Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus atstovui R. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro prašymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B., T. A., V. K., V. S., S. S., A. G., V. A.dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodyta, kad atsakovė G. Ž. Kauno apskrities viršininko administracijai (toliau – ir KAVA) 2002 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą atkurti jai nuosavybės teises į buvusių savininkų V. N. (senelio) ir Č. R. (motinos) valdytą žemę, kuriame išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje. Teigia, jog analogišką prašymą ji pateikė 2003 m. kovo 27 d. KAVA Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriui (toliau - ir KAVA ŽTD Kauno rajono žemėtvarkos skyrius), kuris 2007 m. vasario 22 d. raštu Nr. 77 informavo, kad grąžinti žemės natūra negali, todėl G.Ž. turi pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, nes to nepadarius, jį parinks Kauno apskrities viršininkas. 2009 m. vasario 18 d. atsakovė G.Ž. KAVA Kauno rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog žemę, esančią (duomenys neskelbtini), nori atgauti natūra turėtoje vietoje arba prašė už ją atlyginti rinkos kaina.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyrius) vedėjo 2011 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-426 atsakovei G. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios žemės savininkės Č.R. valdytą žemę, išmokant kompensaciją pinigais.

Nesutikdama su NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-426, atsakovė G. Ž. 2012 m. balandžio 15 d. raštu NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriui nurodė, kad ji neturėjo informacijos apie galimybę pasirinkti atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, todėl prašė minėtą sprendimą panaikinti ir siekiant atkurti nuosavybės teises į Č. R. ir V. N. valdytą žemę, parengti išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pageidaudama žemės sklypus gauti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. NŽT Kauno rajono skyrius 2012 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-880 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 7S-(14.7.3.)-426 pripažinimo netekusiu galios" sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais pripažino netekusiu galios bei 2012 m. gruodžio 12 d. patvirtino išvadas Nr. 71P-31 bei Nr. 7IP-33 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn", kurios buvo persiųstos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, o atsakovės G. Ž. įgalioto asmens V. K. prašymu persiųstos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 34VĮ-946-(14.34.2.) buvo patvirtintas Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos Stoniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame atsakovei G. Ž. buvo suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Teigia, jog Skundžiamu sprendimu Nr. 34S-112-(14.34.3.) ir Skundžiamu sprendimu Nr. 34S-124-(14.34.3.) atsakovei G. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį, jai perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre atsakovės G. Ž. vardu buvo įregistruoti 5 žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 34S-112-(14.34.3.) bei 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 34S-124-(14.34.3.) yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, pareiškėjo teigimu, jie turi būti panaikinti, o panaikinus nuosavybės atsiradimo pagrindą, turi būti taikoma restitucija.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašo prašymą patenkinti visiškai prašyme ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys R. B., V. A., V. S. nurodė, jog su prašymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 34S-112-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ ir 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 34S-124-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas).

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalyje buvo numatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia arba nepakeičia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“(redakcija galiojusi iki 2013-12-30) 3 punkte, pagal kurį ir įgyvendinama minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, buvo nurodyta, kad iki nurodytosios datos (2003 m. balandžio 1 d.) nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal Atkūrimo įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ numatytais atvejais teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai - nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ši nuostata galiojo iki 2012 m. sausio 31 d..

Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

Formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra konstatavęs, jog Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra specialiai aptarti atvejai, kai jame nustatyti terminai gali būti atnaujinami. Kadangi Atkūrimo įstatymas nenumato, terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, gali būti atnaujinamas, šis terminas laikytinas naikinamuoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A.2- 733/2007). Kadangi Atkūrimo įstatyme numatytas terminas – 2003 m. balandžio 1 d. - yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas, todėl vėlesnis, t. y. praleidus šį terminą, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (-ų) ir (ar) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo (-ų) išreiškimas ar jos pakeitimas negali sukelti teisinių padarinių.

Nustatyta, jog 2002 m.gegužės 14 d. prašymu ir 2003 m. kovo 27 d. prašymu atsakovė G. Ž. prašė atkurti nuosavybės teises į jos paveldėtą senelio V. N. ir motinos Č. R. žemę - 15,88 ha, esančią (duomenys neskelbtini), natūra turėtoje vietoje.

KAVA ŽTD Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 22 d. raštu Nr. 77 „Dėl kompensavimo būdo“, atsakovė G. Ž. buvo informuota, jog jos paveldima žemė yra priskirta valstybės išperkamai, t. y. perduota Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo mokymo reikmėms, todėl jai gali būti išmokėta kompensacija pinigais, akcijomis, suteiktas lygiavertis žemės, miško sklypas kitoje kadastro vietovėje. KAVA ŽTD Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 22 d. rašte Nr. 77 „Dėl kompensavimo būdo“ nurodyta, kad iki 2007 m. kovo 12 d. ji turi pateikti prašymą ir nurodyti jos pasirinktą kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdą. Paaiškinta, kad jai to nepadarius, nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos Kauno apskrities viršininko parinktu būdu.

Atsakovė G. Ž.2009 m. vasario 18 d. rašte KAVA ŽTD Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, nurodė, jog ji pageidauja, kad nuosavybės teisės į jos paveldėtą žemę 5,4 ha ir 7,54 ha (iš viso 12,95 ha), esančią (duomenys neskelbtini), būtų atkurtos natūra turėtoje vietoje.

