- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2YT-2615-892/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00475-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Suinteresuotas asmuo
- M. M., A. M., R. M.
- Advokatai
- Jolita Urbutytė
dalyvaujant pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Ivonai Dubovskajai,
suinteresuotiems asmenims A. M., R. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse naujo globėjo (rūpintojo) paskyrimo, suinteresuoti asmenys M. M., A. M., R. M., M. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas M. M. globėju (rūpintoju) paskirti A. M.. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimu M. M. buvo pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse išskyrus vienoje asmeninių neturtinių santykių srityje: „2.1. savitvarkos įgūdžių“ srityje pripažintas ribotai veiksniu, jo globėja (rūpintoja) ir turto administratore paskirta motina L. M.. Socialinės rūpybos skyriui M. M. brolio A. M. pateiktame prašyme nurodyta, kad M. M. globėja (rūpintoja) ir turto administratorė L. M. mirė 2020 m. gruodžio 2 d. M. M. globėju pageidauja būti jo brolis A. M.. Jis yra vienas asmuo auginantis mažametį vaiką, santuokos nėra sudaręs. Jie gyvena kartu nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registro centro duomenis namas nuosavybės teise priklauso tėvui M. M.. Marijampolio seniūnijos duomenimis, buities sąlygos geros, namas dalinai suremontuotas. Socialinės rūpybos skyriaus duomenimis A. M. dirba, gauna pastovias pajamas. Seniūnija neturi neigiamos informacijos dėl vyro netinkamo elgesio ar kaimynų nusiskundimų, ar dėl kitokių teisės normų pažeidimų. Seniūnijos duomenimis po motinos mirties vyras rūpinosi savo broliu, neįgaliuoju tėvu M. M.. A. M. žalingų įpročių neturi, pasižymi teigiamomis savybėmis, tinkamai rūpinasi savo artimaisiais, pagal moralines savybes ir gyvenimo sąlygas tinkamas būti savo brolio M. M. globėju (rūpintoju). Pagal pateiktą medicininę pažymą vyras gali būti globėju. Tėvas M. M. ir sesuo R. M. pateikė raštiškus sutikimus ir neprieštarauja, kad M. M. globėju būtų paskirtas jo brolis A. M.. Socialinės rūpybos skyrius neturi informacijos dėl kitų asmenų norinčių ar galinčių būti M. M. globėjais.
2. Suinteresuoto asmens M. M. atstovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys A. M., R. M., M. M. atsiliepimų nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė. Atsakydama į teismo klausimą, ar Skyriui žinoma, kad suinteresuotam asmeniui A. M. buvo iškelta baudžiamoji byla bei pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje prieš brolį M. M., atstovė nurodė, kad Skyriui šita aplinkybė žinoma. Skyriaus duomenimis, šiuo metu brolių santykiai yra geri, A. M. tinkamai rūpinasi neįgaliu broliu, konfliktus išprovokuodavo nuo alkoholio apsvaigęs M. M..
5. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. M. atstovė pareiškimui pritarė. Nurodė, kad tikslinga skirti A. M. atstovaujamojo M. M. globėju, kadangi būtent pareiškėjas daugiausiai juo rūpinasi bei jį prižiūri, yra labai atsakingas, brolių santykiai šiuo metu geri, kadangi nebekyla konfliktų dėl alkoholio vartojimo, A. M. nori išlaikyti brolį šeimoje.
6. Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdyje pareiškimui neprieštaravo, prašė paskirti jį brolio globėju (rūpintoju). Paaiškino, kad šio metu gyvena Rudaminoje, netoli brolio ir tėvo namų, tame pačiame sklype statosi naują namą, kas dieną atvažiuoja pas brolį ir tėvą, dirba kelininku, kartu su juo nustatyta 6 metų sūnaus gyvenamoji vieta. Pažymėjo, kad kiekvieną dieną rūpinasi broliu ir tėvu, kuri yra neįgalus, atveža maisto, nuveža jį patį į parduotuvę išsirinkti maisto, ateityje ketina gyventi kartu su broliu pastatytame name, kartais vežasi brolį į miestą. Nurodė, kad nuo paskutinio administracinio nusižengimo nevartoja alkoholio. Dėl baudžiamojo įsakymo už panaudotą smurtą prieš brolį M. M. paaiškino, kad brolis labai gėrė, A. M. bandė jį sudrausminti, nuraminti, dėl ko pastūmė brolį, tuomet M. M. išgėręs iškvietė policiją. Pažymėjo, kad šiuo metu brolis negeria, yra užkoduotas, todėl jų santykiai geri. Pažymėjo, kad brolis M. M. alkoholį vartojo nuo 2014 metų, kartais mama prašydavo atvažiuoti nuraminti išgėrusį brolį, kuris išgėręs tapdavo agresyvus.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo R. M. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Pažymėjo, kad šiuo metu brolis M. M. yra užkoduotas, dėl ko situacija stabili, santykiai tarp A. M. ir M. M. yra geri, A. M. rūpinasi brolio poreikiais, jis gyvena netoliese brolio ir tėvo, daugiau nėra kam rūpintis neįgaliu M. M., kuriam reikia priežiūros ir pagalbos. Visus buvusius konfliktus išprovokuodavo išgėręs M. M., taip jai sakydavo dar gyva būdama mama, ji kviesdavo A. M. atvažiuoti nuraminti išgėrusio agresyvaus M. M.. Nurodė, kad ji kiekvieną dieną telefonu bendrauja su broliu M. M., kuris gyrė brolį, kad nuveža jį į parduotuvę, gerai juo rūpinasi, sakė norinti gyventi su tėvu ir broliu namuose. Papildomai nurodė, kad brolis A. M. yra atsakingas, kadangi nuo kūdikystės vienas rūpinosi ir augino sūnų, prižiūrėjo abu tėvus, rūpinosi broliu. Mano, kad neįgaliam broliui geriausia gyventi namuose brolio globoje, kadangi jis nesutiktų važiuoti gyventi į globos įstaigą. Mirusi mama niekada negalvojo atiduoti brolio į institucinę globos įstaigą, norėjo, kad jis gyventų namuose.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
