- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- I-323-208/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01949-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. S., A. D., A. J., G. D., V. R., V. Z., V. V., V. L.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjams: A. S. (A. S.), A. D. (A. D.), A. J., G. D. (G. D.), V. R., V. Z. (V. Z.), V. V. (V. V.) ir jų atstovei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai, atstovaujamai M. B., atsakovės atstovei Ramunei Švedaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų: A. J., V. Z. (V. Z.), V. V. (V. V.), A. D. (A. D.), A. S. (A. S.), V. L. (V. L.), V. R. ir G. D. (G. D.) skundu atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai: A. J., V. Z., V. V., A. D., A. S., V. L., V. R. ir G. D. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami priteisti pareiškėjams: A. J. – 1 135,87 Eur, V. Z. – 1 175,11 Eur, V. V. – 1 111,41 Eur, A. D. – 1 214,25 Eur, A. S. – 1 227,64 Eur, V. L. – 828,89 Eur, V. R. – 1 271,93 Eur ir G. D. –1 062,80 Eur neišmokėto darbo užmokesčio sumą ir 0,07 proc. delspinigių už kiekvieną ginčo laikotarpio mėnesį nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos, skaičiuojant nuo dienos, kai turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nurodo, kad jie yra statutiniai valstybės tarnautojai – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) pareigūnai, kurie vykdo Tarptautinio Vilniaus oro uosto apsaugą. Tarnybą vykdo 12 val. arba 24 val. trukmės pamainomis, t. y. įvesta suminė darbo laiko apskaita, tačiau faktiškai pareiškėjai išdirbdavo daugiau laiko nei grafikuose ir darbo laiko žiniaraščiuose nurodyta, nes į darbo laiko apskaitą nebuvo įvedamas apsiginklavimo prieš pamainos vykdymą ir nusiginklavimo po pamainos vykdymo laikas. Pareiškėjų teigimu, atsakovė nepagrįstai ginklavimosi laiko nelaikė darbo laiku ir neįtraukė šio laiko į darbo laiko apskaitą. Dėl to pareiškėjams susidarė viršvalandžiai, o pareiškėjams priteistinas darbo užmokesčio dalis už viršvalandinį laiką. Pabrėžė, kad prieš pradedant tarnybą, pareiškėjams buvo išduodamas tarnybinis ginklas, o pasibaigus pamainai – ginklą pareiškėjai privalėjo grąžinti. Visas pasirengimo tarnybai laikas ir atsiskaitymo po tarnybos laikas, t. y. apsiginklavimas ir nusiginklavimas bei vykimas į saugomą teritoriją trunka apie 1 val. Teigia, kad apsiginklavimas, instruktavimas ir perdavimas buvo vykdomas saugomame objekte – Tarptautiniame Vilniaus oro uoste.
