Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.1; 2.3.4.5; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.1.3.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2021 m. lapkričio 3 d.

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. G.,

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) skyrimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atskirti nepilnametę U. S., gimusią (duomenys neskelbtini) nuo tėvo A. S., pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo A. S. bei priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai U. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nustatyti nepilnametei U. S. nuolatinę globą, vaiko nuolatine globėja, išlaikymo lėšų tvarkytoja ir turto administratore paskirti I. L. bei nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su globėja. 2020 m. vasario 18 d. Skyriuje buvo gautas I. L. prašymas tapti savo brolio S. S. ir U. S. įstatyminiu atstove - globėja (rūpintoja). Prašyme I. L. nurodė, kad po motinos J. S. mirties (duomenys neskelbtini) ji ėmė rūpintis broliu ir seserimi. Vaikų tėvas A. S., kuris buvo išsituokęs su vaikų motina ir gyveno atskirai (duomenys neskelbtini) rajone, buvo sukūręs naują šeimą, išreiškė norą pasiimti vaikus gyventi pas save, bandė atkurti ryšį su vaikais, tačiau to padaryti nepavyko. Abu nepilnamečiai vaikai išreiškė norą gyventi su seserimi I. L. ir nenorėjo kraustytis gyventi į kitą miestą pas tėvą A. S., į naują jo šeimą. Prašyme I. L. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini). pavasario vaikų bendravimas su tėvu nutrūko, jis nebesidomėjo vaikų gyvenimu, jų pasiekimais mokykloje, nebeskambindavo jiems, nebesirūpino jų sveikata ir gerbūviu. Vienintelis kontaktas su juo buvo kas mėnesį pervedami po 100 Eur į vaikų sąskaitas. Skyrius atliko nepilnamečio vaiko situacijos vertinimą, kurio metu nustatyta, kad U. S. pageidavo ir toliau gyventi pas jau suaugusią seserį I. L., kur šiuo metu ir gyvena, norėtų, kad ji taptų jos nuolatine globėja. Atsakovas nesirūpina vaikais, nesidomi, nebendrauja, nedalyvauja jos gyvenime, teikia tik minimalų išlaikymą. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, U. S. buvo nustatytas vaiko apsaugos ir pagalbos vaikui poreikis. Skyriuje priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, U. S. laikinai apgyvendinta sesers I. L. namuose, adresu: V(duomenys neskelbtini) Su atsakovo šeima dirbo mobilios komandos specialistai. U. S. išreiškė nuomonę, kad po mamos mirties su tėčiu bendravo pusę metų, tačiau kai tėčiui pasakė, kad nori likti gyventi su seserimi I. U., tarpusavio bendravimas nutrūko, apie du metus su juo visiškai nepalaikė jokių ryšių. Nuo 2020 m. vasario mėnesio vyko intensyvus darbas su šeima, siekiant atstatyti nutrukusį tėčio ryšį su vaikais, tačiau priežastys, lėmusios prarastą tarpusavio ryšį dėl ko vaikas atsisako gyventi su tėvu, neišnyko. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei sprendžiant susidariusią situaciją, jog vaikas yra likęs be įstatyminio atstovo priežiūros, (duomenys neskelbtini) Ieškovas priėmė sprendimą nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą I. L. šeimoje, paimti vaiką iš įstatyminio atstovo ir kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir leido paimti nepilnametę U. S. iš įstatyminio atstovo - tėvo A. S.. (duomenys neskelbtini) likusiai be tėvų globos nepilnametei U. S. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta vaiko laikinoji globa ir globėju paskirta I. L., nustatant vaiko laikinosios globos vietą: (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo surinktų ir teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas A. S. neturi dvasinio emocinio ryšio su nepilnamete dukra U. S.. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu buvo galutinai konstatuota, kad ryšio tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko atkurti nepavyko, taip pat matomas aiškiai išreikštas nepilnametės U. S. nenoras gyventi ir palaikyti ryšį su tėvu. Nesant tėvo ir vaiko ryšio, jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas, kol emocinis ryšis nebus atkurtas. Iki mamos mirties vaikas gyveno skyrium nuo tėvo (atsakovo) dėl susiklosčiusių šeiminių aplinkybių, t. y. tėvo ir motinos tarpusavio santykių. Objektyviomis aplinkybėmis pripažintinas nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvu, ryšio su juo praradimas, kurį iš dalies lėmė tai, jog vaiko tėvas sukūrė kitą šeimą. Susiklosčius tokiai situacijai atsakovas nesugebėjo visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime, puoselėti socialinius dvasinius ryšius su vaiku. Tačiau tokia situacija nepateisina vaiko apleidimo, o tai padaręs tėvas turi suvokti natūralias tokio veiksmo (neveikimo) pasekmes - susvetimėjimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodytos aplinkybės galėtų būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atskirti vaiką nuo biologinio tėvo, nes šios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, t. y. nepriklausančios nuo tėvo A. S. valios. Išsprendus vaiko atskyrimo nuo tėvo klausimą, ieškovas prašo nepilnametei U. S. nustatyti nuolatinę globą, jos nuolatinę globėja paskiriant seserį I. L.. U. S. sesers namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis ir tobulėti. Seseris sieja artimas emocinis ryšys. I. L. yra sudariusi santuoką su V. L., turi bendrą sūnų V. L.. Tiek I. L., tiek V. L. ieškovui pateikė raštišką sutikimą dėl U. S. gyvenimo jų šeimoje. I. L. dirba (duomenys neskelbtini) gauna nuolatines pajamas, yra sveika, neteista, nebausta ir atitinka globėjams keliamus teisės aktų reikalavimus. Jos atžvilgiu yra priimtas teigiamas pradinis įvertinimas ir nustatyta, kad nėra aplinkybių, numatytų CK 3.269 straipsnyje, kuomet asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju. Nepilnametės U. S. gyvenamąją vietą Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius kartu su motina J. S., iš tėvo A. S. buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 litų (115,84 eurų) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei U. S. yra 13 metų. Jai augant iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai, padidėjo ne tik išlaidos mergaitės drabužiams, avalynei, asmeninės higienos priežiūrai, tačiau per šį laikotarpį ženkliai padidėjo paslaugų ir prekių kainos, atsirado papildomų poreikių: išlaidos ryšio priemonėms (telefono, interneto sąskaitos), kiti pomėgiai, būreliai. Todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą, kuriuo nustatytas išlaikymas iš tėvo A. S..

