Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro invest group“ ieškinį atsakovui L. R. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. A. L. R. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, pranešimą įteikiant kartu su atsakovu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui – motinai. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Ieškovės pateikti dokumentai – 2019 m. rugsėjo 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini) bendrosios sąlygos, vartojimo kredito sutarties Nr. duomenys neskelbtini) specialiosios sąlygos, pavedimo išrašas, 2019 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymai, patvirtina, kad ieškovė atsakovui suteikė 600,00 Eur vartojimo kreditą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2022 m. rugsėjo 8 d., mokant mėnesines 33,32 Eur įmokas, sumokėti 599,52 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 0,05 procentų delspinigius ir vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Atsakovas sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdė, laiku mėnesinių įmokų nemokėjo, todėl 2020 m. gegužės 21 d. buvo informuotas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovas sutarties specialiųjų sutarties sąlygose sutiko mokėti 32,43 procentų palūkanas, 0,05 procentų delspinigius, 599,52 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovas, žinodamas apie savo pareigą vykdyti prievolę, šios pareigos nevykdė. Atlikus formalų ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą, daroma išvada, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui bei atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje ir jo prieduose nurodytas aplinkybes, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteisiama 611,86 Eur (539,62 Eur kredito suma, 72,24 Eur kredito mokestis) (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

8. Ieškovė ieškiniu prašo priteisi 1,44 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 220 m. liepos 3 d. Atsakovas sutarties, sudarytos su ieškove, sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktu grąžinti kredito sumą bei sumokėti palūkanas ir administravimo mokesčius griežtai laikydamasis specialiose sąlygose nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Sutarties sąlygų 5 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavės privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurios procentinė išraiška yra patiekta sutarties specialiosiose sąlygose. 5.2 punkte nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad metinė palūkanų norma yra 32,43 procentų, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 68,02 procentų, sutarties administravimo mokestis tenkantis vienai vartojimo kredito dienai yra 0,04 procento, ir atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme). Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pats atsakovas neprašė mažinti palūkanų dydžio, atsakovas, pasirašydamas sutartį su ieškove, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino, susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl ši ieškinio dalis tenkinama.

9. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu – CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys.

10. Vartojimo kredito sutarties sąlygų 6.3 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, kredito gavėjas privalo sumokėti 0,05 procentų delspinigius už visą pradelstą sumokėti sumą už kiekvieną praleistą dieną. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas delspinigių dydis 0,05 procento. Atsakovui paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 2,20 Eur. Delspinigiai paskaičiuoti nuo 2020 m. kovo 22 d. iki 2020 m. liepos 3 d., po 0,05 procento, neviršijant 180 dienų laikotarpio. Ieškovės reikalavimai dėl skolos, netesybų priteisimo pagrįsti, todėl tenkinami (6.37 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.874 straipsnis, 6,71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

12. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamas ieškovės sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pro invest group“, juridinio asmens kodas 302453988, 611,86 Eur (šešių šimtų vienuolikos eurų ir aštuoniasdešimt šešių centų) skolą, 1,44 Eur (vieno euro ir keturiasdešimt keturių centų) palūkanas, 2,20 Eur (dviejų eurų ir dvidešimt centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (615,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.