nurodymas jai buvo įteiktas Inspekcijos 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. (23.29E)-2D-1086 ,,Dėl 2020-01-24 Privalomojo nurodymo Nr. (23.29) PN-74 įteikimo“ (b. l. 92).

Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, su patikslintu skundu kreipėsi į teismą (b. l. 35–36, 53–55).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Priežiūros įstatymas, VAĮ, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

Priežiūros įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises.

Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui, per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos Inspekcijos funkcijos atliekant statybos valstybinę priežiūrą, be kita ko, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimas (5 punktas) ir asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimas (9 punktas).

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas iki statybos patikrinimo, be kita ko, apie numatomą statybos patikrinimą raštu informuoja statytoją, jeigu jo nėra, – vieną iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, o prireikus ir kitus statybos dalyvius, pridėdamas privalomąjį nurodymą statybos patikrinimo dieną pateikti Inspekcijos pareigūnui su statyba susijusius dokumentus.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Pagal Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Inspekcija, vykdydama valstybinės statybos priežiūros funkcijas, nustatytas Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija.

Priežiūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems pateikti Priežiūros įstatyme nurodyti Inspekcijos privalomieji nurodymai, turi pareigą šiuos nurodymus vykdyti.

Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. vasario 10 d. pateikti informaciją (kadastrinių matavimų bylas, projektus, brėžinius, statybos leidimus ir paaiškinimus), kas ir kada vykdė Gyvenamojo namo rekonstravimo darbus, t. y. kas buvo statytojai, darbų vykdytojai, kokia buvo tvarkoma statybinė dokumentacija ir pan.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), vertindamas iš esmės analogiško pobūdžio Privalomųjų nurodymų turinį (nurodyme buvo nurodytas terminas, iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją bei informuojama apie pasekmes to nepadarius), savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pirminėje statybos teisėtumo patikrinimo stadijoje surašytas privalomasis nurodymas pateikti dokumentus, susijusius su atliekamu patikrinimu, tėra tarpinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių ir ginčo objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-990/2014; 2016 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016 ir kt.).

Ginčijamu Privalomuoju nurodymu pareiškėjai nurodyta iki 2020 m. vasario 10 d. statybos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti paaiškinimą bei su statinio statyba susijusius dokumentus. Taigi, šis Privalomasis nurodymas priimtas pirminėje statybos teisėtumo patikrinimo stadijoje ir yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai konkrečių materialinių teisinių pasekmių (nurodyme buvo nurodytas terminas, iki kada reikia pateikti atitinkamą informaciją, bei informuojama apie pasekmes to nepadarius). Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ginčo objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, o argumentai dėl šio sprendimo priėmimą lėmusio tarpinio administracinio akto teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinio sprendimo.

Pažymėtina, kad teismui gali būti skundžiamas administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės, arba administracinis sprendimas, neišsprendžiantis klausimo iš esmės, tačiau užbaigiantis administracinę procedūrą. Priešingu atveju, t. y. suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2016.).

LVAT, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra konstatavęs, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą, bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Privalomasis nurodymas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad Gyvenamojo namo dalis priklauso pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl Privalomasis nurodymas turėjo būti adresuotas ne tik pareiškėjai, bet ir jos sutuoktiniui. Tačiau šis nustatytas Privalomojo nurodymo trūkumas nėra pagrindas jį panaikinti, kadangi jis nekeičia teismo jau padarytos išvados, kad Privalomasis nurodymas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjos atstovas advokatas Mantas Arasimavičius 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 178).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas atmesti pareiškėjos skundą, todėl jos atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 205,28 Eur (b. l. 188). Pareiškėjos atstovas advokatas Arūnas Merkys 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė teismui prašymą priteisti 205,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir pareiškėjos atstovas advokatas Arūnas Merkys dokumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidomis, pateikė teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio teismo sprendimo, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. pasibaigus ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, iki kada galima pateikti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. rezoliucijomis nepridėjo po bylos išnagrinėjimo iš esmės gautų dokumentų prie bylos medžiagos, todėl jis nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, priteisimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.