Anot pareiškėjų, už viršvalandinį darbą yra mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Apmokėjimas valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis reglamentuotas valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnyje. Šios nuostatos numato valstybės tarnautojų, įskaitant ir vidaus reikalų įstaigų pareigūnus, darbo apmokėjimo tvarką esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovė skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjas A. J. papildomai paaiškino, kad į Oro uostą atvykdavo 6.10 val., nes 7.00 val. turėdavo būti sargyboje apsiginklavęs, patikrinęs transporto priemonę, apsikeitęs informacija ir pan. Tas pats vykdavo po sargybos. Pareiškėjas V. R. papildomai paaiškino, kad nebuvo atvejų, kad pareigūnas nebuvo išleistas iš sargybos posto pavalgyti ar pailsėti pertraukos metu.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepimuose į pareiškėjų skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjai klaidina teismą ir jų teiginiai, kad visas pasirengimo tarnybai laikas ir atsiskaitymo po tarnybos laikas, t. y. apsiginklavimas ir nusiginklavimas bei vykimas į saugomą objektą trukdavo apie 1 val., neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. apsiginklavimo ir nusiginklavimo Tarnybos pastate nevykdė. Apsiginklavimas ir nusiginklavimas vyko ir vyksta Tarptautiniame oro uoste. Pareiškėjai į objekto apsaugą atvyksta iš savo gyvenamųjų vietų. Pasibaigus pamainai, tarnybinis ginklas grąžinamas į ginklų saugyklą, kuri yra Tarptautinio Vilniaus oro uosto pasaugos sargybinėje. Po pamainos pareiškėjai neatlikdavo jokių kitų būtinų veiksmų. Visus reikiamus veiksmus pareiškėjai atlikdavo pamainos metu. Taip pat tarnybos metu vykdavo pareiškėjų instruktavimas, kitų materialinių vertybių perdavimas bei atsiskaitymas už tarnybos rezultatus. Pareiškėjų apsiginklavimas ir nusiginklavimas buvo įtrauktas į darbo laiko apskaitą ir apmokėtas. Nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad 12 val. arba 24 val. pamainos realiai trūkdavo 13 val. ir 25 val., nes tokių duomenų, kad pareiškėjai būtų dirbę daugiau laiko nėra. Pamainos pradžia Tarptautiniame Vilniaus oro uoste buvo 7.00 val., o pamainos pabaiga 7.00 val. Pabrėžė, kad Tarnyba pareiškėjams sumokėdavo darbo užmokestį už pertraukas pailsėti ir pavalgyti, kurias pareiškėjai galėjo naudoti savo nuožiūra ir šiuo laiku palikti savo darbo vietą. Mano, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtas visas pareiškėjų tarnyboje būtas faktiškas laikas ir pareiškėjų teisė gauti teisingą apmokėjimą nebuvo pažeista.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad instruktavimas vykdavo telefonu – nuotoliniu būdu ir tai neužimdavo daug laiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad instruktavimas vykdavo 7.35 val., t. y. šiuo laiku buvo perduodama informacija, į ką atsižvelgti sargybos metu. Apsiginklavimas ir nusiginklavimas vykdavo 6.55 val. Sargybos postas yra apie 100–300 m nuo apsiginklavimo vietos. Pertrauka pavalgyti ir pailsėti turėjo. Pasikeitimas vykdavo apie minutę laiko.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad pareigūnai būdavo instruktuojami telefonu. Tarnybos pabaigoje buvo įvertinama visa sargyba. Mėnesio pabaigoje būdavo padaryti ataskaitų apibendrinimai. Visa sargyba eiga būdavo žymima žiniaraščiuose, už kuriuos atsakingas sargybos viršininkas. Sargybos pareigūnai visada galėjo eiti papietauti. Nebuvo uždrausta nei vienam. Ginklo pasiėmimas ir ėjimas į postą daugiausia trunka 10–15 min.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. rodė, kad pertraukos metu pareigūnai neatlikdavo savo funkcijų. Instrukcijose sąvoka „prieš pradedant tarnybą“ reiškia prieš savo tiesioginių funkcijų vykdymą.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė,kad pati pildo žiniaraščius. Ji dirbo eiline pareigūne ir žino, kad apginklavimas trukdavo labai trumpai – reikėdavo pasirašyti kelis parašus ir paskui vykdavo ginklo išdavimas. Pareigūnas 7.00 val. turėdavo būti su ginklu ir išeiti į postą. Pertraukos metu pareigūnai gali pavalgyti ir pailsėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai, būdami Tarnybos pareigūnais, kelia ginčą dėl laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. jiems galimai neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą dėl apsiginklavimo ir nusiginklavimo laiko.
Pagal Tarnybos įstatymo 3 straipsnį Tarnyba – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę, taip pat atlikti kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 4 straipsnio nuostatas Tarnyba priskiriama vidaus reikalų centrinėms įstaigoms.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai yra Tarnybos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos statutiniai pareigūnai.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo laiko teisinius santykius ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2016 m. sausio 1 d., ir Statuto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.
