Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto Aido Jakimavičiaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) R. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 278 straipsnio 2 dalį 20 Eur bauda, už tai, kad jis 2019 m. liepos 25 d. apie 7.50 val. (duomenys neskelbtini)., miške prie (duomenys neskelbtini) ežero pastatė automobilį „Nissan Almera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne tam skirtoje transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėje, tuo pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų 2013 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849 (toliau ir Lankymosi miške taisyklės) 12 punkto reikalavimus.

2. Nutarimą R. Z. skundė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams ir prašė jį panaikinti bei administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 278 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu nutraukti.

3. Skundžiama Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi R. Z. skundas atmestas ir Nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visetu nustatyta, kad R. Z. pastatė savo automobilį ne tam skirtoje transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėje, tuo pažeidė Lankymosi miške taisyklių 12 punkto reikalavimus, todėl Nutarimu jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 278 straipsnio 2 dalį.

4. R. Z. skunde apygardos teismui prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m gruodžio 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 278 straipsnio 2 dalį jo atžvilgiu nutraukti. Skunde R. Z. nurodo:

4.1. Apylinkės teismo nutartis laikytina neatitinkančia sąžiningumo, protingumo, žmoniškumo ir teisingumo principų. Nutartyje nėra pasisakyta dėl nei vieno iš teismo posėdžio metu nurodyto jo (R. Z.) argumento, įrodančio, kad baudos skyrimu jis yra diskriminuojamas pažiūrų ir įsitikinimų pagrindu. Teisėja siekė nuslėpti jo atžvilgiu įvykdytą lygių galimybių pažeidimą (kitiems asmenims nėra draudžiama statyti automobilių toje pat vietoje, kurioje už savo automobilio pastatymą jis nubaustas Nutarimu), netenkino jo prašymo prijungti prie bylos šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų – šešių tos pačios vietos nuotraukų, kuriuose užfiksuoti aikštelėje ir jos pakraščiuose pastatyti automobiliai ir palapinės, taip pat be jokių motyvų atsisakė tenkinti jo prašymą skirti ekspertizę, kuri atsakytų į klausimą, ar tai tos pačios vietos nuotraukos.

4.2. Iš pateiktų nuotraukų, vaizdo įrašų akivaizdu, kad ginčo vieta, neprieštaraujant ginčo vietos savininkui (duomenys neskelbtini) seniūnijai, buvo ir yra gana intensyviai naudojama ir kaip poilsiavietė ir joje pastatomi automobiliai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad koks nors vairuotojas ar automobilio savininkas būtų nubaustas už automobilio pastatymą ginčo vietoje, ar kad vietos savininkas būtų kaip nors draudęs žmonėms poilsiauti ginčo vietoje bei pasistatyti ten automobilius. Vien ta aplinkybė, kad ginčo vietos savininkas dėl lėšų stokos nepajėgia visose žmonių nuo seno poilsiavietėms naudojamose vietose, tuo pačiu ir ginčo vietoje, įrengti visų galimų poilsiavietėse įrengti statinių ir įrenginių, nėra teisėtas pagrindas bausti poilsiautojus už tai, kad poilsiui jie pasirenka ramesnę, minimaliai įrengtą poilsiavietę kaip ginčo vietą.

4.3. Jis, turintis 50 procentų judėjimo negalią, automobilį ginčo vietoje pasistatė vadovaudamasis vieša informacija – stendu vietoje ir žemėlapiu, kuriame ginčo vieta pažymėta poilsiavietės ženklu, tikslu, kad būtų kuo mažesniu atstumu nusinešti iki vandens burlentę ir valtį. Institucijos atstovui paaiškinus, kad toje vietoje automobilio statyti negalima, jis būtų automobilį perstatęs į kitą vietą, kurioje galima statyti automobilius. Tačiau Institucijos atstovui rūpėjo ne gamtos apsauga, o kaip nors padaryti jam kuo didesnę žalą skiriant baudą, šią aplinkybę pagrindžia prie bylos pridėtas vaizdo įrašas, kuris įrodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas šantažo tikslu diskriminuojant R. Z. jo įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu nulemtos pilietinės pozicijos priešintis pareigūnų neteisėtiems veiksmams bei melui.

5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aidas Jakimavičius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su R. Z. skunde dėstomais motyvais nesutinka ir prašė skundžiamą Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos vertinimo analizę ir remiantis ja padarė motyvuotas išvadas dėl R. Z. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 278 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde R. Z. kelia tuos pačius klausimus, kurie jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, jis nepateikė nė vieno teisinio argumento dėl ko turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o tik pateikia savo subjektyvų, nepagarbų požiūrį į teismo priimtą sprendimą. Pažymi, kad R. Z. anksčiau ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus.

6. Skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelia jo pripažinimo kaltu pagal ANK 278 straipsnio 2 dalį pagrįstumo klausimą.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamo procesinio sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Utenos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. ANK 278 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių statymą miške arba važiavimą transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama.

