Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2025-02-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-2466-1141/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-13
Bylos Nr.
e2YT-2466-1141/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00339-2025-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Enrika Janušonienė
Pareiškėjas
Z. K.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2466-1141/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00339-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.6.19 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Z. K. (toliau – ir pareiškėja) 2025 m. sausio 28 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą 1994 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčiai (notarinis registras Nr. 1-3527) (toliau – ir pirkimo-pardavimo sutartis) registruoti bei įpareigoti valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškimas priimtas teismo 2025 m. sausio 28 d. rezoliucija.

2. Pareiškėja nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi ji nusipirko 600 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama įregistruoti juridinį faktą, kad žemės sklypas priklauso jai nuosavybės teise, tačiau užregistruoti šį juridinį faktą buvo atsisakyta, kadangi pareiškėja yra praleidusi terminą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti. Pareiškėja nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad sutartis turi būti įregistruota Vilniaus r. valdybos Žemėtvarkos tarnyboje per 1 mėnesį, tačiau pareiškėja laiku to nepadarė. Pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nurodyta, kad pareiškėja nupirko asmeninės nuosavybės teisėmis (600 kv. m) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, kadangi sutartis yra sudaryta reikalaujamos notarinės formos, galima teigi, kad ji yra galiojanti ir sukuria šalims teises ir pareigas net jeigu ji nebuvo laiku užregistruota Vilniaus r. valdybos Žemėtvarkos tarnyboje, todėl nėra abejonių, kad pareiškėja yra žemės sklypo savininkė. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ji yra žemės sklypo savininkė, šie duomenys turi būti įrašyti į VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazę. Pareiškėja paaiškino, jog terminas įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį buvo praleistas, nes pareiškėja nežinojo, kad tokia registracija buvo privaloma.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu prašė dėl pirmojo pareiškimo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra, o antrąjį reikalavimą atmesti kaip nepagrįsta. Pažymėjo, kad teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Teismo priimtas sprendimas atnaujinti praleistą terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti registre ir pirkimo-pardavimo sutartis būtų tinkami dokumentai, kad būtų galima įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu prašė pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismų praktiką. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog įgytą turtą nuo 1994 m. teisėtai valdė pareiškėja (naudojosi žemės sklypu, rūpinuosi, gerino). NŽT nurodė, jog į bylą turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad pareiškėja rūpinosi ir naudojosi žemės sklypu, buvo sodininkų bendrijos narys bei atlikinėjo mokėjimus į sodininkų bendrijos sąskaitą ir panašiai. NŽT pastebėjo, kad iš viešai prieinamų ortofotografinių žemėlapių matyti, jog laikotarpiu nuo 1995 metų iki 2023 metų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra naudojamas ir yra apaugęs medžiais. NŽT taip pat pažymėjo, jog teise kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą sutarčiai įregistruoti pareiškėja pasinaudojo praėjus 30 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja su Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyba (atstove) 1994 m. gegužės 25 d. sudarė valstybinės žemės – 600 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – pirkimo-pardavimo sutartį (notarinis registras Nr. 1-3527). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina – 6,04 Lt, iš kurių pirkėja įmokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis – trys šimtus du investicinius čekius. Pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat numatyta, kad sutartis turi būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono Žemėtvarkos tarnyboje. Bylos duomenimis, pareiškėja minėtos sutarties iki šiol nėra įregistravusi, t. y. praleido terminą teisinei registracijai atlikti daugiau nei 30 metų. Kaip matyti iš prie pareiškimo pateikto VĮ Registrų centro sprendimo Nr. 42578047, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą 2025 m. sausio 17 d. su prašymu įregistruoti žemės sklypą jos vardu, tačiau prašymas netenkintas, nurodant, jog pirkimo-pardavimo sutartis pateikta praleidus sandorio įregistravimo terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo teismo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti.

6. Kadangi siekiama atnaujinti terminą atlikti veiksmams, kurie turėjo būti atlikti dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (toliau – CK, patvirtintas 1964 m. liepos 7 d. įstatymu) nuostatos.

7. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, galiojusio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, 255 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per 3 mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576-578 straipsniai reglamentuoja bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo procesą. CPK 576 straipsnio 1 dalyje be kita ko numatyta, kad prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

10. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus praleistą terminą. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta, ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris faktiškai buvo įvykęs, t. y. tarp pardavėjos Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos bei pirkėjos Z. K. 1994 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pirkėja sumokėjo už žemės sklypą tris šimtus du investicinius čekius, pirkimo-pardavimo sutartis buvo notariškai patvirtinta, tačiau nebuvo užregistruota turto registravimo įstaigoje, todėl teisiškai sandoris laikomas negaliojančiu (CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 255 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių ji per įstatymo nustatytą terminą teisinės registracijos neatliko, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, atsižvelgęs į šalių tikrąją valią bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškėjai įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį.

12. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo VĮ Registrų centrą įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, registro objektai registre registruojami pagal prašymus arba pranešimus ir su jais pateiktus dokumentus ir duomenis, taip pat pagal iš kitų registrų (kadastrų) ar valstybės informacinių sistemų gautus duomenis registro nuostatuose nustatytais atvejais ir tvarka sumokėjus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad teismo priimtas sprendimas atnaujinti praleisti terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti registre ir pirkimo-pardavimo sutartis būtų tinkami dokumentai, kad būtų galima įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi teismas nemato pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi nėra jokių kliūčių šiuos veiksmus atlikti įstatymo nustatyta tvarka, nesant teismo įpareigojimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, 255 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Z. K. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme nustatytą terminą registruoti 1994 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-3527).

Kitos pareiškimo dalies netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė