Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-10-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-917-961/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-18
Bylos Nr.
II-917-961/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01065-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
F. D.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-917-961/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01065-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.19.3; 16.19.4; 16.20; 21.10.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,

dalyvaujant Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus įgaliotam atstovui Edgarui Valėnui (nuotoliniu būdu),

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui F. D. (F. D.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto F. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-2773-2023.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau ir – Institucija, Administracija) specialisto 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-2773-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK 23209826488 F. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 1 dalį, 450 straipsnio 6 dalį, 454 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) transporto veiklą, 2023 m. gegužės 18 d. 10.23 val. neužtikrino, kad įmonės transporto priemonės vežtų birius krovinius tik juos uždengus ir tinkamai apsaugojus nuo byrėjimo, kad įmonės transporto priemonės įstatymo numatyta tvarka turėtų sumontuotą tachografą ir kad vežant krovinį už atlygį, transporto priemonė turėtų jai priskirtą licencijos kopiją, nes 2023 m. gegužės 18 d. 10.23 val. įmonės vairuotojas R. M. (duomenys neskelbtini), vairavo įmonei priklausantį sunkvežimį „Kamaz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), veždamas krovinį už atlygį, kai transporto priemonei nebuvo priskirta licencijos kopija, vežamas krovinys nebuvo uždengtas ir tinkamai apsaugotas nuo byrėjimo, taip pat transporto priemonėje nebuvo sumontuotas reikalavimus atitinkantis tachografas.

Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau ir – KTK) 8 straipsnio 4 dalies reikalavimai, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 4 straipsnio 6 dalies reikalavimai, 2018 m. vasario 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 2BE-35 „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ 34 punkto reikalavimai, Reglamento Nr. 3821/85 3 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Už ANK 459 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą F. D. paskirta 100 Eur bauda, už ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą – 2000 Eur bauda, už 454 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą – 900 Eur bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnio nuostatas, galutinė nuobauda nustatyta – 2000 Eur bauda (b. l. 19-20).

Pareiškėjas F. D. dėl minėto nutarimo pateikė skundą, kuriame nurodo, jog su jo atžvilgiu priimtu nutarimu sutinka tik iš dalies, nes priimant šį nutarimą buvo surinkti ne visi įrodymai, o surinkti buvo vertinami pagal vidinius įsitikinimus nesant objektyvių įrodymų, galiausiai paskirta nuobauda neatitinka protingumo, proporcingumo principų, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta. Pareiškėjas nurodo, kad administracinės teisenos metu jis buvo netinkamai informuotas apie bylos eigą. Su jam institucijos siųstais dokumentais (protokolais ir šaukimais) susipažino, tačiau dėl asmeninių priežasčių bei darbo krūvio negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. Daugiau jokių informacinio pobūdžio dokumentų, kuriuose būtų nurodyti kontaktai, informacija apie bylą nagrinėjantį pareigūną ir jos eigą bei informacija, kur galėtų pateikti skundus, prašymus ar paaiškinimus, negavo, tad neturėjo galimybės ir negalėjo jų tinkamai pateikti. Dėl licencijų kopijų priskyrimo transporto priemonėms paaiškina, kad 2023 m. gegužės 9 d. buvo užsakyta ir gauta nauja licencija verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonėmis. 2023 m. gegužės 11 d. skubos tvarka buvo užsakyta licencijos kopija įmonės transporto priemonei, kuri veža krovinius tarptautiniais keliais. Transporto priemonėms, vežančioms krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje, buvo užsakytos licencijos 2023 m. gegužės 23 d. Žinojo, kad turi pareigą nedelsiant pasirūpinti licencijų kopijomis, tačiau tai padarė pavėluotai dėl šeimyninių priežasčių, nes nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. dukra E. K. turėjo gimdyti, o jis turėjo ją nuvežti į Santaros klinikas. 2023 m. gegužės 17 d. vežė dukterį į ligoninę, kadangi buvo priešlaikinio gimdymo rizika. Tuo laikotarpiu buvo labai susijaudinęs, nervingas, pergyveno dėl dukters ir būsimų naujagimių sveikatos. 2023 m. gegužės 18 d. dukrai buvo atlikta operacija, kurios metu gimė trynukai. Tik atslūgus emocijoms prisiminė, kad transporto priemonėms „Kamaz“ laiku nepriskyrė licencijų. Licencijų kopijos buvo užsakytos pavėluotai ne dėl tyčios apgauti valstybę ar kaip kitaip pasipelnyti, ar nesilaikyti įstatymų nustatytos tvarkos, bet dėl vidinių išgyvenimų, gyvenimiškų aplinkybių ir susijaudinimo. „Kamaz“ transporto priemonės turi įrengtus specialius įrenginius krovinių uždengimui, tačiau pati transporto priemonės konstrukcija nėra pritaikyta nuolatiniam krovinių uždengimui ir atidengimui. Jie nebuvo tinkamai uždengti tik 2023 m. gegužės 18 d. ir 19 d., kadangi dėl vairuotojų sveikatos nebuvo fiziškai galimybės uždengti krovinių. Pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) transporto priemonėse „Kamaz“ įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įrengti tachografai. Nepaisant to, mano, jog priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta į jo, kaip įmonės vadovo administracinių nusižengimų istoriją, nebuvo vertinama, kad jis už šios rūšies nusižengimus yra baudžiamas pirmą kartą. Prašo jam, kaip įmonės vadovui, skirti vieną bendrą subendrintą baudą už abi transporto priemones (skundas buvo teikiamas dėl dviejų nutarimų). Prašo atsižvelgti į jo nepakankamas pajamas sumokėti 4000 eurų dydžio baudą (už abi transporto priemones), į tai, kad su žmona augina mažametį vaiką, turintį klausos sutrikimą, kas reikalauja daugiau pajamų jo vystymuisi ir socializacijai. Pareiškėjo manymu, paskirtos nuobaudos dydis yra neadekvatus padarytam nusižengimui, todėl prašo jo bylą išnagrinėti iš naujo ir priimti naują sprendimą (b. l. 3-4).

Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. Pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkui, 2023 m. birželio 27 d. buvo surašyti du administracinių nusižengimų protokolai už dviejų (duomenys neskelbtini) vairuotojų nustatytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 450 straipsnio 6 dalyje, 454 straipsnio 8 dalyje, 459 straipsnio 1 dalyje, kurių pagrindu priimti du nutarimai byloje Nr. VKTI-ANR_N-2780-2023 (ROIK 23209826678) ir Nr. VKTI_ANR_N-2773-2023 (ROIK 23209826488). Administracija nesutinka su skundo argumentais, kad F. D. nebuvo tinkamai informuotas apie administracinę teiseną, nes 2023 m. birželio 1 d. šaukime Nr. VKTI-ANR_(duomenys neskelbtini) 2023 buvo aiškiai nurodyta šaukimą surašiusio asmens vardas, pavardė ir pareigos, taip pat nurodytas pareigūno kontaktas (el. pašto adresas). 2023 m. birželio 27 d. surašytame protokole buvo išvardintos ANK 577 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjo teisės ir pareigos, be to, skiltyje „Bylos nagrinėjimo vieta“ nurodytas el. pašto adresas, kuriuo pareiškėjas galėjo kreiptis į Administraciją. Be to, ANK Administracijos neįpareigoja siųsti jokių kitų informacinio pobūdžio pranešimų, išskyrus šaukimus bei administracinio nusižengimo protokolus, kuriuose ir yra nurodyta visa svarbi ir reikalinga informacija. Galiausiai, visi Administracijos kontaktai yra viešai prieinami interneto svetainėje www.ltsa.lrv.lt. Atitinkamai Pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie proceso eigą, yra nepagrįsti.

Transporto vadybininkas turi dėti visas pastangas ir imtis visų reikalingų priemonių, kad nebūtų daromi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, nuostatų pažeidimai, suteikti technines galimybes teisės aktams, reglamentuojantiems saugų krovinių vežimą keliais, įgyvendinti. Kitaip tariant, transporto vadybininkas turi sukurti tokį mechanizmą (įskaitant, bet neapsiribojant vairuotojų mokymais / švietimu, tinkamų nurodymų diegimu, reikalingų tvarkų patvirtinimu ir supažindinimu su jomis), kuris leistų organizuoti vairuotojų darbą, taip, kad pažeidimai nebūtų daromi ir kad būtų laikomasi visų nustatytų teisės aktų reikalavimų. Labai svarbu akcentuoti tai, kad transporto vadybininkui nėra būtina fiziškai dalyvauti kiekvieno krovinio vežime, jo veikla yra nukreipta į bendros sistemos sukūrimą, efektyvių priemonių pritaikymą. Be to, jeigu vežėjas neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymosi, jis veikia savo rizika. Jeigu yra nustatomi pažeidimai, tai reiškia, kad transporto vadybininko taikomos priemonės yra netinkamos ar neefektyvios, nebuvo imtasi visų reikalingų veiksmų užtikrinti, kad vairuotojai neatliktų eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimų, kitaip tariant transporto vadybininkas įmonėje veikia neefektyviai, netinkamai organizuoja vairuotojų darbą, o jo taikomos priemonės neužtikrina to, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. M. vairavo įmonei priklausantį sunkvežimį „Kamaz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vežė krovinį, kuris nebuvo uždengtas ir tinkamai apsaugotas nuo byrėjimo. Būtent toks pažeidimas ir patvirtina Pareiškėjo kaip transporto vadybininko neefektyvų veikimą ir tokiais savo veiksmais Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 1 dalyje. Administracija laikosi pozicijos, kad pareiškėjo argumentas, kad neuždengti kroviniai buvo vežami tik du kartus, nėra nei atsakomybę lengvinanti, nei šalinanti aplinkybė. Pažymi, kad už šį nusižengimą pareiškėjui buvo skirta minimali bauda.

KTK 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. Informacinės sistemos „KELTRA“ duomenimis, Pareiškėjui 2023 m. gegužės 11 d. išduota pirmoji licencijos kopija, kuri tą pačią dieną buvo susieta su kita transporto priemone, o likusios licencijų kopijos, kurios buvo susietos su transporto priemonėmis, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išduotos tik 2023 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus kiek mažiau nei savaitei po vairuotojo R. M. užfiksuotų administracinių nusižengimų. Administracija apie pareiškėjo nurodomas šeimines aplinkybes, dėl kurių buvo vėluojama sutvarkyti licencijų klausimą, sužinojo tik pareiškėjui pateikus skundą, be to, Administracija nemano, kad šios aplinkybės yra tiek išskirtinės, leidžiančios skirti mažesnę baudą nei ANK 450 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Be to, pirmoji licencijos kopija buvo gauta 2023 m. gegužės 11 d., todėl manytina, kad Pareiškėjas turėjo galimybę įsigyti ir kitas licencijų kopijas ir jas susieti su transporto priemonėmis iš karto, kaip kad padarė pirmosios licencijos kopijos atveju.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo atsižvelgta į visus byloje surinktus įrodymus bei į visas žinomas aplinkybes, tačiau Pareiškėjas pats nebuvo aktyvus ir nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dieną nepateikė jokių rašytinių paaiškinimų, taip pat nenurodė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nepridėjo tą patvirtinančių įrodymų. Administracija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus (priešingu atveju tai galėtų būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe – pakartotinumu), todėl paskyrė minimalias baudas, numatytas sankcijose. Atitinkamai pareiškėjo argumentai, kad Administracija neatsižvelgė į administracinių nusižengimų istoriją, yra nepagrįsti. Pareiškėjas neatvyko į Protokolo surašymą, taip pat nedalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, be to, iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nepateikė jokių rašytinių paaiškinimų ar prašymų, todėl Administracija, nagrinėdama Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgė į tas aplinkybes, kurios buvo žinomos nagrinėjimo metu. Nei viena iš pareiškėjo nurodomų aplinkybių negalima laikyti išskirtinėmis ir duodančiomis pagrindą taikyti ANK 35 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucija, paskirdama pareiškėjui minimalias baudas ir jas subendrinusi apėmimo būdu, tinkamai individualizavo Pareiškėjui skiriamą administracinę nuobaudą, todėl prašo skundžiamą nutarimą atmesti.

