- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-12
- Bylos Nr.
- e2S-394-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01193-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3139-902/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ , tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – S. Š. ir G. N. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, uždaroji akcinė bendrovė ( toliau – UAB ) “(duomenys neskelbtini)” prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB ) “(duomenys neskelbtini)” kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 44 296,50 Eur sumos ribose, pirma areštuojant atsakovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šių nesant ar esant nepakankamai – atsakovės lėšas (įskaitant ir atitinkamas sąskaitas, jeigu taikoma), esančias pas atsakovę, bankuose ar pas kitus asmenis, leidžiant atsakovei atlikti operacijas su atitinkamomis lėšomis, jei jomis yra atsiskaitoma su ieškove ar mokami mokesčiai valstybei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – vertybinius popierius ir/ar pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimų ribų – 44 296,50 Eur, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigose, leidžiant vykdyti įsipareigojimis valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį arbuotojams, kitas su darbo santykiais, susijias išmokas, atsiskaityti su ieškovu.
3. Teismas nurodė, jog preliminariai vertinant ieškovės pareikštą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, ieškovės reikalavimas nėra aiškiai nepagrįstas, todėl tikėtina, jog ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą.
4. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų apie atsakovės finansinę padėtį, matyti, jog atsakovės turtas 2021 metais sudarė 23 432 Eur. Pagal pateiktus duomenis atsakovė netuti ilgalaikio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Taip pat nurodė, jog atsakovės turtą pagrinde sudaro trumpalaikis turtas.
5. Teismas sprendė, jog palyginus atsakovės esamų finansinių metų duomenis prie pateikto ieškinio ir nesant kitų duomenų apie atsakovės turimą turtą ir jo vertę, ieškovės pareikšto reikalavimo suma yra didelė atsakovei, todėl egzistuoja tikimybė, kad esant ieškovei palankiam sprendimui, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
6. Teismas vertino, kad atsakovė yra nesąžininga, nes nebendradarbiauja su ieškove, nenutraukia neteisėtos veiklos veikdama su trečiaisiais asmenimis.
7. Teismas nurodė, jog, vertinant pateiktus duomenis, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovė turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, todėl darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB “(duomenys neskelbtini)” prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB “(duomenys neskelbtini)” prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atmesti.
9. Nurodo, jog pagal suformuotą teismų praktiką, nei pareikšto reikalavimo dydis, nei atsakovės turimo turto masė bei jo vertė negali būti vienintelis ir savaime pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialiųjų vertybių sūkūrimui arba jų sukaupimui, todėl teisiškai yra nereikšmingi teismo motyvai susiję su atsakovės turtine padėtimi, kurie nėra teisiškai reikšmingi ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus, kuriais siekiama specialiai sumažinti turimo turto masę.
11. Nesutinka su teismo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje pareikšto 44 296,50 Eur ieškinio reikalavimų suma atsakovei yra didelė, kadangi beveik visą atsakovės turto dalį sudaro tik trumpalaikis turtas, o per 2021 m. atsakovė iš savo veiklos neuždirbo grynojo pelno.
12. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningą elgesį, pasireiškiantį turto perleidimu, įkeitimu ar kitokiu apsunkinimu, siekiant išvengti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
13. Pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti vertinami ir analizuojami argumentai, kuriais remiantis įrodinėjamas byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumas, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, neatlikęs jokio išsamesnio įrodymų tyrimo, nors ir netiesiogiai, tačiau konstatavo, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiams atsakovės veiksmų neteisėtumas, yra įrodytos, t.y. sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje.
Šalies argumentai
14. Pažymi, kad nors ieškovė pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, jog atsakovė yra nesąžininga, tačiau tokie teiginiai apie tariamą atsakovės nesąžiningumą yra grindžiami tik ieškinio argumentais dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, o tai, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti analizuojami. Byloje pareikšto ieškinio reikalavimai bus įvertinti ir išspręsti galutiniu teismo sprendimu, visapusiškai ištyrus bylos medžiagą, pateiktus įrodymus ir pan.
15. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio teisinių argumentų, sudarančių ieškinio pagrindą, pagrįstumo, išsprendė klausimus byloje, susijusius su atsakovės veiksmų vertinimu, t.y. išsprendė klausimus, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Atsakovės vertinimu, tik ištyrus visus byloje esančius įrodymus, teismas galėtų nuspręsti, ar atsakovės veiksmai yra neteisėti ir ar atsakovė yra pažeidusi pareigą veikti sąžiningai ieškovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal skundu atsakovės UAB „”(duomenys neskelbtini)” atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi ( Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ).
19. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima face ( iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, todėl dėl pirmosios iš sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti nepasisako.
20. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
21. Grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojama, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
22. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
23. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės dviem pagrindais, grįsdama savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos peiemones, pareikšto ieškinio reikalavimo suma ir atsakovės nesąžingumu, atsakovei nebendradarbiaujant su ieškove ir nenutraukiant neteisėtos veiklos su trečiasiais asmenimis, galima siekant sumažinti turimo turto masę arba ketinant ją perleisti.
24. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog atsakovės finansinių ataskaitų duomenis ( 2021 m.), įvertinant, kad atsakovė negauna pelno, o tik patyria nuostolius ir dėl to ieškinio reikalavimo suma gali būti vertinama kaip didelė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal pateikiamus 2021 metų finansinių ataskaitų duomenis atsakovė negauna pelno, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai yra 2506 Eur. Be to, pareikšto ieškinio reikalavimo suma pati savaime nėra ta aplinkybė, kuri lemtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Kaip nuosekliai yra pasisakoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nei ieškinio reikalavimo dydis, nei šalies turimas turtas ir (ar) jo vertė negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi įvertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį su turimu turtu. Todėl tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis ar atsakovo (skolininko) turimo turto ir jam pareikšto reikalavimo santykis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo (skolininko) turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo (skolininko) nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę arba jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021). Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo arba bylos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1221-464/2022). Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė ir tai gali sąlygoti teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nėra pateikta faktinių duomenų apie atsakovės ketinimą turimą turtą perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis iki teismas išspręs šalių ginčą. Kaip jau buvo minėta, vien ieškinio suma negali būti sąlyga, kurios pagrindu galima būtų spręsti apie teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra nesąžininga remiantis ieškovės nurodytosmis aplinkybėmis, t.y. vertino, jog atsakovės nesąžiningumas pasireiškia nebendradarbiavimu su ieškove ir neteisėtos veiklos nenutraukimu, veikiant su trečiasiais asmenimis. Šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad vertinti ar atsakovės veikla yra teisėta ar neteisėta, galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodydama, kad atsakovė yra nesąžininga, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą. Kaip jau buvo minėta atsakovės veiklos vertinimas tuo aspektu ar jos veikla yra teisėta, pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus, galimas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visus įrodymus.
27. Apeliacinės teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nesant objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą, sąmoningą siekį pabloginti savo padėtį, atsižvelgiant į tai, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, vertina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą, kurį, remiantis atskirojo skundo argumentais, yra pagrindas naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.