Tauragės apylinkės teismo nutartis

2016-01-12 · Civilinė byla Nr. 2VP-77-999/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
2VP-77-999/2016
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00423-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-77-999/2015Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00423-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.5.; 3.2.7.1.; 3.5.1.1.
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 12 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja D. D., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės N. G. prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja antstolė N. G. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo procese skolininką A. J., mirusį 2012 m. rugpjūčio 19 d., į B. J.. Pareiškime nurodoma, kad antstolė N. G. vykdo vykdomąjį dokumentą, išduotą Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. Nr. 2-324-761/2011 dėl 126,85 Eur (438 Lt) išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos Valstybės naudai. Antstolė nurodo, kad skolininkui A. J. mirus 2012 m. rugpjūčio 19 d., jo palikimą priėmė B. J..

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos antstolės N. G. pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0166/12/00698 nustatyta, kad antstolė N. G. vykdo Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-324-761/2011 dėl 438 Lt neprimokėto žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos Valstybės naudai. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis skolininkas A. J. 2012 m. rugpjūčio 19 d. mirė. Iš Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašo matyti, jog po A. J. mirties jo palikimą priėmė B. J..

Teismas pažymi, kad procesinių teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, tai yra kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikomas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).

Nagrinėjamu atveju antstolė nepateikė paaiškinimų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad per 3 mėnesius nuo skolininko mirties antstolė ar išieškotoja kokiu nors būdu būtų pranešusi notarui ar asmeniškai skolininko teisių perėmėjai (paveldėtojai) apie šią vykdomąją bylą; pareiškusi ieškinį teisme dėl paveldimo turto; išviešinusi skolininko turto arešto faktą viešame registre ar pan. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad turto paveldėtoja – B. J. yra tinkamai informuota apie šioje vykdomojoje byloje palikėjo A. J. skolą ir, kad skolos egzistavimo faktas A. J. teisių perėmėjai B. J., palikimo perėjimo metu buvo žinomas. CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudaryti prielaidas informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus vykdomosios bylos medžiagą konstatuotina, kad materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojos ir naujos skolininkės galimai nėra įvykęs. Teismas sprendžia, kad antstolė neįrodė, jog ji informavo pradinio skolininko teisių perėmėją (paveldėtoją) apie skolą vykdymo procese, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių termino, dėl ko nėra pagrindo tenkinti antstolės N. G. prašymo vykdymo procese pakeisti skolininką A. J. teisių perėmėja B. J. (CK 5.63 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Pažymėtina, jog antstolė N. G. minėtą vykdomąjį raštą dėl 438 Lt išieškojimo iš skolininko A. J. gavo ir vykdomąją bylą užvedė 2012 m. rugsėjo 20 d., kai tuo tarpu skolininkas A. J. mirė 2012 m. rugpjūčio 19 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)291 str., 593 str. 2, 3 d. ir 596 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės N. G. prašymo dėl skolininko A. J. pakeitimo jo teisių perėmėja B. J. vykdymo procese netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja D. D.