Institucija taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu skirti vieną subendrintą baudą už dviejų jo vairuotojų padarytus administracinius nusižengimus. ANK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai.

Dviejų (duomenys neskelbtini) vairuotojų administraciniai nusižengimai buvo padaryti ne vienu metu: K. V. administraciniai nusižengimai užfiksuoti 2023 m. gegužės 19 d. (ROIK 23208358939); R. M. administraciniai nusižengimai užfiksuoti 2023 m. gegužės 18 d. (ROIK 2320820663). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 612 straipsnio ir 38 straipsnio 2 dalies nuostatų ir laikyti, kad pareiškėjas vienu metu padarė kelis administracinius nusižengimus. Skirtingų dienų pažeidimų negalima laikyti ir viena tęstine veika.

KTK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Tai reiškia, kad vežėjas, t. y. šiuo atveju (duomenys neskelbtini) ir būtent įmonės transporto vadybininkas (Pareiškėjas), būdamas atsakingu už tai, kad būtų užtikrinamas teisės aktų, reglamentuojančių krovinių pervežimus, laikymasis, nesukontroliavo ir neužtikrino, kad nebūtų daromi administraciniai nusižengimai (neuždengtas birus krovinys ir kt.). Tokios pareiškėjo pareigos buvimas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas kiekvienu atskiru atveju privalo užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių krovinių pervežimus, laikymąsi, t. y. kiekvieno vežimo metu užtikrinti, kad vežamas birus krovinys būtų uždengtas. 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1434 „Dėl Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių“ (toliau – Licencijavimo taisyklės) 22 punkte taip pat nustatyta, kad vežėjas atsako už tai, kad licencijos kopija būtų laiku, prieš pradedant kelionę, ir tinkamai, laikantis Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, susieta su konkrečia kelių transporto priemone. Tokios pareiškėjo pareigos įtvirtinimas leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, o konkrečiu atveju F. D. transporto vadybininkas, turėdamas pareigą išimti licencijų kopijas ir jas susieti su transporto priemonėmis, prieš kiekvieną atskirą vežimą (šiuo atveju 2023 m. gegužės 18 d. ir 2023 m. gegužės 19 d.) turėjo iš naujo įsitikinti, kad yra pakankamas licencijų kopijų kiekis ir kad jos susietos su konkrečiomis transporto priemonėmis. Taigi, aukščiau nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo kaltė kiekvienu iš aukščiau išvardintų atvejų susiformuodavo iš naujo. Tai reiškia, kad pareiškėjas padarė kelis administracinius nusižengimus skirtingu laiku ir esant vis iš naujo susiformavusiai kaltei. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog visi pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai buvo pirmojo nusižengimo tąsa, būtent todėl minėti administracinio nusižengimo protokolai ir nutarimai administracinių nusižengimų bylose buvo surašyti už atskirus nusižengimus ir teisingai kvalifikuoti kaip atskiri administraciniai nusižengimai. Atsižvelgę į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas skirti vieną subendrinti baudą už dviejų (duomenys neskelbtini) vairuotojų skirtingu laiku padarytus administracinius nusižengimus yra nepagrįstas. Remdamiesi išdėstytu skundžiamą nutarimą prašo palikti nepakeistą, skundą atmesti (b. l. 31-35).

Pareiškėjas F. D. į teismo posėdį neatvyko, prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant dėl didelio jo darbo krūvio (b. l. 42). Atsižvelgiant į F. D. prašymą, skundas nagrinėjamas pareiškėjui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 450 straipsnio 6 dalis numato, kad krovinių vežimas kelių transporto priemone neturint galiojančios licencijos (licencijos kopijos) užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. Licencijavimo taisyklių 22 punkte numatyta, kad vežėjui išduotoje licencijos kopijoje konkreti kelių transporto priemonė nenurodoma, tačiau vežėjas, prisijungęs per Administracijos interneto svetainę prie Administracijos administracinių paslaugų svetainės „e. VKTI“ (toliau – paslaugų svetainė) (https://ltsa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos), licencijos kopiją susieja su konkrečia kelių transporto priemone – įrašo kelių transporto priemonės valstybinį registracijos numerį. Vežėjas atsako už tai, kad licencijos kopija būtų laiku, prieš pradedant kelionę, ir tinkamai, laikantis Kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, susieta su konkrečia kelių transporto priemone.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 4 straipsnio 6 punktas numato, kad Bendrijos licencija išduodama vežėjo vardu ir negali būti perleidžiama. Patvirtinta Bendrijos licencijos kopija laikoma kiekvienoje vežėjo transporto priemonėje ir yra pateikiama bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus.

