Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. D. ir D. D. (D. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai J. D. ir D. D. (D. D.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-727, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutarė sustabdyti administracinę bylą Nr. eI-5167-764/2017, iki bus priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-190/2017 (proc. Nr. 1-01-1-58747-2015-2).Teismas nurodė, kad viena iš esminių aplinkybių, kuria grindžiamas skundžiamas Migracijos departamento sprendimas, yra tai, jog pareiškėja J. D. kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nes yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kurie yra kvalifikuojami kaip sunkūs nusikaltimai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą Nr. 1-259-190/2017, kurioje pareiškėja J. D. yra viena iš kaltinamųjų. Šioje byloje yra vertinamas pareiškėjai pateiktų kaltinimų pagrįstumas, todėl priimamas sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje.Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017 priėmė 2017 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriame pasisakė dėl Migracijos departamento atlikto patikrinimo ir priimto sprendimo pareiškėjai J. D. bei išaiškino, kad grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei gali būti konstatuojama tada, kai yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl padarytų nusikalstamų veikų.

II.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti minėtą nutartį, o pirmosios instancijos teismą įpareigoti išnagrinėti bylą iš esmės.Atsakovas mano, kad ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas grindė vieninteliu argumentu, o būtent – teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A- 2744-756/2017 priėmė 2017 m. kovo 8 d. sprendimą, kuriame pasisakė dėl Migracijos departamento atlikto patikrinimo ir priimto sprendimo pareiškėjai J. D. ir išaiškino, kad grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei gali būti konstatuojama tada, kai yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsakovas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendime nebuvo konstatavęs, jog grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei gali būti konstatuojama tada, kai yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl padarytų nusikalstamų veikų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A-2744-756/2017, šios bylos nagrinėjimo nestabdė, dar daugiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išnagrinėjęs ne vieną administracinę bylą dėl Migracijos departamento sprendimų atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, kai užsieniečiai yra tik įtariamieji arba kaltinamieji baudžiamosiose bylose, ir palikęs galioti tokius Migracijos departamento sprendimus, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2603-756/2017, 2017 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2920-858/2017 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas ne vienas, o keturi imperatyvūs atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, ginčijamoje nutartyje nepagrįstai išskyręs tik vieną iš keturių byloje nustatytų pagrindų.Atsiliepime į atskirąjį skundą Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo Migracijos departamento atskirąjį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria teismas nutarė sustabdyti administracinę bylą iki bus priimtas teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas bylą sustabdo tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tokiu atveju byla sustabdoma iki kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis (ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas).Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti.Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).Pažymėtina, kad nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 58 straipsnio 2 dalis, o nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ redakcijos 57 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012).Administracinis teismas paprastai tikrina viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, t. y. teismas tikrina, ar sprendimo priėmimo metu institucijos veikė jų kompetencijos ribose, ar priimti sprendimai teisėti ir pagrįsti, ar buvo pagrindas viešojo administravimo subjektui atsisakyti atlikti veiksmus. Administracinio teismo nagrinėjimo dalyku paprastai yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę padėtį.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtą sprendimą, pritaria atsakovo argumentams, kad teismas sprendime nebuvo konstatavęs, jog grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei gali būti konstatuojama tada, kai yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl padarytų nusikalstamų veikų.Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad tiesioginio ryšio tarp nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyko ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-190/2017 vertinamų aplinkybių nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pažymėtina, jog pagal ginčo apimtį turi būti vertinamos tos aplinkybės, kurias atsakovas nurodė ginčijamo akto pagrindu ir tam laikotarpiui, kada aktas buvo priimamas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir vertindamas pareiškėjų ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, procesinį sprendimą turės priimti išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančią medžiagą bei nuspręsti dėl konkrečių duomenų reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.