8. Nustatyta, kad 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu M. M. pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse išskyrus vienoje asmeninių neturtinių santykių srityje: „2.1. savitvarkos įgūdžių“ srityje pripažintas ribotai veiksniu, jo globėja (rūpintoja) ir turto administratore paskirta motina L. M.. 2020 m. gruodžio 2 d. M. M. globėja L. M. mirė. Po globėjos mirties, neveiksnus M. M. liko be globėjo, juo šiuo metu rūpinasi brolis A. M.. Neveiksnusis gyvena kartu su tėvu M. M. jam priklausančiame name Žasčiūnų k. 7, Marijampolio sen., Vilniaus r. sav. M. M. brolis A. M. 2022 m. sausio 24 d. kreipėsi į Skyrių dėl jo brolio M. M. naujo globėjo paskyrimo, vyras nurodė, kad jis visą laiką po motinos mirties rūpinosi broliu, tvarkė jo reikalus ir stengėsi tenkinti poreikius, sutiko būti brolio globėju (rūpintoju). Tėvas M. M. ir sesuo R. M. pateikė raštiškus sutikimus ir neprieštarauja, kad M. M. globėju būtų paskirtas jo brolis A. M..
9. Bylos duomenimis, A. M. yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, auginantis mažametį vaiką, nevedęs. Nustatyta, kad A. M. 2016 m. rugpjūčio 1 d, buvo priimtas baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje pagal BK 140 str. 2 d., t.y. fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, prieš brolį M. M., du ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo A. M. paaiškino konflikto aplinkybes, nurodė, kad įvykį išprovokavo alkoholis, šiuo metu nei brolis M. M., nei jis pats nevartoja alkoholio, jų santykiai yra geri. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir posėdyje dalyvavusi suinteresuoto asmens M. M. sesuo R. M.. A. M. sutinka būti paskirtas brolio globėjo, kadangi jis vienintelis juo gali iš esmės pasirūpinti. Iš baudžiamojo įsakymo (Liteko duomenys) matyti, kad A. M. gailėjosi panaudojęs smurtą prieš brolį. Skyriaus duomenimis, M. M. gyvenimo buities sąlygos geros, namas dalinai suremontuotas. Seniūnija šiuo metu neturi neigiamos informacijos dėl A. M. netinkamo elgesio ar kaimynų nusiskundimų, ar dėl kitokių teisės normų pažeidimų, po motinos mirties vyras rūpinosi tiek broliu, tiek neįgaliuoju tėvu M. M.. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoms darbuotojams M. M. patvirtino norintis, kad brolis būtų jo globėjas.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pretendento tapti pilnamečio asmens globėju teistumo faktas gali būti reikšmingas vertinant jo moralines savybes, bet nėra savarankiškas pagrindas ar vienintelė ir lemianti aplinkybė pretendento, kaip globėjo, netinkamumui konstatuoti. Turi būti įvertinti tokio pretendento santykiai su pilnamečiais asmenimis, kurių globėju jis siekia būti, padaryto nusikaltimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, motyvai ir kiti svarbūs aspektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2012).
11. Bylos duomenys suponuoja manymą, kad šiuo metu A. M. žalingų įpročių neturi, pasižymi teigiamomis savybėmis, tinkamai rūpinasi savo artimaisiais, pagal moralines savybes ir gyvenimo sąlygas tinkamas būti savo brolio M. M. globėju (rūpintoju). Kitų asmenų, pageidaujančių ir galinčių globoti neveiksnų M. M., prašymų Socialinės paramos skyrius negavo, kiti artimieji tokio noro neišreiškė, pareiškimui neprieštaravo.
12. Globos steigimo tikslas – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. Globa padeda neveiksniam fiziniam asmeniui įgyvendinti jo, kaip teisės subjekto, teises, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir turtiniams interesams tenkinti (CK 3.238 straipsnis, 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniam asmeniui privalomai yra skiriama globa ir globėjas turi faktiškai kiekvieną dieną vykdyti globą.
13. Įvertinus dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į neveiksniojo M. M. norą, kad brolis A. M. būtų paskirtas jo globėju ir toliau juo rūpintųsi, į A. M. asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju, taip pat į tai, kad vyras yra dirbantis, baustas administracine tvarka tik už pažeidimus, kurie nesusiję su globėjo pareigų nevykdymu, buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis turi visas sąlygas bei galimybes įgyvendinti globėjos pareigas, darytina išvada, kad A. M. yra tinkamas būti brolio M. M. globėju (CPK 3.242 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, A. M. skirtinas M. M. globėju (CK 3.242 straipsnis, 3.238 straipsnio 2 dalis, CPK 491-493 straipsnis, 508 straipsnis).
14. Globėjui išaiškintinos jos teisės ir pareigos. Globėjas yra globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Globėjų veiklą prižiūri globos institucijos (CK 3.241 straipsnio 1 dalis). Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis). Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500 Eur, sudaryti yra būtinas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio interesus (CPK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Teismo nutartis dėl globėjo paskyrimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496 straipsniu ir 504 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Paskirti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnaus M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) globėju.
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.