Statuto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 1 dalis numatė, kad pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) <...>. Statuto 29 straipsnio 3 dalis numatė, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Pagal Statuto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 4 dalį, 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima pavesti tik Statuto 30 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiais atvejais pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos <...>.
Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir Statuto 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.).
Analizuojant Statuto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą (iš esmės analogišką Statuto 37 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintam reglamentavimui) matyti, kad viršvalandiniu pareigūnų darbo laiku laikytinas: 1) pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbas, viršijantis 24 valandų pamainos trukmę (tokią išvadą teismas daro, kadangi aptariamose Statuto nuostatose numatyta maksimali 24 val. pamainos trukmė ir, be to, nustatyta, kad pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali viršyti 26 val.); 2) pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbas, viršijantis 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą (tokią išvadą teismas daro, kadangi aptariamose Statuto nuostatose numatyta, jog pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu).
Kartu Statute įtvirtinta nuostata, pagal kurią leidžiama pareigūnams pavesti dirbti viršijant 24 valandų pamainos trukmę tik Statuto 30 straipsnyje (redakcija iki 2016 m. sausio 1 d.) arba Statuto 38 straipsnyje (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. ir redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) nustatytais atvejais. Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 (neteko galios nuo 2016 m. liepos 1 d.) patvirtintose Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybėse buvo įvardijamos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų pareigybės. Tuo pačiu Vyriausybės nutarimu patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų 3 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose <...>. Ypatumų 4 punkte buvo nustatyta, kad pareigūnų pamainos pradžią ir pabaigą nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti pareigūnai. Ypatumų 8 punktas numatė, kad kitus pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimus, kurių nereglamentuoja Statutas ir Ypatumai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 143 straipsnio 1 dalies 3 punktas numatė, kad į darbo laiką įeina laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) 111 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiamas pasirengimas darbui darbo vietoje (111 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju iš Tarnybos Vilniaus dalinio vado tarnybos organizavimo įsakymų, apsaugos pamainos postų žiniaraščių, Tarnybos Vilniaus dalinio apsaugos kuopos ginklų paėmimo ir išdavimo žurnalų, budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnalų įrašų matyti, kad pareiškėjams ginčo laikotarpiu, kuomet jie vykdė aptariamo objekto apsaugos funkciją, buvo nustatytas darbas pamainomis, 12 arba 24 valandų pamainos trukmė. Iš kuopos tarnybos grafikų matyti, kad nustatyta pamainos pradžia 7.00 val., o pamainos pabaiga – kitos paros 7.00 val.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.
Iš atsakovo pildytų 2015 m. balandžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad juose yra pažymėtas pareiškėjų dirbtas darbo laikas nuo 7.00 val. iki kitos paros 7.00 val., iš viso: 24 val., t. y. darbo laikas, nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, sutampa su darbo laiku, nurodytu tarnybos grafikuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovė viršvalandinių darbų nėra pažymėjusi.
Kaip minėta, Statuto (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 29 straipsnio 2 dalyje ir Statuto (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.) 37 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta svarbi nagrinėjamai bylai nuostata, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus.
Pareiškėjų teigimu, jie dirbdavo daugiau laiko nei grafikuose ir darbo laiko žiniaraščiuose nurodyta, t. y. 13 val. arba 25 val., nes į darbo laiko apskaitą nebuvo įvedamas apsiginklavimo prieš pamainos vykdymą ir nusiginklavimo po pamainos vykdymo laikas, kuris trukdavo apie bendrai apie 1 val.
