Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1172-852/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
e2S-1172-852/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05862-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
S. B.
Atsakovas
M. Ž., L. B.-Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1172-852/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05862-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams M. Ž. ir L. B.-Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 12 573,86 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų 12 573,86 Eur vertės turtą. Tokį prašymą grindė tuo, jog atsakovai neturi jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje, neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, piniginiai mokėjimai atsakovų buvo vykdomi užsienio banko, ieškovei nėra žinoma, kad atsakovai turėtų piniginių lėšų Lietuvos Respublikos bankų sąskaitose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys tikėtinai pagrįstas. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovų nedeklaruotą gyvenamąją Lietuvoje ir nekilnojamojo turto neturėjimą Lietuvoje, pavedimų atlikimą iš užsienio banko sąskaitų nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog atsakovai, neturėdami turto Lietuvoje, neturi turto kitoje valstybėje, bei tai, jog atsakovai, sužinoję apie iškeltą bylą, imsis veiksmų paslėpti turimą turtą. Atsakovų ryšis su užsienio valstybe nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą spręsti, kad dėl to yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tai, kad atsakovai nesumoka ieškovės prašomos skolos, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos nėra sankcija už nesutikimą su ieškovės reikalavimu, o leidžia ieškovei kreiptis į teismą. Byloje nėra duomenų apie atsakovų veiksmus, liudijančius jų ketinimus turtą paslėpti ar perleisti, todėl nėra pagrindo manyti, jog nepritaikius ieškovės nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė S. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir tenkinti ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

4.1. Atsakovai elgiasi nesąžiningai, nes nėra deklaravę gyvenamosios vietos. Dėl to ieškovei buvo sunkiau nustatyti atsakovų gyvenamąją vietą, ji turėjo ieškoti galimos ieškovų gyvenamosios vietos juridinių asmenų registre, tai lėmė didesnes laiko ir finansines išlaidas.

4.2. Atsakovai pripažino skolą, tačiau vengė ją grąžinti, tai laikytina nesąžiningu elgesiu.

4.3. Atsakovai Lietuvoje neturi jokio nekilnojamojo turto. Uždaroji akcinė bendrovė „M.“, kurios direktoriumi yra atsakovas M. Ž., o vienintele akcininke – atsakovė L. B.-Ž., nevykdo veiklos. Nuomos mokestį atsakovai mokėjo iš Latvijos Respublikos banko sąskaitos.

4.4. Teismo išvada, kad tai, jog atsakovai neturi turto Lietuvoje, nereiškia, jog neturi turto užsienyje yra paremta prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

7. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

8. Apeliantė (ieškovė) atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai sprendė, jog nėra antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.).

10. Susipažinus su byloje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jai (ieškovei), prašančiai taikyti išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie jų nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Aplinkybė, kad atsakovai neatsiskaito su ieškove pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumo, o ar atsakovai yra skolingi ieškovei bus atsakyta bylą išnagrinėjus iš esmės. Aplinkybė, kad atsakovai nedeklaravo savo gyvenamosios vietos nesudaro pagrindo nukrypti nuo aptartos teismų formuojamos praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad šios nutarties priėmimo metu abu atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas Lietuvos Respublikoje. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nagrinėjamu atveju nebuvimą, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas ir nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies punktas, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti ieškovės S. B. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas