Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-391-598/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
A5.-391-598/2019
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00019-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Pažeidėjas
S. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-391-598/2019
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00019-2019-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 6.1; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 30 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei, Sidonai Valatkevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. J.,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui Arūnui Skučui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu – (duomenys neskelbtini) vadovu, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. 08.00 val. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. 09.44 val., leido dirbti nelegaliai V. V. sunkvežimio (miškovežio) vairuotoju. S. J. darbuotojui leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. S. J., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiais savo veiksmais S. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1-2 dalis, 4 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu S. J. paaiškino, kad V. V. įmonėje (duomenys neskelbtini) nedirbo. Iki 2017 m. V. V. dirbo (duomenys neskelbtini) kuriai vadovavo jo brolis A. J. Abi šios įmonės yra toje pačioje teritorijoje (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. pabaigoje (duomenys neskelbtini) nustojo vykdyti veiklą. V. V. kartais vis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) klausdamas ar yra darbo, tačiau jokių užduočių jam neduodavo. (duomenys neskelbtini) dirbama su traktoriumi Belarus 82, kurio savininkas yra (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 5 d. miškovežio nenaudojo. Kai V. V. nukrito nuo miškovežio, jo variklis tikrai buvo užvestas, tačiau tai savavališka V. V. veikla. Laidotuvių metu jis padavė V. V. sūnui apie 800 Eur, nes (duomenys neskelbtini) buvo pilnai neatsiskaitę su V. V.. Nepamena, ar iki 2018 m. rugsėjo 5 d. V. V. dar kada buvo savavališkai užvedęs miškovežį.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. V. paaiškino, kad nuo 2018 m. kovo mėn. gyveno kartu su V. V. Kiekvieną dieną apie 07.30 val. jis išvažiuodavo į darbą ir grįždavo apie 13.00 val. Tikslios darbovietės pavadinimo nežinojo, žinojo tik tai, kad jo viršininkai yra V. ir S. Kiekvieną dieną grįžęs namo užsirašydavo kiek kilometrų nuvažiavo ir kiek kubų medienos nuvežė, nes iš šių rodiklių susidarydavo jo atlyginimas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad pirminis pranešimas 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo, jog žmogus pateko į eismo įvykį. Medžiaga buvo perduota į darbo inspekciją, nes įvykis įvyko įmonės teritorijoje prie įjungto miškovežio variklio.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. paaiškino, kad V. V. yra dirbęs (duomenys neskelbtini, kuriai vadovavo A. J. Nelaimingo atsitikimo dieną V. V. atvažiavo pasidomėti ar nėra darbo. V. V. užsukdavo 2 – 3 kartus per savaitę. Jokio konkretaus susitarimo dėl darbo su V. V. nebuvo. 2018 m. miškovežio beveik neeksploatavo, nes tai yra neekonomiška.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Ž. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Teko V. V. matyti įmonės teritorijoje, tačiau nežino kokiu tikslu jis lankėsi. 2018 m. rado prie miškovežio nukritusį V. V., kuris dejavo ir nepaaiškino, kas jam nutiko.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, jog žinojo, kad tėvas dirbo (duomenys neskelbtini). Suprato, kad per tėvo laidotuves gauti pinigai buvo skola už tėvo darbą (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu V. V. patvirtino savo parodymus, kurie buvo duoti administracinio nusižengimo tyrimo metu.

Teismo posėdžio metu apklaustas institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas paaiškino, kad administracinio nusižengimo padarymo faktą patvirtina liudytojų parodymai. Be to, šiuo metu (duomenys neskelbtini) teritorijoje veikia tik viena įmonė – (duomenys neskelbtini), todėl būtent šios įmonės vadovas S. J. yra atsakingas dėl V. V. nelegalaus darbo.

Iš VSDFV informacinės sistemos išrašų matyti, kad V. V. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. 2018 m. V. V. nedirbo nei (duomenys neskelbtini) nei (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-8).

Iš 2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Teritorijoje stovi rastų krūvos ir miškovežis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant kurio užrašyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 846/2018 (02) nustatyta, kad V. V. mirties priežastis – politrauma ir išsivystęs hipovolemis šokas bei asistolija. Tokie sužalojimai galėjo gautis žmogui krentant iš kelių metrų aukščio. Mirtis ištiko nuo sužalojimų visumos (b. l. 19-24).

Iš liudytojos V. V. 2018 m. spalio 15 d. apklausos protokolo matyti, kad ji nurodė, jog V. V. oficialiai nedirbo, nes gaudavo senatvės pensiją. Už darbą V. V. gaudavo apie 250 Eur per mėnesį, gaudavo grynaisiais. V. V. buvo pasakojęs, kad dirba miškovežiu vairuotoju ir, kad sėdi taip aukštai, kaip antrame namo aukšte (b. l. 27-28).