10. Lankymosi miške taisyklių 12 punkte numatyta, kad statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

11. Nagrinėjamu atveju R. Z. nubaustas už tai, kad 2019 m. liepos 25 d. apie 7.50 val. (duomenys neskelbtini), miške prie (duomenys neskelbtini) ežero pastatė automobilį „Nissan Almera“ ne tam skirtoje transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėje, tuo pažeisdamas minėtų Lankymosi miške taisyklių 12 punkto reikalavimus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad R. Z. automobilis stovėjo nutarime nurodytoje vietoje. Tačiau R. Z. pažeidimą ginčijo tuo aspektu, kad, pasak jo, automobilį jis pasistatė poilsiavietės teritorijoje, kurioje statyti automobilį galima, tai darė, vadovaudamasis informacine lenta, buvusia prie įvažiavimo. Tačiau apylinkės teismas motyvuotai tokius R. Z. nesutikimo su jo nubaudimu argumentus atmetė. Teismas, vadovaudamasis byloje esančių duomenų visetu (fotonuotraukomis, internetinio portalo maps.lt fragmentu, vietovės apžiūros protokolu, geoinformacijos apie miškus pateiktais duomenimis, Institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovo A. J. paaiškinimais ir kt.), taip pat išanalizavęs Lankymosi miške taisyklių nuostatas aktualias nagrinėjam klausimui, nustatė, kad R. Z. automobilį pasistatė ne poilsiavietės teritorijoje, o valstybinės reikšmės miške; iki artimiausios (duomenys neskelbtini) poilsiavietės artimiausias atstumas nuo R. Z. automobilio pastatymo vietos yra 531,10 m; automobilis pastatytas ne prie kelio, o 23 m atstumu nuo jo, tarp medžių ant miško paklotės. Dėl to teismas konstatavo, kad R. Z. Nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu, jog pažeidė Lankymosi miške taisyklių 12 punkto reikalavimus. Su tokiu bylos duomenų ir aplinkybių vertinimu bei jų pagrindu padaryta išvada apygardos teismas sutinka, todėl dar kartą tų pačių duomenų ir motyvų nekartoja.

12. Kaip matyti iš skundo turinio, R. Z. dėl pirmiau paminėtų aplinkybių naujų argumentų neteikia, o nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino bei netyrė aplinkybių, jog ginčo vieta buvo ir yra gana intensyviai naudojama kaip poilsiavietė ir joje pastatomi automobiliai; byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad koks nors asmuo būtų nubaustas už automobilio pastatymą ginčo vietoje, ar kad vietos savininkas būtų kaip nors draudęs žmonėms poilsiauti ginčo vietoje bei pasistatyti ten automobilius, kai iš jo pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo vietoje yra pastatyti ir kiti automobiliai; dėl to, kad už automobilių pastatymą buvo nubaustas tik jis, o kiti asmenys ne, jis yra diskriminuojamas pažiūrų ir įsitikinimų pagrindu, teisėja siekė nuslėpti jo atžvilgiu įvykdytą lygių galimybių pažeidimą. Tačiau šie argumentai R. Z. kaltės dėl ANK 278 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo niekaip nešalina. Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas tik R. Z., o ne kitų asmenų kaltės dėl ANK 278 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo klausimas ir tai apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos (ANK 652 straipsnis). Dėl to R. Z. skunde dėstomi argumentai bei prašymas tirti aplinkybes, ar kiti asmenys ne/nubausti už transporto priemonių pastatymą ginčo vietoje, nepagrįsti ir R. Z. veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės neturi.

13. Pagrįstai apylinkės teismas atmetė R. Z. argumentus, kad Nutarimu jis nubaustas antrą kartą už tą pačią veiką. Iš bylos matyti, kad R. Z. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto M. G. 2019 m. liepos 25 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 278 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad nuo 2019-07-25 apie 7.50 val. iki 2019-07-25 apie 13.52 val. miške prie (duomenys neskelbtini) ežero, apsistojo poilsiauti (statė palapinę, kūreno laužą) ne tam įrengtame viešojo naudojimo poilsio objekte, t. y. poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose; tuo pažeidė Lankymosi miške taisyklių 6 punkto reikalavimus. Nors šis pažeidimas padarytas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip ir pažeidimas, už kurį R. Z. šioje byloje nubaustas Nutarimu, tačiau kaip matyti pagal ANK 278 straipsnio 1 dalį R. Z. nubaustas už lankymosi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir už konkrečius veiksmus, kurie apėmė Lankymosi miške taisyklių 6 punkto pažeidimą, o šioje byloje Nutarimu jis nubaustas už transporto priemonių statymą miške, kur tai daryti draudžiama, už ką atsakomybė numatyta kitoje normoje – ANK 278 straipsnio 2 dalyje. Dėl to nėra pagrindo sutikti su R. Z. skundo argumentais, kad dėl to, jog jis jau buvo nubaustas pagal ANK 278 straipsnio 1 dalį, jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 278 straipsnio 2 dalį.

14. Iš skundžiamos nutarties matyti ir tai, kad teismas išsamiai išanalizavo R. Z. paskirtos nuobaudos pagrįstumą bei atliko jo padarytos veikos vertinimą mažai pavojingos veikos aspektu pagal ANK 12 straipsnį, bei kaip matyti, atsižvelgęs į tai, kad R. Z. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, dėl nusižengimo nesigailėjo, o vengė administracinės atsakomybės, konstatavo, kad nėra pagrindo jo veikos vertinti kaip mažai pavojingos ANK 12 straipsnio prasme, jam paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje nustatyta bauda (20 Eur), nėra aiškiai per griežta ir atitinka ANK 34 straipsnio reikalavimus. Nesutikti su šiais argumentais nėra teisinio pagrindo.

15. Apibendrindamas pirmiau išdėstytą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išanalizavo bei teisingai įvertino visus šiai bylai reikšmingus duomenis, teisės aktus, bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.