A. S. yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos už 2021 m. gegužės mėnesį sudarė 1926,18 Eur. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, augantį jo šeimoje. Ieškovui nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios lemtų jo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Ieškovas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatą ir poreikius, mano, jog tikslinga pakeisti 2012 m. liepos 18 d. iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį ir jį padidinti iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. G. teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti pilna apimtimi ir pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su ieškovo reikalavimais. Atsiliepime nurodo, jog jo dukra U. S. nepageidauja bendrauti su atsakovu, atsisako bet kokios bendravimo formos. Atsakovas nepilnametei U. S. ir pilnamečiui sūnui S. S. moka kas mėnesį po 200 Eur. Vaikai gyvena iš atsakovo tėvų paveldėtame bute, kuris lygiomis dalimis priklauso jiems. Linki jiems ramaus gyvenimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovo reikalavimais. Paaiškino, kad per daug metų buvo daug išsakyta, aiškintasi, tačiau rezultatas yra toks, koks yra. Visą laiką jo namų durys vaikams yra atviros. Atsakovas sutinka šiai dienai, kad jo dukra U. S. būtų atskirta nuo jo. Bendravimas su vaiku buvo ilgai nutrūkęs. Atsakovas dėjo pastangas susigrąžinti vaiką, tačiau dukra nenori bendrauti su juo. Atsakovas gali skirti dukrai 200 Eur kas mėnesį ir sutinka jį mokėti, neprieštarauja dėl I. L. paskyrimo jo nepilnametės dukros nuolatine globėja ir turto administratore.