Iš liudytojo V. V. 2018 m. spalio 17 d. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, kad tėvas V. V. oficialiai netekęs darbo vis tiek eidavo dirbti į tą pačią teritoriją (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad įmonei vadovauja broliai J. Jo tėvas dirbo su miškovežiu. Kadangi miškovežis buvo be techninės apžiūros, tėvas kraudavo rastus įmonės teritorijoje ir nuveždavo juos į reikiamą vietą. Dirbdavo visada su tuo pačiu miškovežiu. Atlyginimo į rankas gaudavo apie pora šimtų eurų. Darbo dienos ilgis priklausė nuo poreikio. Laidotuvių metu buvo atvykę broliai V. ir S. J., kurie davė jam vokelį su pinigais kaip atlygį už atliktą darbą (b. l. 29-30).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Iš liudytojo V. Ž. 2019 m. rugsėjo 10 d. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, kad įvykio dieną privažiavęs prie gulinčio V. V. pamatė, kad miškovežio atraminės kojos buvo pridėtos prie žemės, o tai reiškia, kad buvo ruošiamasi pakrauti rastus (b. l. 55-56).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Sutinkamai su vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant S. J. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo pačio, tiek ir liudytojų parodymus bei pirminius paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas S. J. neigia savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nurodo, jog V. V. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo jo brolis. Abi šios įmonės vykdo veiklą toje pačioje teritorijoje, tačiau 2017 m. pabaigoje (duomenys neskelbtini) nustojo vykdyti veiklą, todėl V. V. vis atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) klausdamas ar yra darbo, tačiau jokių užduočių jam neduodavo. Pasak S. J., V. V. žinodamas kur yra miškovežio raktai galimai pats juo pasiėmė ir savavališkai užkūrė miškovežį. Šias faktines aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. J. Visgi, teismas atsižvelgdamas į tai, jog V. J. yra giminystės ryšiais susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu S. J., be to, nuo 2014 m. gruodžio 19 d. dirba (duomenys neskelbtini), sprendžia, kad V. J. yra suinteresuotas šios administracinio nusižengimo bylos baigtimi ir siekia padėti išvengti S. J. administracinės atsakomybės, todėl teismas jo parodymais netiki.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nelegaliai dirbęs V. V. dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. įvykio metu patirtų sužalojimų mirė, todėl teismas neturi galimybės apklausti minėto asmens. Visgi, šiuo aspektu byloje svarbūs nelegaliai dirbusio V. V. sūnaus ir sugyventinės parodymai. V. V. apklausta teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. V. kiekvieną dieną apie 07.30 val. išvažiuodavo į darbą ir grįždavo apie 13.00 val. Tikslios darbovietės pavadinimo nežinojo, tačiau buvo aišku, kad V. V. viršininkai yra S. ir V. Jo darbo užmokestį sudarydavo nuvažiuotų kilometrų ir nuvežtų medienos kubų santykis. Liudytojas V. V. apklaustas teisme patvirtino administracinio nusižengimo tyrimo metu duotus parodymus, kad V. V. oficialiai netekęs darbo eidavo dirbti į tą pačią teritoriją (duomenys neskelbtini), kur dirbo miškovežio vairuotoju. V. V. buvo minėjęs, kad įmonei vadovauja broliai J. Atlyginimo į rankas gaudavo apie pora šimtų eurų. Darbo dienos ilgis priklausė nuo poreikio. Taigi, atsižvelgdamas į minėtų liudytojų parodymus, duotus tiek teismo posėdžio metu, tiek ir administracinio nusižengimo tyrimo metu, teismas daro išvadą, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, aplinkybę, kad V. V. lankėsi (duomenys neskelbtini), patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Ž., kuris dirba (duomenys neskelbtini) ir yra subordinaciniais ryšiais susijęs su S. J. Administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustas V. Ž. paaiškino, kad įvykio dieną kai rado V. V. nukritusi nuo miškovežio, miškovežio variklis veikė, jo atraminės kojos buvo pridėtos prie žemės, o tai reiškia, kad buvo ruošiamasi pakrauti rastus.

Sprendžiant ar S. J. veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymiai, svarbu nustatyti ir vieną iš požymių – atlygintinumą. Remiantis teismų praktika, nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011, 2018-03-03 nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Šiuo konkrečiu atveju V. V. sūnus ir sugyventinė patvirtino, kad jis gaudavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais apie 200 – 250 Eur per mėnesį už miškovežio vairuotojo darbą. Šios nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių dėl atlygintinumo kaip būtino nelegalaus darbo požymio šioje administracinio nusižengimo byloje, buvimo.

Be kita ko, nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. V. nelegaliai dirbo įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamas S. J., įmonė (duomenys neskelbtini)veiklos nevykdo nuo 2017 m. pabaigos. Taigi, 2018 m. rugsėjo 5 d. (duomenys neskelbtini) oficialiai veikė tik vienas juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) kurios direktorius yra S. J. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3284/2011, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartis Nr. AN2-213-312/2018). S. J. nusižengimo padarymo metu 2018 m. rugsėjo 5 d. vadovavo įmonei (duomenys neskelbtini), kas tik pavirtina, kad jis turėjo išmanyti įmonės veiklos organizavimo ir personalo valdymo reikalavimus bei savo atsakomybę už įstatymų pažeidimus.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į proceso dalyvių paaiškinimus, darytina išvada, kad V. V. savo darbu kurdamas pridėtinę vertę darbdaviui, realiai veikė S. J. vadovaujamos įmonės naudai. Darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymių – su V. V. buvo susitarta, kad jis dirbs miškovežio vairuotoju, kada jis dirbs, kokiu būdu už darbą bus atlyginta. Įvertinus aukščiau nurodytus ir aptartus įrodymus, teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad S. J. būdamas darbdaviu V. V. atžvilgiu, leido dirbti nelegaliai V. V., t. y. dirbti prieš darbo pradžią nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus VSDFV teritorinio skyriaus. Tokie S. J. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

S. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Įvertinus padaryto nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pobūdį ir pavojingumą – nustatytas vienas nelegaliai dirbęs asmuo, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad S. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai S. J. bus pasiekti paskyrus mažesnę baudą nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19096940598. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

TeisėjaBanga BartkienėSu teisėmis, numatytomis ANK 577 straipsnio 2 dalyje, supažindintas.Nutarimo nuorašą gavau:S. J.2019-04-30