Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės mero neveikimą / vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus neteisėtu ir panaikinti jo 2024 m. gruodžio 31 d. raštą Nr. R8-4396 (toliau – ir Raštą) bei įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės merą vykdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 2-4 punktų, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7-8 punktų nuostatas – išnagrinėti 2024 m. lapkričio 29 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 3) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neteisingi, amoralūs, neatitinka faktinės tikrovės.

II.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 3) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės; 3) sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų, priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismas neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą, taikė netinkamas teisės nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas yra valstybės institucija, kuri sprendžia teisinius ginčus taikydama teisę ir vykdydo teisingumą vadovaudamasi teisės viršenybės principu. Teismas nagrinėja bylas ir priima sprendimus užtikrindamas, kad būtų laikomasi įstatymų ir būtų teisingai išspręsti konfliktai tarp šalių. Pareiškėjo teigimu, teismas, atsisakydamas priimti jo skundą (pareiškimą), neapgynė jo pažeistų teisių ir interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas P. V. 2024 m. lapkričio 29 d. pateikė Mažeikių rajono savivaldybės merui kreipimąsi dėl sąžiningumo. 2024 m. gruodžio 31 d. Mažeikių rajono savivaldybės merės R. M. rašte Nr. R8-4396 nurodyta, kad pareiškėjo kreipimasis yra nekonkretus ir nesuprantamas, iš rašto turinio negalima suprasti prašymo esmės, argumentų, pagrindo ir dalyko. Nesutikdamas su Mažeikių rajono savivaldybės merės atsakymu, pareiškėjas su skundu (pareiškimu) kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Regionų administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nustatęs, kad skundas (pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Rašte nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Mažeikių rajono savivaldybės merės sprendimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-993-492/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti anksčiau, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Apibendrindama išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.