Trečiasis asmuo I. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su ieškovo reikalavimais. Paaiškino, kad tarp U. S. ir atsakovo šiuo metu nėra jokio ryšio. Trečiasis asmuo kalbasi su sese, skatina ją bent minimaliai bendrauti su atsakovu, tačiau ji atsisako. Jos nuomone, atsakovo pastangų neužteko, buvo galima padaryti geriau. Ji kaip globėja stengiasi, kad jos sesuo bendrautų su tėvu. Su trečiuoju asmeniu nepilnametė U. S. gyvena keturis metus po motinos mirties. I. L. sutinka tapti nuolatine sesers globėja. Prašomas priteisti išlaikymo dydį atsakovas teikia jau kurį laiką, jo pakanka vaiko poreikiams. Ji su vyru yra dirbantys, finansinė padėtis yra gera.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog nepilnametės U. S. tėvas yra atsakovas A. S., o motina – J. S.. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini). Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės U. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina J. S., iš nepilnamečio vaiko tėvo A. S. priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,84 Eur) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko motina J. S. mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) gavo I. L. prašymą, kuriame ji išreiškė norą tapti savo nepilnametės sesers U. S. ir brolio S. S. globėja bei įstatymine atstove. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas vaiko U. S. ir jos brolio S. S. situacijos vertinimas. Vertinant vaikų apsaugos poreikį, buvo nustatytas rizikos veiksnys – abu vaikai išreiškė pageidavimą būti paimtiems iš vienintelio įstatyminio atstovo – tėvo. Vaikai nurodė pageidaujantys ir toliau gyventi pas jau suaugusią seserį I. L., kur šiuo metu ir gyvena, norėtų, kad ji taptų jų globėja. Buvo nustatyta, kad atsakovas A. S. nesirūpina vaikais, nesidomi, nebendrauja, nedalyvauja vaikų gyvenime, teikia tik minimalų išlaikymą, t.y. nevykdo tėvo pareigų. Nustatytas rizikos veiksnys laikytinas padidėjusios arba didelės rizikos veiksniu (Aprašo 31.5 p.). Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje 2020 m. vasario 21 d. aktu Nr. 3LPA-12 nustatyta laikinoji priežiūra – S. S. ir U. S. buvo laikinai apgyvendinti sesers I. L. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Su atsakovo šeima dirbo mobilios komandos specialistai. U. S. išreiškė nuomonę, kad po mamos mirties su tėčiu bendravo pusę metų, tačiau kai tėčiui pasakė, kad nori likti gyventi su seserimi I. L. (duomenys neskelbtini) tarpusavio bendravimas nutrūko, apie du metus su juo visiškai nepalaikė jokių ryšių. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio vyko intensyvus darbas su šeima, siekiant atstatyti nutrukusį atsakovo ryšį su vaikais, tačiau priežastys, lėmusios prarastą tarpusavio ryšį, dėl ko vaikas atsisako gyventi su tėvu, neišnyko. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei sprendžiant susidariusią situaciją, jog vaikas yra likęs be įstatyminio atstovo priežiūros, (duomenys neskelbtini) Ieškovas priėmė sprendimą nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą I. L. šeimoje, paimti vaiką iš įstatyminio atstovo ir kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo. 2020 m. balandžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir leido paimti nepilnametę U. S. iš įstatyminio atstovo - tėvo A. S.. (duomenys neskelbtini) likusiai be tėvų globos nepilnametei U. S. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta vaiko laikinoji globa ir globėju paskirta I. L., nustatant vaiko laikinosios globos vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Siekiant atstatyti tėvo ryšį su vaikais (S. S. (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų) nuo (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centras taikė atvejo vadybos procesą I. L. ir jos globojamiems U. S. ir S. S., o A. S. atvejo vadybos procesas nuo (duomenys neskelbtini) buvo taikomas (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centre. Molėtų socialinės paramos centras pateikė informaciją apie darbą su atsakovu A. S.. Rašte nurodoma, kad buvo sudaryti penki atvejo vadybos pagalbos planai, A. S. noriai bendravo su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke, teikė reikiamą informaciją, buvo motyvuotas priimti pagalbą, prisiimti įsipareigojimus, stengėsi tinkamai juos įgyvendinti. (duomenys neskelbtini) socialinės paramos centras nurodo, kad „dėl nebuvusio bendravimo ir galimai neišsakytų nuoskaudų U. nebuvo linkusi atkurti bendravimo su tėvu, palaikyti ryšių. A. S. taip pat sudėtinga inicijuoti bendravimą, palaikyti santykius su dukra. Vyrą galimai stabdo grįžtamojo ryšio nebuvimas, vaiko priešiškumas, greito rezultato nebuvimas.“. (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) pagalbos plane užfiksuota A. S. nuomonė. Atsakovas nurodo, kad jo bendravimą su vaikais apsunkino karantinas, o iš globėjos jis gauna minimalią informaciją apie vaikus, dalyvavo nuotoliniuose tėvystės įgūdžių mokymuose. (duomenys neskelbtini) d. buvo išklausyta nepilnametė U. S. nuomonė apie santykį ir bendravimą su tėčiu A. S.. U. S. nurodė, kad su tėčiu nebendrauja, su juo buvo susitikę tik per atvejo vadybos posėdį ir pas psichologą konsultacijos metu. Nuo trijų metų jo visiškai nebuvo jos gyvenime ir ji su juo nejaučia absoliučiai jokio ryšio. Buvo suteikusi ne vieną šansą, tačiau visus kartus jis ją nuvylė, todėl ji juo visiškai nebepasitiki. Ji jokio bendravimo jau nebenori, jai tikrai nereikia tokio tėčio. Iš Ieškovo pateiktų teismui įrodymų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) vasario mėn. vyko intensyvus darbas su šeima, siekiant atstatyti nutrukusį atsakovo ryšį su dukra, tačiau priežastys, lėmusios prarastą tarpusavio ryšį, dėl ko vaikas atsisako gyventi su tėvu, neišnyko.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

CK III knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos nustato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.). Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.).

Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl atsakovo atskyrimo nuo nepilnamečio vaiko grindžia tuo, kad atsakovas A. S. neturi dvasinio emocinio ryšio su nepilnamete dukra U. S.. Paskutinio atvejo vadybos posėdžio metu buvo galutinai konstatuota, kad ryšio tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko atkurti nepavyko, taip pat matomas aiškiai išreikštas nepilnametės U. S. nenoras gyventi ir palaikyti ryšį su tėvu. Nesant tėvo ir vaiko ryšio, jų abiejų gyvenimas kartu yra negalimas, kol emocinis ryšis nebus atkurtas. Iki motinos mirties vaikas gyveno skyrium nuo tėvo (atsakovo) dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, t. y. tėvo ir motinos tarpusavio santykių. Objektyviomis aplinkybėmis pripažintinas nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvu, ryšio su juo praradimas, kurį iš dalies lėmė tai, jog vaiko tėvas sukūrė kitą šeimą. Susiklosčius tokiai situacijai atsakovas nesugebėjo visapusiškai dalyvauti vaiko gyvenime, puoselėti socialinius dvasinius ryšius su vaiku. Tačiau tokia situacija nepateisina vaiko apleidimo, o tai padaręs tėvas turi suvokti natūralias tokio veiksmo (neveikimo) pasekmes – susvetimėjimą. Teismui pateiktas I. L. sutikimas dėl sesers nuolatinės globėjos paskyrimo. Taip pat pateiktas nepilnametės U. S. sutikimas, kad jos nuolatine globėja būtų paskirta jos sesuo I. L., su kurios šeima nepilnametė gyvena nuo motinos mirties, t.y. apie ketverius metus. Seseris sieja stiprus emocinis ryšys, tarpusavio santykiai yra šilti ir šeimyniški.

CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Minėta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

Esant nurodytam, darytina išvada, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių – dėl ryšio tarp atsakovo ir nepilnamečio vaiko nebuvimo, aiškiai išreikšto nepilnametės U. S. nenoro gyventi ir palaikyti ryšį su atsakovu, negali rūpintis dukra visa apimtimi bei įgyvendinti jam kaip vaiko tėvui priskiriamų pareigų. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu pripažino ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis) ir patvirtino, kad sutinka, jog nepilnametė U. S. būtų nuo jo atskirta, paskiriant nuolatine globėja jos seserį I. L.. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro jam žalingą įtaką. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti U. S. nuo jos tėvo A. S..

Teismas pažymi, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

CK 3.256 straipsniu nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Pažymėtina, kad globa šeimoje (šeimynoje) labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, jiems sukuriama gyvenimo aplinka, kuri artima tai aplinkai, kurioje vaikas gyventų su biologiniais tėvais, suteikiama vaikui galimybė būti šeimos nariu, sukurti saugius ir artimus ryšius su kitais žmonėmis, išmokti prisiimti kiekvienam šeimos nariui tenkančias atsakomybes.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad nepilnamečiam vaikui U. S. nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskiriant jos seserį I. L., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo teismo sprendimu nepilnametė U. S. yra atskiriama nuo jos tėvo A. S.. Nepilnamečio vaiko motina yra mirusi.

Į bylą pateikta Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. išvada Dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo reikalingumo. Išvadoje nurodoma, kad nepilnametei U. S. reikalinga nustatyti nuolatinę globą. Skyrius siūlo nepilnamečio vaiko globėja ir turto administratore skirti I. L., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su nuolatine globėja jos gyvenamojoje vietoje. Išvadoje nurodoma, jog paskyrus I. L. nuolatine globėja bus pasiekti vaiko globos tikslai, t.y. nepilnamete U. S. bus rūpinamasi, atstovaujamos ir ginamos jos teisės ir teisėti interesai, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos bei vaikas ruošiamas savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Paskyrus I. L. nuolatine nepilnamečio vaiko U. S. globėja, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su globėja, jos gyvenamosios vietos adresu.

Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus (CK 3.268 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl galimybės paskirti I. L. nuolatine nepilnametės U. S. globėja, svarbu paminėti tai, kad I. L. ir nepilnametė U. S. yra seserys, ilgą laiką gyvena jos šeimoje, joje jaučiasi saugi ir mylima. Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. L. sutinka būti U. S. globėja, jos sutuoktinis V. L. taipogi neprieštarauja ir teismui pateikė rašytinį sutikimą. I. L. nėra teista, nebuvo bausta administracine tvarka. I. L. yra susituokusi, jos ir V. L. šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas, šeima turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Siūloma globėja turi pastovų darbą ir gauna nuolatines draudžiamąsias pajamas, jos šeimos finansinė padėtis yra stabili. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro išduotuose medicininiuose dokumentuose esantys įrašai patvirtina, kad I. L. dėl sveikatos būklės gali būti globėja. Trečiasis asmuo yra išklausęs mokymus, gavęs teigiamą sprendimą dėl pradinio vertinimo tapti globėja. I. L. namuose yra sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui. Buities, gyvenimo sąlygos yra geros ir tinkamos globoti vaiką. Suinteresuoto asmens šeimos gyvenimo įgūdžiai, gyvenimo būdas yra tinkami vaiko interesams.

