- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 1-1573-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53185-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- P. Š.
- Kaltinamasis
- A. G.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-12-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2017-10-13 apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas kumščiu ne mažiaus kaip tris smūgius nukentėjusiajam P. Š. į veidą ir kitas kūno vietas, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, dešiniame dilbyje ir krūtinėje, kraujo išsiliejimu kairės akies obuolio junginėje, galvos smegenų sukrėtimu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017-10-13 jis kartu su R. M. ir R. K. pastarojo bute baliavojo. Po kiek laiko R. M. paprašė, kad A. G. padėtų jam atsiimti telefoną iš pažįstamo P. Š., kadangi šis buvo paėmęs R. telefoną. R. M. į savo butą pasikvietė P. Š.. Šiam atėjus apie 10.30 val. ar 11 val., buto duris atidarė R. K.. kai A. G. išėjo iš kambario, koridoriuje pamatė stovintį P. ir paklausė, kur telefonas, sakė, kad iš draugų negražu vogti. P. griebė A. G. už atlapų. Tada A. G. jam smogė 3 smūgius į veidą ir šis nukrito po trečio smūgio. Tuo metu atėjo R. K., pasiėmė savo telefoną iš kaltinamojo kišenės ir nuėjo į kambarį. R. taip pat buvo koridoriuje ir matė, kaip A. G. sudavė nukentėjusiam. P.tuo metu kėlėsi ir norėjo eiti į laiptinę. A. G. jį laikė ir jam sakė, kad šis eitų nusiprausti veidą, nes iš nosies bėgo kraujas. Sutinka, kad nukentėjusiam buvo padaryti kažkokie tai sužalojimai. Sutiktų atlyginti nukentėjusiajam 200 €.
Nukentėjusysis P. Š. parodė, kad R. M. yra jo senas draugas. Skolos santykių nebuvo. R. jam buvo davęs savo telefoną, nes P. Š. buvo sugedęs. Nesitarė, kada P. Š. turi grąžinti telefoną. Pas R. M. yra jo kompiuteris jau pusę metų. Jie dažnai eina į svečius vienas pas kitą.
2017-10-13 R. M. pakvietė jį svečius. Kai P. Š. atėjo, buto duris atidarė kitas jo pažįstamas R. K.. Tik P. Š. įėjus į butą, prie jo pribėgo A. G. ir, nieko nesakęs, pradėjo jį daužyti į veido sritį. Po to atėjo kiti du, t.y. R. M. ir R. K. ir taip pat pradėjo jį daužyti. P. Š. nukrito ne po pirmo smūgio. A. G. jam sudavė 10-15 smūgių. Jis neprisimena, kada nukrito. Vienu momentu buvo praradęs atmintį. Bandė stotis, tačiau A. G. su R. tempė jį atgal į butą. Jis kažkaip išsisuko ir išbėgo į laiptinę. Po to žmonės iškvietė policiją. Savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti, nes nors įvykio metu nedirbo, bet turėjo eiti į naują darbą. Su darbdaviu buvo sutaręs, kokią algą gaus „(duomenys neskelbtini)“. Per darbo agentūrą bendravo dėl darbo sąlygų. Dėl įvykio jis prarado darbą. Pirko daug vaistų, tačiau neišsaugojo kvitų.
Ikiteisminio tyrimo metu gal pasakė, kad dingo telefonas, nes negalvojo, kieno tas telefonas.