ANK 454 straipsnio 8 dalis numato, kad tinkamo tipo tachografų neįrengimas kelių transporto priemonėse arba nenaudojimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų penkiasdešimties iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 165/2014, kuriuo buvo panaikintas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006, 3 straipsnio 1 punktas numato, kad tachografai sumontuojami ir naudojami valstybėse narėse registruotose keleivinėse ar krovininėse kelių eismo transporto priemonėse, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 561/2006.

ANK 459 straipsnio 1 dalis numato, kad krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimties iki vieno šimto eurų ir (ar) krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, – nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 2BE-35 34 punkte numatyta, kad kai yra vežami birūs kroviniai – jie turi būti uždengti.

Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, jis turi atitikti šio Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytus reikalavimus (būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją) ir kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai.

Atitinkamai KTK 7 straipsnio 6 dalis numato, kad profesinei vežimo kelių transportu veiklai, išskyrus keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais, vadovauja transporto vadybininkas arba, kai transporto vadybininkas laikinai nėra paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių nurodytais atvejais, – vežėjo vadovas ar vežėjo paskirtas kitas atsakingas atstovas (toliau – vežėjo vadovas). Transporto vadybininkas laikomas paskirtu, kai apie jo paskyrimą vadovauti profesinei vežimo kelių transportu veiklai yra informuota Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija) šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais.

Pareiškėjas neginčija, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo padaryti ANK 450 straipsnio 6 dalyje, 454 straipsnio 8 dalyje bei 459 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai, t. y. kad 2023 m. gegužės 18 d. 10.23 val. įmonės vairuotojas R. M. (duomenys neskelbtini), vairavo įmonei priklausantį sunkvežimį „Kamaz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), veždamas krovinį už atlygį, kai transporto priemonei nebuvo priskirta licencijos kopija, vežamas krovinys nebuvo uždengtas ir tinkamai apsaugotas nuo byrėjimo, taip pat transporto priemonėje nebuvo sumontuotas reikalavimus atitinkantis tachografas. Už visus šiuos pažeidimus administracinė atsakomybė yra numatyta ne tik transporto priemonės vairuotojams, bet ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. F. D. kaip (duomenys neskelbtini) vadovas ir transporto vadybininkas Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 4 straipsnio 1 dalies prasme už minėtus pažeidimus atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Ginčo, kad jis yra tinkamas šių nusižengimų subjektas, nėra.

Esminis ginčas šioje byloje, ar pareiškėjui tinkamai buvo individualizuotos nuobaudos už padarytus nusižengimus. Taip pat nutarimo neteisėtumą pareiškėjas sieja su neva padarytais procesiniais administracinės teisenos pažeidimais, tinkamai jo neinformuojant apie jo procesines teises bei galimybes pateikti skundus, prašymus ar paaiškinimus, kurie būtų turėję įtakos nuobaudos individualizavimui.

Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga teismas sutinka su Institucijos argumentais, kad procesinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės administracinio nusižengimo teisenos metu pažeistos nebuvo. Iš 2023 m. birželio 1 d. šaukimo, kurio gavimo pareiškėjas neginčija, turinio matyti, kad jis administracinio nusižengimo protokolo surašymui buvo šaukiamas atvykti 2023 m. birželio 27 d. 11.00 val. Šaukime buvo nurodytas tiek Institucijos, į kurią F. D. reikia atvykti, adresas, tiek pareigūno, pas kurį reikia atvykti vardas, pavardė, pareigos bei kontaktai (elektroninio pašto adresas). Taip pat pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė bylos nagrinėjime dalyvauti tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu, paprašyta apie jo pasirinkimą ne vėliau kaip viena diena iki bylos nagrinėjimo pradžios informuoti jį kviečiantį atvykti pareigūną šaukime nurodytu el. paštu (b. l. 5). Nurodytu laiku F. D. neatvykus, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR-P-4269-2023 jam nedalyvaujant (b. l. 6). Protokole nurodytas rašytinio bylos nagrinėjimo laikas – 2023 m. liepos 11 d. 09.30 val., pakartotinai išaiškinta galimybė dalyvauti bylos nagrinėjime tiek tiesiogiai (žodiniame bylos nagrinėjime), tiek nuotoliniu būdu, paprašant informuoti Instituciją apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsisprendimą elektroniniu paštu, nurodomu pačiame protokole. Taip pat minėtame protokole buvo išdėstytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, tarp jų teisė susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teikti paaiškinimus, teikti paaiškinimus raštu ar el. ryšių priemonėmis, jei byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus ir pan. F. D. taip pat neginčija, kad minėtą procesinį dokumentą gavo. Tačiau iki nurodytos bylos nagrinėjimo datos noro dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime ar nuotoliniu būdu jis nepareiškė, jokių paaiškinimų, papildomų dokumentų, galinčių turėti reikšmės nuobaudos individualizavimui, neteikė nė vienu iš dviejų jam nurodytų elektroninio pašto adresų. Todėl 2023 m. rugpjūčio 11 d. ginčijamas nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 19-20), remiantis tik pačios Institucijos nusižengimų tyrimo metu surinktais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad kontaktai, kuriais pareiškėjas galėjo susisiekti su atsakingu už jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną pareigūnu, F. D. buvo pateikti dar 2023 m. birželio 1 d. šaukime, pakartotinai nurodyti 2023 m. birželio 27 d. administracinio nusižengimo protokole, o administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir ginčijamas nutarimas priimtas tik 2023 m. rugpjūčio 11 d., t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo didesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį teikti rašytinius paaiškinimus dėl jam reiškiamo administracinio kaltinimo, galimai padarytų nusižengimų, nurodyti nuobaudos skyrimui reikšmingus duomenis, teikti nurodomas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Nieko panašaus jis nedarė daugiau nei du mėnesius iki nutarimo priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie bylos eigą ar jam nebuvo pateikta pakankama informacija apie jo procesines galimybes administracinės teisenos metu. Nekreipti dėmesio į jam teikiamą informaciją ir nesinaudoti savo procesinėmis teisėmis buvo tik paties pareiškėjo pasirinkimas.

