Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
1A-176-238/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
M. M.
Advokatai
Evaldas Liutkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-238/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52254-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui,nuteistojo M. M. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie jos iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš M. M. priteista 200 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti S. T., taip pat pripažintos proceso išlaidomis M. M. ekstradicijos išlaidos ir iš M. M. priteista 1 748,65 Eur proceso išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 4 d. 19.07 val. viešoje vietoje, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ties automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu, jį užblokavo, po to išlipo iš automobilio „BMW“ ir elgdamasis agresyviai, kalbėdamas grubiai, pakeltu tonu, grėsmingai mojuodamas rankomis, užsipuolė automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją S. T., kaltino jį atbuline eiga atsitrenkus į jo vairuotą automobilį „BMW“; nukentėjusiajam S. T. atsakius, kad jis atbulas nevažiavo ir nuo automobilių einant link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, M. M. ranka sugriebė jį už striukės ir prieš S. T. valią atitempė nukentėjusįjį atgal prie automobilių, kur, elgdamasis vandališkai, pradūrė automobilio „Audi“ dvi dešinės pusės padangas, tokiu būdu jas sugadino ir nukentėjusiajam S. T. padarė 90 Eur turtinę žalą. Po to demonstratyviai pareiškė, kad „dabar mes atsiskaitėm“ ir pagrasino nukentėjusiajam S. T. nupjauti galvą, jeigu šis skųsis policijai. Šiuo savo įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais ir grasinimu M. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti M. M. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Teismui nusprendus, kad surinktų įrodymų pakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį, prašo nuosprendį pakeisti – nukentėjusiajam S. T. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 90 eurų; Policijos departamento ieškinį palikti nenagrinėtą, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2.1. Skunde nurodo, kad visiškai nepagrįsta ir neteisėta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. M. automobilio apgadinimai galėjo atsirasti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas ją grindė vien nukentėjusiojo teiginiais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Teigia, kad konfliktas tarp M. M. ir S. T. kilo būtent dėl eismo įvykio, o ne M. M. prie S. T. prikibus dėl chuliganiškų paskatų, t. y. be jokios priežasties, siekiant pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. M. M. nurodytas konflikto su S. T. priežastis savo parodymuose apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas A. C.. Mano, kad kalbėjimas pakeltu tonu bei mojavimas rankomis, vykstant ginčui dėl kaltės tarp eismo įvykio dalyvių, yra praktiškai kasdieninis bet kurio miesto gatvių reiškinys ir be šios bylos vargu ar dar kur nors buvo įvertintas kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir chuliganiški veiksmai, nekalbant jau apie vienas kito kaltinimą dėl transporto priemonių susidūrimo.

2.2. Skunde taip pat nurodo, kad išvada dėl S. T. sugriebimo už striukės ir tariamai atitempimo prieš jo valią prie automobilių yra nepagrįsta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. M. nuosekliai teigė, kad S. T. vengiant aiškintis dėl eismo įvykio ir bandant pasišalinti, jis tiesiog paėmė jį už rankos ir pasivedė atgal prie automobilių, kam S. T. nesipriešino, jokio atitempimo prieš jo valią, nebuvo. Šiuos M. M. parodymus pilnai patvirtino ne tik liudytojas A. C., bet ir pats nukentėjusysis S. T., kuris, apklausiamas teisme, aiškiai parodė ir netgi pabrėžė, kad už striukės jo niekas netempė, prie automobilių jis nuėjo pats.

2.3. M. M. niekuomet neneigė pradūręs S. T. automobilio dvi padangas, tuo pat metu nuosekliai teigdamas padaręs tai niekam nematant, tame tarpe ir nukentėjusiajam S. T.. Pabrėžia, kad šiuos M. M. parodymus patvirtino ir pats S. T., apklausos teisme metu parodęs, kad paties padangų pradūrimo jis tikrai nematė, apie tai jam pasakė pats M. M., pridūręs „dabar mes atsiskaitėm“. Pats M. M. niekuomet nepripažino pradūręs padangas dėl kokių nors chuliganiškų paskatų, nuosekliai teigdamas, kad padarė tai tikslu sugadinti S. T. turtą, kadangi pastarasis atsisakė aiškintis dėl eismo įvykio metu M. M. padarytos žalos ir tokią žalą atlyginti.

