Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-31 · Civilinė byla Nr. e2S-2258-1097/2024

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-10-31Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2024-12-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-31
Bylos Nr.
e2S-2258-1097/2024
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01746-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autokaravanas“
Atsakovas
A. Y.
Civilinė byla Nr. e2S-2258-1097/2024Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01746-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.7; 3.1.2.2.1; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokaravanas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokaravanas“ ieškinį atsakovui A. Y. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autokaravanas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Y. (toliau – atsakovas) dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo 7 307,45 Eur patirtos žalos, 66,09 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinys paduotas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o Darbo sutarties 6.7 punktu šalys sutarė, kad kilus ginčams, jie bus sprendžiami Lietuvos Respublikoje.

3. Civilinė byla iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų (priėmus ieškinį) buvo perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-12088-1119/2024, nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kyla klausimas dėl bylos teismingumo. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, darbo sutartyje nurodęs savo gyvenamąją vietą – (duoenys neskelbtini). Atsakovui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, jo deklaruota gyvenamoji vieta – (duoenys neskelbtini). Atsakovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju-ekspeditoriumi. Ieškiniu prašoma atlyginti žala padaryta Prancūzijoje. Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) atsakė priimti nagrinėti ieškovės prašymą atsakovui kaip neteismingą DGK, nes nenustatė, kad atsakovas turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje (vertinta atsakovo gyvenamoji vieta, nurodyta darbo sutartyje, kad deklaruota gyvenamoji vieta yra bendrabutyje / nakvynės namuose, deklaruota gyvenamoji vieta dėl to, jog ji reikalinga leidimui laikinai gyventi (ir dirbti) Lietuvoje, kad paprastai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai-ekspeditoriai didžiąją dalį laiko praleidžia komandiruotėse užsienyje).

6. Teismas pažymėjo, kad civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles (toliau – CPK), jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 215 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas nurodė, kad pagal 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalį, kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. DK 215 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka.

8. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog tais atvejais, kai darbo ginčui dėl teisės su tarptautiniu elementu taikoma privaloma įstatyme nustatyta išankstinė tokių ginčų sprendimo ne teisme tvarka darbo ginčus nagrinėjančiame organe – darbo ginčų komisijoje, tokio ginčo tarptautinės jurisdikcijos klausimas sprendžiamas tik remiantis DK 215 straipsnio 1 dalimi darbo ginčų komisijoje pagal kreipimosi į ją metu buvusias aplinkybes. Tokio darbo ginčo šaliai kreipusis į Lietuvos teismą po darbo ginčų komisijos sprendimo, teismas, spręsdamas ieškinio priimtinumo klausimą, tarptautinės jurisdikcijos klausimo pakartotinai (iš naujo) nesprendžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-348-969/2022, 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-823/2023).

9. Teismas konstatavo, kad civilinė byla nutrauktina, nes ginčas neteismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teismas išaiškino ieškovei, kad ji turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo į kompetentingą (duomenys neskelbtini) teismą pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismui nėra pateiktas šalių susitarimas dėl ginčo teismingumo Lietuvos Respublikos teismui. Ieškovė pateikė teismui tuos pačius įrodymus kaip ir DGK, kuriais ji grindžia atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nepateikė daugiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (pvz. atsakovo šeimos nariai taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), dirba ir pan.). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš naujo nagrinėti tarptautinės jurisdikcijos klausimo.