Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, kuria privataus kaltinimo bylos procesas pagal L. M. skundą buvo atsisakytas pradėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūroje 2012 m. birželio 12 d. buvo gautas iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros L. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupės tyrėjos E. Abromavičienės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė Raimonda Jačiauskienė 2012 m. birželio 15 d. nutarimu L. M. skundą atmetė.

Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos teismo teisėjai Romualdas Lincevičius ir Arūnas Paštuolis turėjo nuo skundo nagrinėjimo nusišalinti, kadangi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00622/2009 ne kartą priminėjo sprendimus, todėl jie yra proceso dalyviai ir suinteresuoti bylos baigtimi.

Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad šis ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl UAB „F“ pareiškimo, tačiau 2008 m. balandžio mėnesį šios bendrovės savininko A. Ž. atžvilgiu teisėjas Romualdas Lincevičius taip pat buvo priėmęs sprendimą.

Skunde L. M. atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjas Arūnas Paštuolis nagrinėjo jo skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarties, kuria buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminas. Pažymi, kad nagrinėjant jo skundą į teismo posėdį jis neatvyko, nes nuo 2012 m. vasario mėnesio sirgo. Taip pat L. M. pažymi, kad jo dalyvavimas nagrinėjant skundą nebuvo būtinas, tačiau į teismo posėdį jį atvesdino policijos pareigūnai. Be to, teismo posėdžio metu jam nebuvo leista pasisakyti, posėdis truko vos dešimt minučių, o sprendimas buvo priimtas po penkiolikos minučių. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam nebuvo leista susipažinti ir su teismo posėdžio protokolu. Pasak pareiškėjo, teisėjas Arūnas Paštuolis suklastojo nutartį bei teismo posėdžio protokolą.

Taip pat, L. M. skunde teigia, kad Kauno apygardos teismas išnagrinėjo jo skundą neatsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas bei pažeisdamas jo teises į viešą, nešališką ir teisingą teismą. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas nepranešė apie teismo posėdžio vietą, laiką, kolegijos sudėtį, o priimtas sprendimas nemotyvuotas.

L. M. skundas atmetamas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo L. M. skundo argumentai dėl teisėjų Romualdo Lincevičiaus ir Arūno Paštuolio nusišalinimo yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Kasacinės nutartys Nr. 2K-414/2010, 2K-143/2012; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (no. 42095/98, judgement of 10 October 2000), Micallef prieš Maltą (no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.

Remiantis aukštesnės instancijos teismo išreikalauta baudžiamosios bylos Nr. 1-1976-923/2012 (proceso Nr. 1-20-2-00622-2009-6) medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė įtariamojo L. M. skundą ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutartį, kuria buvo pratęstas ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminas. Teisėjas Romualdas Lincevičius šioje byloje iš viso nėra priėmęs jokių sprendimų. Pažymima, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1976-923/2012 L. M. pareikšti kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje L. M. pareikšti kaltinimai, medžiaga, kurioje atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, negali būti laikoma viena ir ta pačia byla BPK 58 straipsnio 2 dalies prasme. Šios bylos yra skirtingos ir vyksta skirtingi procesai, dėl to nėra pagrindo teigti, kad teisėjas Arūnas Paštuolis turėjo nusišalinti nuo šio skundo nagrinėjimo. Taip pat, teisėjo Romualdo Lincevičiaus priimta nutartis dėl A. Ž. yra nesusijusi su L. M. prašymu pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl prokurorės Raimondos Jačiauskienės neva nusikalstamų veikų.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodo, kad šioje byloje teisėjai Romualdas Lincevičius ir Arūnas Paštuolis yra proceso dalyviai ir suinteresuoti asmenys.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam nebuvo pranešta apie posėdžio datą ir laiką, teisėjų kolegijos sudėtį.

BPK 412¹ straipsnio nuostatos nenumato pareiškėjo dalyvavimo teismui svarstant, ar skundas priimtinas, ar atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Dėl to pareiškėjui nepranešamas pasirengimo nagrinėti bylą laikas, juo labiau teisėjų kolegijos sudėtis. Rengimosi stadijoje teismas tik tikrina, ar skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi, ar nėra aiškių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tokius faktus ar aplinkybes nustatęs teismas priima nutartį atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, nutarties nuorašas siunčiamas skundą padavusiam asmeniui.

Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamos nutarties nuorašas L. M. išsiųstas 2012 m. liepos 4 d. (19 b. l.).

Kiti pareiškėjo argumentai atmetami, nes neatitinka tikrovės, t. y. pareiškėjas deklaratyviai nurodo, kad Kauno apygardos teismas išnagrinėjo jo skundą neatsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas bei pažeisdamas jo teises į viešą, nešališką ir teisingą teismą, teismo nutartis nemotyvuota ir nenagrinėtos prokurorės Raimondos Jačiauskienės nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Iš Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad teismas pasisakė dėl visų privataus kaltinimo pareikštų argumentų, o dėl BK 155 straipsnio 2 dalies nebuvo pasisakyta, nes pareiškėjas šio straipsnio neminėjo savo prašyme pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl prokurorės Raimondos Jačiauskienės neva nusikalstamų veikų (b. l. 1-3). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nurodytiems argumentams pritaria, todėl jų nekartoja.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog skundą dėl skundžiamos nutarties nagrinėjanti aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi teisinių galių spręsti ir pasisakyti dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-1976-923/2012 (proceso Nr. 1-20-2-00622-2009-6) priimtos teisėjo Arūno Paštuolio 2012 m. gegužės 4 d. nutarties, tuo metu vykusio posėdžio ir protokolo nepateikimo pareiškėjui. Teismas šio proceso metu tikrina tik tai, ar žemesniojo teismo teisėjų kolegija, svarstydama paduoto L. M. skundo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą priimtinumo klausimą, teisingai įvertino skunde išdėstytus faktus ir ar pagrįstai atsisakė tokį procesą pradėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.