2.4. Nepagrįsta ir dar viena pirmosios instancijos teismo išvada, kurioje teigiama, jog tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų viešoje vietoje buvo sutrikdyta žmonių rimtis, sukeltas nesaugumo jausmas, nustatyta liudytojų J. Č., A. P. ir Ž. B. parodymais. Liudytoja J. Č. niekuomet neteigė mananti, kad būtent M. M. kokiais nors veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka ar rimtis, ar jai sukeltas nesaugumo jausmas. Liudytojo A. P. parodymus teismas turėjo vertinti itin kritiškai, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad teisme jis ėmė kalbėti apie tai, ko objektyviai nei girdėti, nei matyti negalėjo. Liudytoja Ž. B. paaiškino, kad jos nurodytomis aplinkybėmis girdėtą jai nežinomų asmenų bendravimą iš viso įvertino vien kaip garsesnį kalbėjimą ir ne daugiau. Jeigu tai būtų buvusi situacija, galinti šokiruoti ar pagrįstai išgąsdinti aplinkinius, ji būtų iš karto sureagavusi, nes pati yra socialinė darbuotoja. Skunde atkreipiamas dėmesys į nuosprendžio išvadą, t. y. teiginį esant nustatyta, kad M. M. konflikto eigoje pagrasino S. T. nupjauti galvą. M. M. visuomet nuosekliai neigė išsakęs tokį grasinimą, to nepatvirtino ir vienintelis visą pokalbį girdėjęs ir jame dalyvavęs liudytojas A. C..

2.5. Skunde teigiama, kad nuosprendžiu S. T. iš M. M. buvo priteista 200 eurų padarytos turtinės žalos atlyginimui, tačiau jis buvo kaltinamas ir nuteistas už 90 eurų turtinės žalos padarymą. Nesant kaltinimo, kuriame M. M. būtų kaltinamas nusikaltimu padaręs 200 eurų ar didesnę turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva, remdamasis vien bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo pateiktu prašymu dėl ieškinio patikslinimo, didinti turtinės žalos dydį, tuo vienareikšmiškai sunkinant kaltinamojo padėtį, t. y. oficialiai konstatuojant, kad jis nusikalto sunkiau, nei nurodyta kaltinamajame akte.

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Nagrinėdamas Policijos departamento ieškinį dėl kaltinamojo ekstradicijos išlaidų pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, pagrįstai nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms, kokiomis vyko M. M. ekstradicija, šios išlaidos paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo. Tačiau teismas niekaip neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kategoriškai ir neginčijamai patvirtinančių ieškininių reikalavimų pagrįstumą, t. y. dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovo nurodyta suma tikrai buvo jo sumokėta tam tikroms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, teikusioms vienokias ar kitokias paslaugas ieškovui vykdant ekstradiciją. Civilinis ieškovas teismui pateikė sąskaitas faktūras, tačiau nepateikė jokių dokumentų, kad minėtos sumos buvo išmokėtos. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti esant nepašalintą abejonę ir neaiškumą, buvo ar nebuvo sumokėti ieškovo nurodomi pinigai, o jeigu taip, tai ar buvo sumokėtos būtent tokios sumos, kurios nurodytos minėtose sąskaitose faktūrose. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turėjo pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Evaldas Liutkevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Ričardas Gailevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino M. M. kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

8. BK 284 straipsnyje nustatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Kilus šiems padariniams, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

10. Aukštesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo S. T., liudytojų K. B., G. N., A. P., A. R. parodymai, vaizdo įrašai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad M. M. elgėsi įžūliai, vandališkais veiksmais ir grasinimu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

