- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-60-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00017-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- R. V. K.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 25 d. (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta kovo 26 d.) nuosprendžiu paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant, ir R. V. K. paskirta galutinė – 14 (keturiolikos) metų 9 (devynių) mėnesių – laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendį nuteistojo atliktos bausmės laikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. V. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio metu, kuriame jis buvo kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiajai M. B. duodant parodymus teismo posėdžio salėje, girdint nukentėjusiajai M. B. ir kitiems proceso dalyviams, vadindamas nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, garsiai šaukė nukentėjusiajai: ,,aš tau galvą nurėšiu, nuopisa, kurva tu. Melskis, kurva, kad dagyventum“ (posėdžio garso įrašas nuo 48 min. 03 sek. iki 48 min. 12 sek.). Tęsdamas nusikalstamą veiką, išvedant jį už teismo posėdžio tvarkos pažeidimus iš teismo posėdžio salės, jis garsiai šaukė nukentėjusiajai M. B. žodžius: ,,nuopisa, melskis, kad aš neišeičiau. Aš tau galvą nurėšiu“ (posėdžio garso įrašas nuo 48 min. 18 sek. iki 48 min. 22 sek.). Tokiu būdu, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, R. V. K. grasino nužudyti M. B..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. K. (toliau ir – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 6 d. nuosprendį ir byloje priimti naują nuosprendį – išteisinti jį pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties požymių.
2.1. Apeliantas nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatyta kam buvo skirti jo išsakyti išsireiškimai. Nėra nei vieno liudytojo, patvirtinančio, kad jis grasino būtent M. B.. Buvo remtasi tik kito teismo posėdžio eigoje pasakytais žodžiais, kad jis grasino M. B..
2.2. Pažymi, kad jis jau nuteistas už nusikaltimą ir atlieka bausmę. Nėra pagrindo tikėti, kad jis atlikęs bausmę, gali įvykdyti savo grasinimus. Po nusikaltimo įvykdymo jis buvo paieškomas, tai yra buvo laisvėje, tačiau grasinimo neįvykdė. Be to, jis yra 55 metų amžiaus, jam paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė, todėl gali atsitikti taip, kad jis savo gyvenimą baigs pataisos namuose ir niekada nebeišeis laisvę. Taigi, priešingai nei teigia M. B., jokia reali grėsmė jos gyvybei negresia.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Dėl nuteistojo R. V. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistojo R. V. K. apeliacinio skundo motyvais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. V. K. kaltės padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
6. Pagal teismų praktiką, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-347/2014, 2K-203-489/2018).
7. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad R. V. K. grasino nukentėjusiajai M. B. ją nužudyti ir nukentėjusioji turėjo objektyvų pagrindą manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti (yra realūs). Tokia išvada darytina įvertinus R. V. K. išsakytų grasinimų turinį, jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykių kontekstą bei situaciją, kurioje buvo išsakomi grasinimai. Nuteistasis išsakė frazes, kuriose tiesiogiai atsispindi siekis atimti gyvybę: ,,aš tau galvą nurėšiu“, „melskis, kad dagyventum“, „melskis, kad aš neišeičiau, aš tau galvą nurėšiu“. Aptariamus žodžius R. V. K. išsakė teismo posėdžių salėje, M. B. duodant parodymus apie prieš ją padarytas nusikalstamas veikas. Dėl šių nusikalstamų veikų, t. y. dėl nukentėjusiosios išžaginimo ir plėšimo panaudojant peilį, R. V. K. vėliau buvo pripažintas kaltu. Šios nusikalstamos veikos buvo padarytos mušant bei smaugiant nukentėjusiąją, grasinant jai peiliu. Kaip matyti iš M. B. nuoseklių parodymų, ji buvo daug kartų mušama, nusikalstamos veikos padarymo metu, kai nuteistasis išsitraukė peilį ar vyniojo skudurą, pagalvojo, kad jis ją nužudys peiliu ar pasmaugs. Apklausiama pirmosios instancijos teisme M. B. patvirtino, kad kol R. V. K. nebuvo suimtas ji labai bijojo, prie kiekvieno namo lango buvo pasidėjusi po plaktuką ar kirvį, tai yra, įrankį savigynai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog R. V. K. grasinimai, išsakyti teismo posėdžio metu, gali būti realiai įvykdyti, o nuteistasis, išsakydamas minėtus grasinimus, suprato, kad baugina M. B., ir tokios jos būsenos siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
