Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovui S. A., atsakovo E. Č. atstovui advokatui Arūnui Koskui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovui E. Č., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. D. ir T. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo T. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, nes tretysis asmuo nepaskyrė įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Į bylą pateikta 2008-12-10 d. pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b.l. 8-9), kurioje užfiksuota, kad pardavėjas T. S. pirkėjui S. A. už 3000,00 eurų pardavė naudotą automobilį SKODA FABIA, ŠASI Nr. TMBNS46Y7Y3084896. Ieškovas ieškinyje ir paaiškinimo metu nurodė, kad minėtą automobilį jis surado internete, su atsakovu E. Č. susitarė dėl automobilio pirkimo, jo kainos, tačiau 2008-12-10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, atsakovui nurodžius, kad jis veikia kaip pardavėjo atstovas, pardavėju buvo nurodyta T. S.. Ieškovas nurodė, kad šią pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo automobilio pardavėjo duomenys ir parašas skiltyje “Pardavėjas”, ieškovui pateikė atsakovas E. Č.. Šioje sutartyje atsakovas ieškovo akivaizdoje įrašė automobilio kainą, šioje sutartyje pasirašė, o ieškovas savo ranka užpildė pirkėjo duomenis bei pasirašė. Tą pačią dieną E. Č. perdavė ieškovui perkamą automobilį, pinigus už perkamą automobilį 3400,00 eurų sumoje ieškovas sumokėjo atsakovui. Ieškovo teigimu, 2008-12-10 d. pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, kaip sudaryta apgaule, nes atsakovas ieškovui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog atsakovas veikia kaip įgaliotas pardavėjo asmuo ir pardavėjui yra sumokėjęs automobilio kainą, bei kad automobilis nėra vogtas. Ieškovo teigimu, parduodamo automobilio dokumentai, patvirtinantys, kad automobilis nuosavybės teise priklauso T. S., jam buvo pateikti, todėl jis suprato, kad automobilio savininkas yra T. S..

Atsakovas E. Č. paaiškino, kad automobilį SKODA FABIA jis nupirko iš A. D., kuris ir perdavė atsakovui šį automobilį, o taip pat pirkimo-pardavimo sutartį, pateiktą į bylą (t. 1, b.l. 8-9), kurioje buvo tik grafoje “Pardavėjas” esantis parašas. Atsakovas patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su automobilio perdavimu ir pinigų už perkamą automobilį sumokėjimu, tačiau, atsakovo teigimu, ieškovas už perkamą automobilį sumokėjo 3000,00 eurų. Be to, atsakovas nurodė, kad asmens T. S. jis nepažįsta, niekada su ja nėra bendravęs, pavedimo iš šio asmens parduoti automobilį SKODA FABIA nėra gavęs, už automobilį iš S. A. gautų 3000,00 eurų pardavėjui T. S. neperdavė, juos išleido savo reikmėms. Nurodo, jog tokia automobilių pardavimo praktika yra nusistovėjusi ir daugeliui priimtina.

Ieškovas prašo pripažinti 2008-12-10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir T. S., negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės, nes atsakovas atliko aktyvius veiksmus, kuriais siekė suklaidinti ieškovą dėl sandorio esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 str. 5 d.), tačiau teismas su tokiu ieškovo ir jo atstovo argumentu nesutinka. Ieškovas nurodė, kad ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėju nurodyta T. S.. Ieškovui buvo pateikti automobilio dokumentai, iš kurių buvo matyti, kad automobilio savininkas yra T. S.. Sutarties skiltyje “Pardavėjas” buvo parašas, o atsakovas, kaip jis pats nurodė, sutartyje pasirašė, patvirtindamas pardavimo faktą, tačiau ne kaip pardavėjas. Duomenų apie tai, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės, jog pirkimo-pardavimo sutartyje skiltyje “Pardavėjas” esantis parašas yra ne T. S., o kito asmens, kad automobilis buvo paieškomas, byloje nėra. Kitų aplinkybių, kurios atsakovo, ieškovui pasirašant šią sutartį, buvo nutylėtos, ieškovas nenurodė. Todėl įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas laiko, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas apgaule, tai yra tyčiniais veiksmais siekė suklaidinti ieškovą ir taip palenkti jį sudaryti šį sandorį. Kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų ieškovas nenurodė. Atsakovo veiksmai, jog jis, pateikdamas šią sutartį ieškovui, neturėjo tokio pardavėjo pavedimo, nelaikytini tyčiniais veiksmais, siekiant suklaidinti pirkėją dėl esminių sutarties sąlygų, pardavėjo civilinio teisinio subjektiškumo. Pažymėtina, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 1.92 str., 2.133 str., 2.136 str.). Kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su tokios teisės neturinčiu asmeniu, gali sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str. 7 d.).

Įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės (atsakovo tyčinių veiksmų ar neveikimo), todėl šio sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu negalimas.

Dėl sandorio pripažinimo niekiniu.

Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 punktas), tačiau juridinį ieškinio pagrindą, tai yra, faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011 ir kt.).

Sandoriai yra suprantami kaip sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – piimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str., 6.317 str.).

Byloje esančių įrodymų – ieškovo, atsakovo paaiškinimų, iš dalies – trečiojo asmens A. D. paaiškinimo, specialisto išvados Nr. 11Š-69(09) pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovo E. Č. ieškovui pateikta pirkimo-pardavimo sutartis buvo neužpildyta (nenurodyti pirkėjo, pardavėjo rekvizitai, pirkimo-pardavimo objektas – automobilis, kaina), išskyrus skiltyje ‘”Pardavėjas” esantį parašą. Ši aplinkybė, o taip pat aplinkybė, kad šis automobilis Belgijoje yra paieškomas (t. 1, b.l. 45, 144-145, 152-157, t. 2, b.l. 21-38), patvirtina faktą, kad pardavėjos T. S. valia dėl automobilio pardavimo pirkėjui S. A. nebuvo išreikšta, dėl ko ginčijama 2008-12-10 d. pirkimo-pardavimo sutartis laikytina niekine, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris (CK 1.63 str., 1.64 str., 1.78 str. 1, 3, 5 d., 1.80 str. 1 d.). Niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), neišeidamas už ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį faktinio pagrindo ribų, nes ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kad automobilį SKODA FABIA jis įgijo ne tiesiogiai iš T. S., o iš E. Č., bei kad atsakovas nebuvo įgaliotas veikti pardavėjo vardu parduodant automobilį ieškovui.

Nors šio sandorio šalis – T. S. – ieškovui nesutikus atsakovu patraukta nebuvo (teismas savo iniciatyva šį asmenį patraukė dalyvauti trečiuoju asmeniu) (CPK 45 str.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje ieškovas faktiniu pagrindu nurodė bylos nagrinėjimo metu įrodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine, teismas, ex officio pripažindamas 2008-12-10 d. pirkimo-pardavimo sutartį niekine, nenusprendė dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011).

2008-12-10 d. Pirkimo-pardavimo sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, restitucija netaikytina, nes byloje nėra duomenų, kad sutarties šalys – S. A. ir T. S. - ką nors pagal sutartį gavo (CK 1.80 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių – ieškovo ir atsakovo - galimai yra susiklostę automobilio SKODA FABIA pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.305 straipsnis). Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, žodinės pirkimo-pardavimo sutarties faktą šalys gali įrodyti kitų įrodymų pagrindu. Pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimą reglamentuojančio CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo ar pirkėjo ieškinį. Remiantis CK 6.323 straispnio 1 dalimi tais atvejais, kai parduotą daiktą teismas dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, atiteisia iš pirkėjo, tai pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius. Tačiau teismas šių aplinkybių neanalizuoja, nes reikalavimo dėl tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir šiuo pagrindu nuostolių atlyginimo ieškovas nepareiškė. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio elementai: dalykas ir pagrindas, todėl teismas už ieškinio ribų išeiti negali.

Ieškovo reikalavimai dėl 1800,00 Lt nuostolių atlyginimo (t. 1, b.l. 10-12) ir 1000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nes šie reikalavimai gali būti nagrinėjami kartu su reikalavimu pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovo priteistinos 102,00 Lt turėtos bylinėjimosi išlaidos, be to, atsakovui E. Č. grąžintini 98,00 Lt, sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą vertimo išlaidoms apmokėti (t. 2, b.l. 13, 46, 20, 39, CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str.). Iš ieškovo valstybei priteistinos 73,45 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Pripažinti 2008-12-10 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. A. ir T. S., niekine ir negaliojančia.

Priteisti atsakovui E. Č. iš ieškovo S. A. 102,00 Lt (šimto dviejų litų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo S. A. valstybei 73,45 Lt (septyniasdešimt trijų litų, 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti atsakovui E. Č. 2010-08-23 d. į Šiaulių miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtus 98,00 Lt (devyniasdešimt aštuonis litus).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.