Iš liudytojų: A. R., R. B., V. M. ir V. K. duotų parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad Tarptautinio Vilniaus oro uosto saugančių pareigūnų pamainos pasikeitimas ginčo laikotarpiu vykdavo tokiu būdu, kad pareigūnai privalėdavo atvykti į tarnybą iš savo gyvenamųjų vietų į Tarptautinį Vilniaus oro uostą, kuriame vykdavo pareigūnų apsiginklavimas, t. y. iš Tarptautiniame Vilniaus oro uoste esančios ginklų saugyklos pareiškėjams buvo išduodami ginklai ir pareigūnai vykdavo į postus (vykdavo sargybų postų keitimasis). Apsiginklavimas vykdavo 7.00 val. ryto, po kurio pareigūnai vykdavo į postus, kurie yra maždaug apie 300 m nuo ginklų išdavimo; instruktavimas vykdavo labai trumpai, kai kuriais atvejais netgi telefonu (nuotoliniu būdu). Ginklų patikrinimas taip pat užtrukdavo labai trumpai (iki minutės). Taip pat visi liudytojai patvirtino, kad pertraukos metu pareigūnai galėjo pavalgyti ir / ar pailsėti. Atitinkamai, kitos paros rytą pareigūnai, pasikeitus posto sargyboms, ginklai bei spec. priemonės būdavo priduodamos. Šias aplinkybes papildomai patvirtina apsaugos pamainos posto žiniaraščiai ir padaryti įrašai budėjimo perėmimo žurnaluose. Pažymėtina, kad pareiškėjai skunde ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo faktinių aplinkybių, kad apsiginklavimas ir nusiginklavimas vyko būtent saugomame objekte ir jie neprivalėjo vykti į kitą vietą apsiginkluoti ir nusiginkluoti, todėl teigti, kad pareigūnai privalėjo atvykti į savo darbo vietą pusvalandžiu anksčiau, nėra jokio pagrindo. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių anksčiau išdėstytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjų apsiginklavimas ir nusiginklavimas bei vykimas į saugomą teritoriją trunka apie 0,5–1 val. Taigi teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad atsakovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tinkamai žymėjo pareiškėjų faktiškai dirbtą darbo laiką, kuris pagal Statuto nuostatas privalo būti įskaitomas į tarnybos laiką, t. y. darbo laiko, pradedant pareigūnų instruktavimu, apsiginklavimu, baigiant pareigūnų nusiginklavimu, ginklų, kitų materialinių vertybių perdavimu ir atsiskaitymu už tarnybos rezultatus. Kadangi faktiškai pareigūnų pamainos laikas prasidėdavo 7.00 val. ir baigdavosi kitos paros apie 7.00 val., vertintina, kad pareigūnų pamaina neviršydavo 24 val. trukmės, o darbo laikas per savaitę (7 dienas) neviršydavo 48 valandų darbo laiko normos, todėl jis neturėjo būti žymimas kaip viršvalandinis. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjai atlikdavo kitus būtinus (neatidėliotinus) veiksmus po pamainos pasikeitimo.
Pagal atsakovės pateiktus apsaugos pamainos postų žiniaraščius matyti, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2018 m. kovo mėn. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste kai kuriais atvejais tarnybos pamaina baigdavosi 7.05 val. (pvz., 2018 m. sausio 9–10 d. pamaina, kurioje dirbo V. R., V. V., V. Z., prasidėjo 7.00 val., o baigėsi 7.05 val., 2017 m. lapkričio 14–15 d. pamaina, kurioje dirbo V. R., V. V., V. Z., prasidėjo 7.00 val., o baigėsi 7.05 val. ir kt.). Teismo vertinimu, 5 minučių paklaida negali būti konstatuojama kaip pareiškėjų teisių pažeidimas.
Pareiškėjai, siekdami pagrįsti savo reikalavimus, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, jų nuomone, visiškai analogiška administracine byla Nr. eA-640-520/2018, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų paminėtos ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl aukštesnės instancijos teismo suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės pareiškėjų paminėtame byloje nėra aktualios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjų skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų: A. J., V. Z. (V. Z.), V. V. (V. V.), A. D. (A. D.), A. S. (A. S.), V. L. (V. L.), V. R. ir G. D. (G. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.