Iš nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šiuo metu nėra artimųjų ar kitų fizinių asmenų, kurie būtų pareiškę norą rūpintis nepilnamete U. S.. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad I. L. tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Siekdamas įgyvendinti, apsaugoti ir apginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei užtikrindamas vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus užtikrins globoti jį sutinkanti I. L. (CK 3.248 straipsnio 1 dalis, 3.252 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nepilnamečiui vaikui U. S. nustatytina nuolatinė globa ir nuolatine globėja skirtina I. L.. Nepilnamečio vaiko U. S. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje nuolatinės globėjos I. L. šeimoje, adresu: (duomenys neskelbtini) (CK 3.248 straipsnis, 3.251 straipsnio 1 dalis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.259 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Suinteresuotam asmeniui I. L. išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis). Bylos duomenimis, nepilnametės U. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S. priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai U. S., kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 115,84 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nepilnametis vaikas turi turto, kuriam bus reikalinga priežiūra, todėl siekiant apsaugoti jo interesus ir pagerinti vaiko padėtį, nustatytinas nepilnamečio vaiko U. S. turto administravimas ir turto administratore skirtina I. L..

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui vaikui U. S. nustatytina nuolatinė globa, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaikų laikinosios globos ir rūpybos nustatymo“ nustatyta laikinoji globa nepilnametei U. S. naikintina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

Byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepilnamečiui vaikui. Ieškovas prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį nuo 115,84 Eur iki 200 Eur motyvuodamas tuo, jog 2012 m. liepos 18 d. teismo įsakymu priteistas kasmėnesinis išlaikymas po 115,84 Eur nepilnamečiui vaikui yra pernelyg mažas realiems bei būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo padidinimo iki 200 Eur.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš esmės savo reikalavimus grindžia išaugusiais vaiko poreikiais. Ginčo dėl augančio vaiko poreikių tarp šalių nėra. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad augant vaikui jo poreikiai taip pat didėja. Šiuo metu nepilnametė U. S. yra trylikos metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, yra energinga, veikli, organizuota, mokosi gerai. Bylos duomenis nustatyta, kad mergaitė yra terapiškai sveika, tačiau nurodo turinti problemų su skydliauke. Kas pusmetį vyksta į Kauno klinikas dėl kraujo tyrimų ir vaistų kiekio nustatymo, vaistus vartoja nuolat. Mergaitė domisi žirgais, skaito literatūrą, dalyvauja fotografijos būrelio veikloje. Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovo nurodyta 200 Eur suma būtų neatitinkanti ekonominės realybės ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Vertinant nepilnamečiam vaikui U. S. reikalingų išlaidų dydį, teismas vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir nesieja išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini). Jo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas patenkinti savo šeimos, kurioje auga dar vienas atsakovo nepilnametis vaikas, ir nepilnametės U. S. poreikius. Atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sukūręs kitą šeimą. Duomenų apie atsakovo vardu registruotą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, sveikatos būklę byloje nebuvo pateikta. Atsakovas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prie dukters išlaikymo prisideda didesne negu priteista jau kurį laiką. Dėl dukters nenoro bendrauti, kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo neturi galimybės. Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė nuo priimto teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovas yra pajėgus mokėti ieškovo prašomą sumą.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį, ieškovo ieškinio dalį dėl išlaikymo padidinimo tenkina visiškai ir padidina Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) nuo 115,84 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ((duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, padidinus vaiko išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnametės U. S. poreikių užtikrinimas, o 200 Eur išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvo turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Už pareikštą ieškinį mokėtinas 98 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 98 Eur dydžio žyminis mokestis, priteistinas valstybės naudai iš atsakovo (96 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidariusi pašto išlaidų suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteistinos CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiui vaikui U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti nepilnamečio vaiko U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su globėja I. L. jos gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją nepilnamečio vaiko U. S. globą.

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto administravimą ir turto administratore paskirti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią adresu(duomenys neskelbtini)

Išaiškinti I. L. globėjos ir turto administratorės teises ir pareigas:

a) globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

b) turto administratoriui yra taikomi Civilinio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu. Turto administratorius taip pat turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriuje nustatytas turto administratoriaus teises ir pareigas.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui U. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui U. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ((duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini) 98 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą - 5660.

Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.