- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-876-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00423-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Albina Pupeikienė, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Audriaus Saulėno, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 17 494 Lt skolą, 1 968 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1998-03-28 atsakovui paskolino 17 494 Lt, kuriuos jis turėjo grąžinti iki 1998-12-30 ir kas mėnesį mokėti 5 proc. palūkanų. Paskolos raštelį surašė ir pasirašė pats atsakovas. Ji daug kartų ragino atsakovą grąžinti skolą, rašė jam raštiškus priminimus. Atsakovas pripažindavo skolą, žadėdavo ją grąžinti, tačiau skolos negrąžino. Atsakovas už nusikaltimus buvo sulaikytas ir su juo ieškovė negalėjo susisiekti apie trejus metus. Kad atsakovas pripažino skolą, patvirtina liudytojos D. B. ir B. I.. Jei teismas pripažins, kad ieškinio senatį ji praleido, prašo atnaujinti senaties terminą, nes ji yra pensininkė, gauna nedidelę pensiją, atsakovo elgesys pripažintinas nesąžiningu.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2011-12-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 17 494 Lt skolą, 1 968 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 145,97 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 700 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje. Teismas iš atsakovo į valstybės pajamas priteisė 438 Lt žyminio mokesčio, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas sprendime konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta LR CK 6.870 str. 1 d. numatyta paskolos sutartis, atsakovas pinigus gavo ir tai patvirtino 1998-03-28 savo surašytu ir pasirašytu raštu, nenuneigė pinigų gavimo fakto, neįrodė, kad kitą sumą (2 000 JAV dolerių) savo įmonės reikmėms skolinosi 1997 m. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas pripažino skolą 2004 m., ir tai patvirtino liudytoja D. B., bei 2009 m., tai patvirtino liudytoja B. I.. Teismas nurodė, kad atsakovas savo veiksmais pripažino skolą, todėl pagal LR CK 1.130 str. 2 d. ieškinio senatis nutrūko ir nuo 2009 m. vasaros prasidėjo naujas ieškinio senaties terminas. Teismas, nustatęs, kad paskola sudaryta tarp fizinių asmenų, ieškovei priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas, numatytas LR CK 6.37 str. ir 6.210 str.
Šalies argumentai
Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. J. ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, nevertino atsakovo nurodytų argumentų. Skundžiamame teismo sprendime nurodytos aplinkybės – atsakovo skolos pripažinimas telefoninių pokalbių metu ir susitikimų su ieškove metu – paremtos šališkų liudytojų parodymais, nelaikytinos įrodytomis. Teismas neteisingai išaiškino ir taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarime Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ suformuotos teismų praktikos. Pasibaigus ieškinio senačiai teismas turėjo ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.). Ieškovė neprašė atnaujinti senaties termino. Pinigai atsakovui nebuvo perduoti, todėl paskolos sutartis pagal 1998-03-28 sutartį nebuvo sudaryta. Sutartis yra su trūkumais, nes pasirašyta tik atsakovo, ieškovė nepateikė įrodymų, kad turėjo ir galėjo atsakovui paskolinti tokią sumą, neįrodė, kad pinigus perdavė. Vadovaudamasis LR CK 1.93 str. 2 d. teismas negalėjo remtis ieškovės liudytojų parodymais. Teismas visiškai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl ieškovės dar 1997 m. rudenį suteiktos 2 000 JAV dolerių paskolos įmonei UAB „Veluikiai“ steigti. Sutartis dėl JAV dolerių skolinimo buvo neteisėta, todėl ieškovė ją sunaikino, ir privertė atsakovą pasirašyti naują sutartį. Nauja sutartis buvo apsimestinis sandoris, kuria ieškovė siekė užsitikrinti sau žalos atlyginimą. Atsakovas galėtų būti ieškovei skolingas 2 000 JAV dolerių, jei tai būtų įrodyta.
Atsiliepimas
Ieškovė A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Atsakovas neįrodė, kad pinigų pagal paskolos sutartį negavo, ji turėjo santaupų ir galėjo paskolinti pinigus atsakovui, nes 1996 m. už 18 268 Lt sumą pardavė butą. Atsakovas yra žymiai už ieškovę jaunesnis vyras, todėl neaišku, kaip ji galėjo atsakovą priversti pasirašyti 1998-03-28 sutartį. Atsakovo teiginiai apie jos anksčiau suteiktą 2 000 JAV dolerių paskolą yra niekuo nepagrįsti, neaiškus atsakovo argumentas, kad 1998-03-28 paskola yra apsimestinis sandoris.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. J. savo ranka surašė ir pasirašė 1998-03-28 raštą (pavadintą paskolos sutartimi), pagal kurį pripažino, kad iš ieškovės A. J. firmos plėtimui gavo 17 494 Lt, kuriuos pasižadėjo grąžinti iki 1998-12-30 bei už paskolą mokėti 5 proc. dydžio palūkanas per mėnesį. LR CK 6.193 str. 1 d. nuostatos apie sutarties aiškinimą leidžia teigti, kad analogiški šalims protingi asmenys šio atsakovo rašto kitaip kaip paskolos sutartis negalėtų išaiškinti. Atsakovas pasirašė, kad pinigus gavo, ir nepateikė įrodymų, kad pasirašant sutartį pinigai nebuvo perduoti, kad ieškovė šį raštą išgavo naudodama psichologinę ar kitokią prievartą, kad šalis siejo ankstesni 2 000 JAV dolerių paskoliniai santykiai, kurie buvo modifikuoti pasirašant naują sutartį (LR CPK 178 str., LR CK 6.875 str. 3 d.). Atsakovas 1998-03-28 rašte nurodė, kad skolinasi pinigus įmonei plėsti, tačiau iš prie jo tripliko pridėto UAB „Veluikiai“ kreditorių sąrašo 1999-01-01 dienos duomenimis matosi, kad ši paskolos suma (kaip ir atsakovo atsiliepime nurodyta 2 000 JAV dolerių suma) įmonės kreditinio įsiskolinimo sąraše neatsispindi, tai yra tokios sumos įmonėje nebuvo užpajamuotos. Įmonę plėsti gali tik pats savininkas (akcininkas). Tai paneigia atsakovo teiginius, kad pinigai (2 000 JAV dolerių) buvo skolinti tiesiogiai įmonei ir ieškovė turėjo kreiptis į UAB „Veluikiai“ administratorių iki įmonė 2004-03-24 buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro. LR CK 6.871 str. 3 d. nustato, kad paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis. Todėl nepagrįstas atsakovo aiškinimas, kad paskolos sutartis negalioja, nes nepasirašyta paskolos davėjos – ieškovės.
Ieškovės paaiškinimai bei liudytojų D. B. bei B. I. parodymai įrodo, kad atsakovas 2004 m. bei 2009 m. pripažino skolą. Abejoti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal LR CK 1.130 str. 2 d. ieškinio senaties terminas nutrūko ir prasidėjo iš naujo. Apelianto argumentas, kad pagal LR CK 1.93 str. 2 d. atsakovo skolos pripažinimo ieškovė negali įrodinėti liudytojų parodymais, yra nepagrįstas. Visų pirma, ši teisės norma liudytojų parodymais draudžia įrodinėti sandorio, kurio sudarymui įstatymas reikalauja rašytinės formos, buvimą ar jo įvykdymą. Antra, pats atsakovas pripažįsta tik kitos skolos ( 2 000 JAV dolerių) buvimą. Trečia, ieškovė yra garbaus amžiaus, atsakovas už ją daug jaunesnis, labiau išprusęs, užsiėmė verslu, todėl draudimas ieškovei remtis liudytojų parodymais įrodinėjant skolos pripažinimo faktą prieštarautų LR CK 1.93 str. 6 d. įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Esant nurodytoms aplinkybėms iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.