Neskundė prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kitiems dviem asmenims, nes nenorėjo į tai veltis.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, nenustačius liudytojų R. M. ir R. K. buvimo ir gyvenamųjų vietų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 1 dalies pagrindu, buvo pagarsinti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2017 m. spalio 12 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šventė su draugais A. ir R. K.. Šventė, vartojo alkoholį. Draugai liko nakvoti. Vakare su jais kalbėjo ir pasipasakojo, kad jo pažįstamas P. Š., prieš dvi ar tris dienas jo paprašė duoti pasinaudoti telefono aparatu. Telefono prašė naudotis ne paskambinimui, o naudotis ilgesniam laikui. P. sakė, kad savo telefoną užstatė lombarde. Jis nenorėjo P. duoti telefono, tačiau pastarasis Žinojo, kad R. spintelės stalčiuje laiko telefono aparatą. P. pats, savavališkai, iš stalčiaus pasiėmė R. M. telefoną „Samsung“, juodos spalvos, liečiamu ekranu. Pastūmė R. M. į šoną ir išėjo, išsinešdamas telefoną. Vėliau telefono geranoriškai negrąžino. 2017-10-13 d. ryte, jis P. paskambino dėl telefono grąžinimo. P. pasakė, kad ateis pakalbėti. Apie 10.30 vai. atėjo P., jis jį įsileido į butą. Iš kambario į koridorių išėjo A., kuris liepė P. atiduoti R. M. telefoną. P. neatidavė. Tuomet A., suėmęs už palto, laikė P. ir liepė R. M. apžiūrėti jo kišenes. Įkišęs ranką į Pa. palto kišenę, rado ten savo telefoną. A. kalbėjo su P., sakė jam, kad negražu vogti iš draugų. P. sakė, kad jis MRT nevogė, tik pasiskolino. R. M., pasiėmęs savo telefoną, teigia nuėjęs į kambarį. Tuo metu kambaryje buvo ir R., ir jo draugė, kurios nepažįsta, ją tada matė pirmą kartą. Kambaryje padėjo telefoną į stalčių ir rūkė prie lango. Išgirdo garsą, lyg kažkas muštųsi koridoriuje. Sušuko, kad liautųsi triukšmavę, po to išėjo į koridorių. Jame buvo tik A. P. nebuvo. Teigia, kad P. nemušė. Nemušė jo ir R. K., kadangi jie abu buvo kambaryje. P. mušėsi su A. Patvirtino, kad iš P. paimtas telefonas, yra jo. Tai patvirtina jame esančios jo nuotraukos su Šeimos narių fotografijomis (t. 1, b. 1.111-112).
Ikiteisminio tyrime metu R. K. parodė, kad 2017 m. spalio 12 d. vakare, tiksliai laiko pasakyti negalėjo, atėjo pas draugą R. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino. Bute buvo A. G. ir mergina vardu E., kurios pavardės nežino. Įvykio dieną, t.y. 2017 m. spalio 13 d., ryte apie 10 vai., tiksliai laiko nežino, butą atėjo pažįstamas P., kuris yra R. M. draugas. Kiek suprato iš R. pasakojimo, P. buvo iš jo pavogęs telefoną. P. atėjus, R. jam atidarė duris. Tuomet iš kambario, kur leido laiką, į koridorių išėjo A. Tuomet teigia jis (R. K.) nuėjęs į tualetą, girdėjęs kad koridoriuje A. su P. pykstasi, kažką aiškinasi. Jam išėjus iš tualeto, jie dar pykosi. R. tuo metu buvo kambaryje. Matė, kad A. ir P. tarpusavyje stumdėsi, buvo vienas kitą sugriebę. Po kurio laiko R. iš kambario išėjo į koridorių, neužilgo sugrįžo, parsinešdamas rankoje telefoną. Paskui R. K. išėjo į koridorių ir pamatė, kad P. guli ant grindų ir keikiasi. A. G. P. laikė už striukės. Jis vėl sugrįžo į kambarį. Girdėjo kaip trinktelėjo buto lauko durys. Netrukus atvažiavo policija ir visus tris išsivežė. Policija iš R. namų paėmė visus telefonus. Tvirtina, jog P. Š. nemušė, telefono iš jo nepaėmė. Parodo, kad su P. mušėsi tik A. R. M. P. nemušė, tik pasiėmė savo telefoną (t. 1, b. 1.132-133).
Iš 2018-02-01 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas įtariamųjų R. M. ir R. K. atžvilgiu nutrauktas, jų veiksmuose nenustačius BK 180 straipsnio 1 dalies ar kito nusikaltimo požymių. Tolimesnis ikiteisminis tyrimas atliktinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiant A. G. (t. 1, b.l. 2-7).
Iš 2017-10-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimamas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), skėtis, dėmių pavyzdžiai ir kt. daiktai (b.l. 13-22).
Iš 2017-10-18 specialisto išvados Nr. G3052/2017 (02) matyti, kad P. š. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame dilbyje, krūtinėje, kraujo išsiliejimas akie obuolio junginėje, galvos sniegenų sukrėtimas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. 1. 38).
Iš akistatos protokolų matyti, kad suvedus akistaton nukentėjusįjį P. Š. ir įtariamuosius R. M. bei nukentėjusįjį P. Š. ir įtariamąjį R. K., šie proceso dalyviai patvirtino savo ankstesnius parodymus (t.1, b.l, 42-43, 47-48).
Iš 2017-10-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung", IMEI (duomenys neskelbtini), skėtis (fiksuojami daikto sugadinimai) ir kiti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai (t. 1, b. 1. 53-64).
Iš 2017-11-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. M. pateikė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2012-08-24 UAB TELE2, pagal kurią nurodytą dieną R. M. įgyja mobiliojo ryšio telefoną "Samsung S5300 „POCKET“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. telefoną, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu 2017-10-13 (t. 1, b.l. 70-72).