11. Nukentėjusysis S. T. 2017 m. spalio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 1–5) nurodė, kad 2017 m. spalio 4 d. apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu „BMW“ privažiavę du nepažįstami asmenys jam grasino, sakė susidoros, nupjaus galvą, jei jis praneš policijai. Vienas iš tų asmenų pradėjo jį tampyti ir paėmęs peilį perdūrė jo automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangas. Nukentėjusysis S. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 30, 31) nurodė, kad 2017 m. spalio 4 d. vakare, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), prie jo privažiavo tamsus „BMW“ markės automobilis, iš jo išlipo du vyriškiai ir pradėjo sakyti, kad jis atbulas įvažiavo į jų automobilį, tada vienas iš jų sugriebė jį už drabužių ir pasakė „kur eini“, nuėjo prie automobilio, pritūpė, tuo metu suveikė automobilio signalizacija, o vyriškis atsistojęs pasakė, kad „viskas, dabar mes atsiskaitėm“, ir kad jei jis skųsis policijai, tai nupjaus jam galvą. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis S. T. visiškai patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Aukštesniojo teismo nuomone, nukentėjusiojo S. T. parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs ir logiški, vieni kitus papildantys, be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuos jo parodymus patvirtino ir kitų liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ir rašytinė bylos medžiaga.

12. Liudytojai policijos pareigūnai K. B. ir G. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio vietoje rado nukentėjusįjį, senyvo amžiaus vyriškį, kuris paaiškino, kad kažkas atsitrenkė į jo automobilio galą, o kai jis, nekreipdamas į tai dėmesio, nuvažiavo iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir sustojo aikštelėje prie veterinarijos vaistinės, jį prisivijo kitas automobilis, iš kurio išlipę nepažįstami asmenys pradėjo reikalauti, kad jis susimokėtų, nes padarė eismo įvykį, grasino, kad jei neduos pinigų, jam gali būti blogai, nupjaus galvą. Nukentėjusysis minėjo, kad norėjo nueiti nuo tų asmenų, bet šie jam neleido. Jam atsisakius mokėti pinigus, tie asmenys pradūrė jo automobilio padangas ir pasišalino. Nukentėjusysis buvo labai išsigandęs, bijojo rašyti pareiškimą, nes jam pagrasino nupjauti galvą, jei jis kreipsis į policiją. Iš baimės jis net nenorėjo nurodyti automobilio „BMW“ valstybinio numerio, tačiau kai pareigūnai pasakė, kad viskas yra užfiksuota vaizdo įraše, nukentėjusysis numerį nurodė.

13. Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 127, 128) nurodė, kad būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje atkreipė dėmesį, jog prie automobilių vyksta kažkoks konfliktas, girdėjosi triukšmas – garsus kalbėjimas, barnis, dėl ko jam buvo nejauku, nesmagu ir nesaugu. Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. patvirtino, kad vyko kažkoks konfliktas, vienas vyriškis, kuris užblokavo automobilį, elgėsi agresyviai, o kitas vyriškis stovėjo ramiai. Liudytojo teigimu, situacija sukėlė jam nesaugumo jausmą, nes atrodė, kad viskas gali išsivystyti į muštynes. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisme liudytojas A. P. ėmė kalbėti apie tai, ko objektyviai nei girdėti, nei matyti negalėjo, kadangi išlipęs iš automobilio jis iš karto nuėjo į parduotuvę, o į aikštelę atvyko jau prasidėjus konfliktui. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, ši aplinkybė tik patvirtina, kad A. P. dėl nuteistojo M. M. agresyvaus elgesio ir garsaus kalbėjimo galėjo jausti nesaugumo jausmą, dėl ko jis skubiai pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti buvimo nemalonioje situacijoje. Vien tai, kad liudytojas konfliktą matė ne nuo pradžių, neilgą laiko tarpą, ir išlipęs iš automobilio iš karto nuėjo į parduotuvę, nepaneigia jo parodymų apie tai, kad kilusi situacija sukėlė jam nesaugumo jausmą, t. y. buvo sutrikdyta viešoji rimtis.

14. Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135, 136) nurodė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas buvo labai piktas, agresyvus, isteriškai rėkė, o kitas vyras atrodė ramesnis, bandė gražiai kalbėtis su rėkiančiu. Aikštelėje buvo nemažas triukšmas, tačiau į konfliktą niekas nesikišo.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. M. tiesiog paėmė nukentėjusįjį už rankos ir pasivedė atgal prie automobilių, kam S. T. nesipriešino, jokio atitempimo prieš jo valią nebuvo. Tačiau, kolegija nustatė, kad iš vaizdo įrašo ch26_20171004190500 matyti kaip 19:10:20 val. M. M. pasiveja nukentėjusįjį ir ranka sugriebia už striukės, panaudojęs jėgą priverčia S. T. grįžti prie automobilio „Audi“. Nukentėjusysis S. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vyras (kaip paaiškėjo vėliau – M. M.) griebė jam už rankovės, neleido eiti link parduotuvės, todėl atmestinas skundo argumentas, kad teismo išvada dėl S. T. sugriebimo už striukės ir atitempimo prieš jo valią prie automobilių yra nepagrįsta.

16. Byloje nustatyta, kad M. M. viešoje vietoje, elgdamasis agresyviai, kalbėdamas grubiai, pakeltu tonu, grėsmingai mojuodamas rankomis, užsipuolė S. T., kaltino jį atbuline eiga atsitrenkus į jo vairuotą automobilį „BMW“. Dėl tokio nuteistojo elgesio nukentėjusysis S. T., taip pat kitas įvykį matęs asmuo – A. P., jautė grėsmę, išsigando, buvo šokiruoti. Be to, nukentėjusiajam S. T. bandant pasišalinti iš konflikto vietos ir išvengti tolesnių padarinių, M. M. ranka sugriebė jį už striukės ir prieš S. T. valią privertė nukentėjusįjį atgal grįžti prie automobilių, kur, elgdamasis vandališkai, pradūrė automobilio „Audi“ dvi dešinės pusės padangas, kas buvo kvalifikuota kaip vandališki veiksmai, padarę nukentėjusiajam nuostolių. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais nuteistasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl tokio jo elgesio įvykio vietoje buvę asmenys buvo šokiruoti ir sujaudinti. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad kalbėjimas pakeltu tonu bei mojavimas rankomis, vykstant ginčui dėl kaltės tarp eismo įvykio dalyvių, yra praktiškai kasdieninis bet kurio miesto gatvių reiškinys ir be šios bylos vargu ar dar kur nors buvo įvertintas kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir chuliganiški veiksmai, o padangų pradūrimas gali būti įvertinti tik kaip svetimo turto sugadinimas. Atvirkščiai, šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo M. M. veiksmus viešojoje vietoje sukėlė menkavertė dingstis, nepagarba aplinkiniams ir kad tai buvo pagrindinis, o ne šalutinis jo nusikalstamos veikos aspektas. Viešojoje vietoje atlikti M. M. veiksmai laikytini įžūliu elgesiu ir grasinimais bei vandališkais veiksmais, dėl kurių kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

17. Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad argumentus, jog M. M. neatliko nusikalstamų veiksmų, patvirtina liudytojo A. C. parodymai. Kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. C. nurodė (t. 1, b. l. 122–124), kad jie nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nenaudojo, nerėkė, negrasino ir negąsdino. Tačiau kolegija konstatuoja, kad šiuos liudytojo A. C. parodymus paneigia tiek nuoseklūs nukentėjusiojo S. T. parodymai, tiek ir policijos pareigūnų K. B., G. N., kurie apklausė nukentėjusįjį, parodymai. Taip pat byloje nustatyta, kad liudytojo A. P. parodymai patvirtino aplinkybę apie M. M. veiksmais viešoje vietoje sutrikdytą žmonių rimtį, sukeltą nesaugumo jausmą, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ši aplinkybė nepasitvirtino. Juo labiau, kad liudytoja J. Č. ir Ž. B. patvirtino aplinkybes apie tai, kad viešoje vietoje prie parduotuvės jos girdėjo triukšmą, pamatė, kad automobilis „BMW“ buvo užstatęs kitą automobilį, o šalia tų automobilių stovėjo vyriškiai ir tarpusavyje barėsi. Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135, 136) nurodė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas buvo labai piktas, agresyvus, isteriškai rėkė, o kitas vyras atrodė ramesnis, bandė gražiai kalbėtis su rėkiančiu. Aikštelėje buvo nemažas triukšmas, tačiau į konfliktą niekas nesikišo.

18. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, o nuteistojo M. M. veika pagal BK 284 straipsnį buvo kvalifikuota teisingai.