8. Tokių išvadų nepaneigia ir R. V. K. argumentai, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo suimtas, o dėl paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės gali neišeiti į laisvę. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nusikalstamos veikos padarymo metu, teismo nuosprendis R. V. K. dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs, be to, įstatymas nenumato apibrėžto laikotarpio, per kurį gali būti įvykdytas grasinimas nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. V. K. galėjo tikėtis būti paleistas į laisvę pakeitus jam skirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į su laisvės atėmimu nesusijusią kardomąją priemonę, jį išteisinus ar paskyrus nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmę ir pan. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo grasinimas ir nebuvo išsakytas taip, lyg jis ketintų jį tuoj pat realizuoti. Išvedamas iš teismo posėdžio salės R. V. K. nukentėjusiajai pasakė: „melskis, kad aš neišeičiau“. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis sąmoningai baugino M. B., o pastaroji turėjo pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę jis gali įvykdyti savo grasinimus. Atmestini ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad po nusikalstamų veikų prieš M. B. jis kurį laiką buvo laisvėje, tačiau jos nenužudė. Kaip jau minėta, nuteistasis išsakė grasinimus supykęs ant neva melagingus parodymus duodančios nukentėjusiosios, taigi, jo tyčia susiformavo būtent teismo posėdžio metu. Be to, pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų būtų ketinęs grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad M. B. galėjo pagrįstai manyti, jog R. V. K., keršydamas už tai, kad ji byloje davė jį kaltinančius parodymus, gali ją nužudyti.
9. Nors apeliantas nurodo, kad nenustatyta, kam buvo skirtas grasinimas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. V. K. grasinimai buvo išsakyti būtent nukentėjusiajai M. B.. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ir neigdamas, jog grasinimus išsakė būtent M. B., nuteistasis taip ir nenurodė kokiam kitam asmeniui šie grasinimai buvo skirti. Kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 10 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, R. V. K. nurodė, kad jis vardo nepaminėjo, gal prokurorei sakė, „jūs nustatykit kieno atžvilgiu buvo sakyta“. Byloje ištirtas teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad grasinimai buvo išsakyti tuo metu, kai nukentėjusioji dalyvavo teismo posėdyje ir davė parodymus apie R. V. K. padarytas nusikalstamas veikas bei, nuteistojo vertinimu, pradėjo meluoti apie įvykio aplinkybes.
10. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo R. V. K. veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Už šią nusikalstamą veiką nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytas artimas maksimaliam, atsižvelgiantį jo asmenybę, ankstesnius daugkartinius teistumus bei šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, individualizuota teisingai ir nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra per griežta. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, buvo pagrįstai ir teisingai subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžiu R. V. K. paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, taikant visiško bausmių sudėjimo principą. Pirmosios instancijos teismas nepadarė materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, todėl R. V. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
11. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. gruodžio 3 d. pažymos Nr. (12.32) PT-6030 dėl nuteistajam R. V. K. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 75,06 Eur, prašant tokią sumą iš nuteistojo priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Be to, Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014).
12. Nagrinėjamu atveju, R. V. K. niekur nedirba, o skundžiamu nuosprendžiu jam yra paskirta reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Be to, nuteistasis pats, be gynėjo pagalbos surašė apeliacinį skundą ir pateikė jį Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu dalyvavo nuteistajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas Arūnas Alekna, kadangi anksčiau cituotos BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos imperatyviai numato, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama gynėjui dalyvaujant. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus R. V. K. turtinę padėtį, jam paskirtą bausmę, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo R. V. K..
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.