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2011 spalio 17 d. sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-426 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei G. Ž." buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios žemės savininkės Č. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemę – 5,41 ha, išmokant kompensaciją pinigais.

NŽT Kauno rajono skyrius 2012 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 7SD-940 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ", atsakovė G. Ž. buvo informuota, kad į 5,41 ha žemės (buvęs savininkė (Č. R.) nuosavybės teisės atkurtos NŽT 2011 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 7S-(14.7.3.)-426, už valstybės išperkamą žemę išmokant kompensaciją pinigais, o nuosavybės teisės į 7,54 ha žemės (buvęs savininkas V. N.), buvusios (duomenys neskelbtini), neatkurtos.

2012 m. balandžio 15 d. rašte „Dėl išlikusio nekilnojamojo turto“ NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriui atsakovė G. Ž. nurodė, kad apie galimybę pasirinkti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą ji nežinojo, prašė panaikinti NŽT 2011 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 7S-(14.7.3.)-426 bei parengti išvadas dėl žemės sklypų (7,54 ha ir 5,41 ha) Kauno rajone perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę.

NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-880 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 7S-(14.7.3.)-426 pripažinimo netekusiu galios“, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 7S-(14.7.3.)-426 pripažintas netekusiu galios.

NŽT Kauno rajono skyriaus 2012 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. 7IP-31 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodyta, jog atsakovė G. Ž. turi teisę atkurti nuosavybes teises į buvusios žemės savininkės Č. R. valdytos žemės dalį - 5,41 ha žemės dalį, priskiriamą valstybės išperkamai žemei, bei tai, kad G. Ž. pageidaujama įgyti nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje.

NŽT Kauno rajono skyriaus skyriaus 2012 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. 7IP-33 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodyta, jog G.Ž. turi teisę atkurti nuosavybes teises į buvusio žemės savininko V. N. valdytos žemės dalį - 7,54 ha žemės plotą, priskiriamą valstybės išperkamai žemei bei tai, kad G. Ž. pageidaujama įgyti nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje.

G. Ž. įgalioto asmens V. K., veikusio pagal 2012 m. liepos 12 d. įgaliojimą Nr. SN43-3828, prašymu aukščiau nurodytos išvados buvo persiųstos į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 34VĮ-946-(l4.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos Stoniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Stoniškių seniūnijos Stoniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame G.Ž. buvo suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1) projektinis Nr. 816- 1, plotas – 6,30 ha; 2) projektinis Nr. 816-2, plotas – 0,58 ha; 3) projektinis Nr. 817-1, plotas – 7,84 ha; 4) projektinis Nr. 817-2, plotas – 0,72 ha; 5) projektinis Nr. 817-3, plotas – 0,93 ha.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 34S-112-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į G. Ž. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 5,41 ha žemės (vertė – 3525,00 Eur), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam: 1) 6,3754 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 816-1, vertė- 3310 Eur), esantį (duomenys neskelbtini), 2) 0,5800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 816-2, vertė- 215, 00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 34S-124-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į G. Ž. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 7,1420 ha žemės (vertė 4717,00 Eur), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam: 1) 7,8021 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 817-1, vertė 3939 Eur), esantį (duomenys neskelbtini), 2) 0,7313 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 817-2, vertė 267,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini)3) 0,8825 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 817-3, vertė 262,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini)

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 34S-112-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 34S-124-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ pagrindu žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1) 6,3754 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 2) 0,5800 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 3) 7,8021 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 4) 0,7313 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 5) 0,8825 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti atsakovės G. Ž. vardu.

Kadangi nustatyta, jog iki 2003 m. balandžio 1 d. atsakovė G. Ž. valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo nebuvo pakeitusi, vertintina, jog NŽT Kauno rajono skyriaus 2012 m. birželio 12 d. išvados Nr. 7IP-31, Nr. 7IP-33 buvo parengtos ir patvirtintos, pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.) nuostatas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. 34S-112-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 34S-124-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ naikintini, kaip neteisėti iš esmės, savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktui – Atkūrimo įstatymui.

Dėl restitucijos taikymo

Restitucija yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja – viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorj, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisetai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojanciu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.146 straipsnis nustato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.147 straipsnis nustato piniginio ekvivalento apskaičiavimą.

Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis, kuriame nurodyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.

Kadangi priėmus neteisėtus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 34S-112-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 34S-124-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ valstybė neteko nuosavybės teisės į žemę, tokius administracinius aktus panaikinus ir nenustačius priežasčių, dėl kurių ginčo žemės sklypai negalėtų būti sugrąžinti natūra, taikytina restitucija ir žemės sklypai grąžintini valstybės nuosavybėn.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kompetentingos institucijos privalo per kiek įmanoma trumpesnį laiką išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo dalyje, užtikrinant, kad priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo garantuotų tinkamą ir pakankamą šio asmens dėl restitucijos taikymo patirtų praradimų atlyginimą (kompensavimą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-818-525/2017).

Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 34S-112-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 34S-124-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę atsakovei G. Ž., yra panaikinti, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į G. Ž. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, į kurią nuosavybės teisės liko neatkurtos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo:

1) 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 34S-112-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G. Ž.“;

2) 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 34S-124-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei G.Ž.“.

Taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn:

1) 6,3754 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini),

2) 0,5800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini),

3) 7,8021 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini),

4) 0,7313 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini),

5) 0,8825 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į Giedrai Ž. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, į kurią nuosavybės teisės liko neatkurtos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.