19. Skirdamas nuteistajam M. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai M. M. skyrė bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos vidurkiui. Nuteistojo M. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

20. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nesant kaltinimo, kuriame M. M. būtų kaltinamas nusikaltimu padaręs 200 eurų ar didesnę turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva, remdamasis vien bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo pateiktu prašymu dėl ieškinio patikslinimo, didinti turtinės žalos dydį, tuo vienareikšmiškai sunkinant kaltinamojo padėtį, t. y. oficialiai konstatuojant, kad jis nusikalto sunkiau, nei nurodyta kaltinamajame akte.

21. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

22. Nukentėjusysis S. T. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 100 Eur turtinės žalos (t. 1, b. l. 35) ir A. B. IĮ 2017 m. spalio 5 d. kvitą Nr. 301312, patvirtinantį keturių 175/70/R14 padangų įsigijimą už 180 Eur (t. 1., b. l. 32). Nagrinėjant bylą teisme, S. T. pateikė patikslintą ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 200 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 15). Patikslintas ieškinys teismui pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, todėl laikytina, kad patikslintas civilinis ieškinys buvo pateiktas laiku (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas negalėjo priteisti nukentėjusiajam didesnės turtinės žalos nei nurodoma kaltinime ir apkaltinamajame nuosprendyje. Byloje nustatyta, kad M. M. pradūrė automobilio „Audi“ dvi dešinės pusės padangas, tokiu būdu jas sugadino ir nukentėjusiajam S. T. padarė 90 Eur turtinę žalą. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad žala, kuri buvo padaryta nusikalstama veika, nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymis, todėl atmestinas skundo argumentas, jog priteisiant didesnę turtinę žala būtų konstatuota, kad M. M. nusikalto sunkiau, nei nurodyta kaltinamajame akte. Be to, nusikaltimu tiesiogiai padaryta žala, ir žala, kuri vėliau nukentėjusiajam atsirado kaip nusikalstamos veikos pasekmė, gali skirtis, kaip atsitiko ir šiuo atveju. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl sugadintų vienos pusės padangų turėjo keisti visas keturias automobilio padangas, jas permontuoti, kas ir sudarė prašomą priteisti 200 Eur sumą. Akivaizdu, kad visa ši turtinė žala buvo patirta dėl nuteistojo M. M. nusikalstamų veiksmų, todėl teismas visiškai pagrįstai civilinį ieškinį tenkino ir priteisė nukentėjusiojo naudai visą jo patirtą turtinę žalą.

24. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas niekaip neįvertino tos aplinkybės, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo nurodyta suma tikrai buvo jo sumokėta tam tikroms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, teikusioms vienokias ar kitokias paslaugas vykdant M. M. ekstradiciją. Skunde prašoma klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

25. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė klausimą dėl proceso išlaidų dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kaip tai yra numatyta sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

26. Be to, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu „dėl ekstradicijos išlaidų“ ir su raštu esančiais priedais (t. 3, b. l. 4–14) nustatyta, kad bendra išlaidų, susijusių su M. M. ekstradicija, suma yra 1 784,65 Eur. Alytaus apskrities VPK 2018 m. birželio 8 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dviejų pareigūnų komandiruotės išlaidoms 222 eurų sumai, 2018 m. gegužės 28 d. UAB „D.“ turizmo centro PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) lėktuvo bilietų ir draudimo apmokėjimui 1262,65 eurų sumai buvo pateiktos po faktinės M. M. ekstradicijos 2018 m. gegužės 23-24 dienomis, sąskaitos-faktūros nėra išankstinės, taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad buvo patirtos kitokios išlaidos, nei nurodomos šiose sąskaitose-faktūrose. UAB „E.“ sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) apgyvendinimo išlaidoms apmokėti 264 eurų sumai buvo išrašyta 2018 m. gegužės 22 d., t. y. prieš M. M. ekstradiciją, tačiau teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ši suma per vieną dieną iki faktinio pareigūnų apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) galėjo pasikeisti. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad proceso išlaidų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos PVM sąskaitos-faktūros civilinio ieškovo būtų apmokėtos, teisėjų kolegija pažymi, kad tokių įrodymų pateikimas būtų perteklinis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-148/2016).

27. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas M. M. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

28. Aukštesnysis teismas daro išvada, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo M. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita DambrauskienėKęstutis DargužisDanguolė Šiugždinytė