Iš 2017-10-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. Š. pateikė savo paltą; paltas apžiūrėtas, protokole fiksuojant ant palto matomas dėmes (t. 1, b.l. 81, 83-84).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006).
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo A. G. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. tyčia suduodamas kumščiu ne mažiaus kaip tris smūgius į veidą ir kitas kūno vietas, sukėlė nukentėjusiajai P. Š. fizinį skausmą.
Kad kaltinamasis A. G. pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį P. Š., patvirtino ir pats kaltinamasis A. G., be to, liudytojas A. M. nurodė, kad girdėjo buto koridoriuje triukšmą, lyg būtų kažkas mušęsis, o liudytojas R.a. nurodė, kad matė koridoriuje, ant grindų gulintį P. Š..
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, taip pat nukentėjusiajam P. Š. padarytus sužalojimus ir jų pobūdį, sprendžia, kad pastarasis, atėjęs į svečius pas R. K., buvo sumuštas tame pačiame bute buvusio kaltinamojo A. G.. Šiuo atveju tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl konstatuotina, kad AG. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Konstatuotina, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes smūgių sudavimas nukentėjusiajam akivaizdžiai byloja, jog kaltininkas suprato savo smurtinių veiksmų pobūdį, suprato, kad savo veiksmais gali sužaloti nukentėjusįjį ir to norėjo.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis A. G. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis A. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis), anksčiau teistas vieną kartą (t. 1, b. l. 172-173), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 171), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje lankėsi 2004-003-11-2004-03-22 bei 2015-06-26-2015-07-03 (t. 1, b.l. 175), respublikinės priklausomybės ligų centro Kauno filiale įrašytas nuo 2003-08-06, diagnozė : (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 179), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus 2017-11-20 specialisto išvados duomenimis, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 1, b.l. 185).
Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, apibūdinančių A. G. padarytą nusikalstamą veiką, taip pat į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas vieną kartą už tyčinį nusikaltimą), jo turtinę, socialinę padėtį (nedirba), į kaltės rūšį (nusikaltimas padaryta tiesiogine tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltu prisipažino), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), taip pat į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijus, jos tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis–laisvės apribojimas, kurios trukmė nustatytina artima šiame įstatyme numatytos bausmės vidurkiui (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 350 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau-BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 144 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad A. G. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis P. Š. nurodė, kad jo sužalojimo metu buvo sugadintas skėtis 20 Eur vertės, paltas 60 Eur vertės, be to, pirko daug vaistų, buvo nuskeltas dantis.
Pagrįstomis ir įrodytomis teismas laiko išlaidas, susijusias su daiktų sugadinimu, t.y. skėčio sulaužymu, palto sugadinimu. Tuo tarpu nukentėjusiojo nurodytą žalą, susijusią su darbo netekimu bei sveikatos atstatymu (dėl nuskelto danties, vaistų pirkimo), teismas laiko visiškai neįrodyta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis P. Š. nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis lankėsi pas medikus dėl sveikatos sutrikdymo, pirko vaistus, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš viso iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiajam P. Š. priteistinas 80 Eur turtinės žalos atlyginimas. Ši turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis), todėl nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas.
Dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo iš kaltinamojo jo naudai priteisti 600 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusysis šioje dalyje ieškinio reikalavimą grindžia moraliniais išgyvenimais, nes dėl sužalojimo jis negalėjo dirbti, t.y. nors įvykio metu jis nedirbo, bet turėjo eiti į naują darbą, t.y. su darbdaviu buvo sutaręs, kokią algą gaus bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Per darbo agentūrą jis bendravo dėl darbo sąlygų. Kadangi buvo sumuštas, todėl prarado darbą
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajam P. Š. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jam buvo siūlomas koks nors darbas, atlygis už šį darbą ir jis šį darbą prarado dėl kaltinamojo veiksmų, t.y. dėl to, kad jis kaltinamojo buvo sumuštas, teismui nebuvo pateikta. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, jam kaltinamasis A. G. sudavė ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ir specialisto išvada. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis po įvykio stacionarizuotas nebuvo, operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai (išskyrus pirmiau minėtą korekcinio pobūdžio nosies pertvaros operaciją), dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 300 eurų, kuri nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. G. parinkta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-dėmių pavyzdžiai, skėtis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 (dešimt) valandų, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam P. Š. padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš A. G. priteisti 80 (aštuoniasdešimt) Eurų turtinės žalos atlyginimą bei 300 (trijų šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo P. Š. naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme-dėmių pavyzdžius, skėtį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti A. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.