Jokių procesinių pažeidimų, teismo vertinimu, administracinės teisenos metu padaryta nebuvo. Šiuo atžvilgiu F. D. atžvilgiu priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Nepaisant to, kad F. D. administracinės teisenos metu nepateikė jokių paaiškinimų dėl padarytų nusižengimų, atitinkamai nebuvo konstatuota jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam vis tiek už visus tris padarytus nusižengimus buvo paskirtos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos. Atitinkamai pareiškėjo teiginys, kad skiriant baudas nebuvo atsižvelgta į tai, kad už šios rūšies administracinius nusižengimus jis atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, neatitinka tikrovės.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju nenustačius jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vis tiek buvo paskirtos sankcijos minimumą atitinkančios baudos, tokį sprendimą galėjo lemti tik viena aplinkybė, kad F. D. už šios rūšies nusižengimus atsakomybėn traukiamas pirmą kartą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, F. D. paskirtos minimalios baudos už ANK 454 straipsnio 8 dalyje ir 459 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, teisingumo ir proporcingumo principo nepažeidžia. Tinkamų tachografų neįrengimo įmonės transporto priemonėse pareiškėjas apskritai niekuo nepaaiškino, tik konstatavo faktą, kad tokių jo vadovaujamos įmonės transporto priemonėse nėra, o aplinkybės, kad įmonės transporto priemonių konstrukcijos nėra pritaikytos nuolatiniam krovinių uždengimui ir atidengimui ar vairuotojų sveikata neleidžia pasirūpinti biraus krovinio uždengimu, nėra priežastis švelninti atsakomybę už teisės aktų reikalavimų biraus krovinio transportavimui nevykdymą. Reikalavimas dengti birų krovinį teisės aktuose yra įtvirtintas nuo seno ir gerai žinomas vežėjams, o transportavimo paslaugas teikiančios įmonės vadovai ir kiti atsakingi asmenys turi užtikrinti, kad kroviniai būtų vežami laikantis eismo saugumo reikalavimų. Nei transporto priemonės techniniai trūkumai, nei personalo pajėgumai negali būti aplinkybėmis, leidžiančiomis nesilaikyti teisės aktų reikalavimų krovinio pervežimo saugumui. Šių nusižengimų padarymas nėra sietinas su jokiomis momentinėmis, išskirtinėmis aplinkybėmis, tik su nepakankamai rūpestingu įmonės veiklos organizavimu. Todėl laikyti, kad paskirtos nuobaudos yra neproporcingos padarytų nusižengimų ar pažeidėjo asmenybės pavojingumui, pagrindo nėra. Šioje dalyje ginčijamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Pareiškėjas iš esmės neginčija to, kad jo vadovaujamai įmonei priklausančia transporto priemone administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo vežamas krovinys už atlygį, neturint šiai transporto priemonei priskirtos licencijos kopijos. Iš aukščiau nurodytų teisės aktų analizės seka, kad būtent vežėjas yra atsakingas už tai, kad turima licencijos kopija būtų susieta su transporto priemone ir vairuotojas, veždamas krovinį už atlygį, turėtų galiojančią licencijos kopiją. Vežėjui neturint licencijos kopijos ir/arba jos nesusiejus su konkrečia transporto priemone prieš kelionę, vežėjo atsakingiems asmenims kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį. Nagrinėjamu atveju nepasirūpinimą, kad krovinius vežančios F. D. transporto priemonės turėtų kiekvienai transporto priemonei priskirtą licencijos kopiją, pareiškėjas aiškina ypatingomis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis jo šeimoje pažeidimų padarymo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra licencijuota transporto veiklos įmonė. Informacinės sistemos „KELTRA“ duomenimis, 2023 m. gegužės 11 d. įmonei išduota pirmoji licencijos kopija, kuri tą pačią dieną buvo susieta su kita transporto priemone. Su nagrinėjamai bylai aktualia transporto priemone susieta licencijos kopija buvo išduota tik 2023 m. gegužės 23 d. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog įmonės atsakingas asmuo nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai nepasirūpindamas licencijų kopijų gavimu kiekvienai įmonės transporto priemonei laiku. Tačiau pareiškėjas paaiškino, kad būtent šiuo periodu buvo labai įtempta situacija jo šeimoje, nes dukra netrukus turėjo gimdyti trynukus, grėsė priešlaikinis gimdymas, 2023 m. gegužės 17 d. pareiškėjas vežė dukrą į ligoninę, galiausiai po dukrai atliktos operacijos kūdikiai gimė 2023 m. gegužės 18 d., pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 44-46). Nusižengimas padarytas 2023 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomas faktines aplinkybes, teismui nėra pagrindo netikėti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 11 d. (kai buvo paimta pirmoji licencijos kopija) iki 2023 m. gegužės 18 d. (krovinio vežimo dienos, neturint jį vežančiai transporto priemonei priskirtos licencijos kopijos) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeimai buvo didelės įtampos ir nerimo metas, ir nusižengimas padarytas ne dėl siekio išvengti mokestinių prievolių valstybei, o dėl žmogiškojo faktoriaus – jaudulio ir streso. Pažymėtina, kad F. D. niekada nebuvo baustas už šios rūšies nusižengimus, nors įmonei yra daugiau nei 26 metai. Įmonė nedidelė, joje apdraustų darbuotojų skaičius viešai prieinamais duomenimis, tik penki asmenys, kas leidžia teismui tikėti, kad F. D. neturėjo galimybės dėl įtemptos situacijos šeimoje savo pareigą pasirūpinti licencijų kopijų išdavimu perleisti kitiems asmenims. Teismo vertinimu, šis nusižengimas padarytas išimtinai neatsargia, o ne tyčine kaltės forma. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad nors F. D. neveikimas atitinka ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo požymius, tačiau jo veikos pavojingumas yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis šių teisės pažeidimų pavojingumas. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas pats augina neįgalų mažametį (gim. (duomenys neskelbtini)m.) vaiką, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 43).

Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas F. D. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą skirti perpus mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje minimali. Teismo vertinimu, net ir minimalios baudos F. D. skyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nebūtų proporcingas padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui.

Pareiškėjo prašymas jam skirti vieną baudą už nusižengimus, siejamus su dviem skirtingomis transporto priemonėmis ir jų kroviniais (teisenos ROIK 23209826678 ir 23209826488), netenkinamas. Nusižengimai padaryti skirtingu laiku (viena teisena pradėta dėl 2023 m. gegužės 18 d. nusižengimų, kita – dėl 2023 m. gegužės 19 d. nusižengimų), tai nėra tuo pačiu laiku padarytos veikos, todėl nėra galimybės taikyti ANK 38 straipsnio nuostatų. Teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad jos negali jos būti laikomos ir viena tęstine veika, nes Licencijavimo taisyklių 22 punktas nustato vežėjo atsakomybę, kad licencijos kopija būtų laiku, prieš pradedant kelionę, ir tinkamai, laikantis Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, susieta su konkrečia kelių transporto priemone. Įmonės atsakingas asmuo, turėdamas pareigą išimti licencijų kopijas ir jas susieti su transporto priemonėmis, prieš kiekvieną vežimą turi kiekvieną kartą įsitikinti, kad į kelionę išleidžiama transporto priemonė turi licencijos kopiją, susietą su ja. Atitinkamai KTK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja vežėją tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Iš šių įstatymų leidėjo reikalavimų vežėjui išeina, kad vežėjo atsakingi asmenys kiekvienu atskiru krovinio išleidimo atveju privalo užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių krovinių pervežimus, laikymąsi, įvertinti, ar krovinys ir jį vežanti transporto priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus ir saugiai gali dalyvauti viešajame eisme. Todėl kiekvienas krovinio vežimas, neatitinkantis jo vežimo reikalavimų, yra vertinamas kaip atskiras nusižengimas.

Taip pat teismas tikslina nuorodą į pažeistą teisės aktą, kadangi Reglamentas Nr. 3821/85 neturi 22 straipsnio, be to jis buvo panaikintas Reglamentu Nr. 165/2014, kurio 22 straipsnio 2 dalis numato reikalavimą, kad patvirtinti montuotojai, dirbtuvės ar transporto priemonių gamintojai pagal į 15 straipsnyje nurodytą tipo patvirtinimo pažymėjimą įtrauktas specifikacijas tachografą plombuoja tik patikrinę, ar jis veikia tinkamai, ypač tokiu būdu, kad būtų užtikrinta, jog įregistruotais duomenimis neįmanoma manipuliuoti ar pakeisti juos klastojant. Teismui neaišku, kaip šis Reglamento reikalavimas yra susijęs su F. D. inkriminuojamu nusižengimu. Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, teismas tikslina nuorodą į pažeistą Reglamentą, vietoj Reglamento Nr. 3821/85 3 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 2 dalies, nurodant Reglamento Nr. 165/2014 3 straipsnio 1 dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo F. D. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos transporto saugos administracijos specialisto 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-2773-2023 (ROIK 23209826488) pakeisti nuobaudos pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį skyrimo ir galutinės nuobaudos skyrimo dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, F. D. už ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą skirti nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, galutinę subendrintą nuobaudą už visus tris nusižengimus nustatyti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Patikslinti nutarimą, kad dėl transporto priemonėje nesančio sumontuoto reikalavimus atitinkančio tachografo buvo pažeistos Reglamento Nr. 165/2014 3 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė