Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-11-25 · Administracinė byla Nr. A-261-1531-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
A-261-1531-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Stasys Gagys (pran.)
Atsakovas
K. L.
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-1531/2010Procesinio sprendimo kategorija 15.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovui K. L. ir jo atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo K. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės skundą atsakovui K. L. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė (toliau – ir Varėnos rinktinė) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. L. 960 Lt padarytai žalai atlyginti ir 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4336-121/2008, tenkindamas pareiškėjo Ukrainos piliečio R. F. (R. F.) skundą dėl atsisakymo leisti atvykti į Lietuvą kertant valstybės sieną, pripažino, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. atsisakymas Nr. 123-100 leisti atvykti kertant valstybės sieną, kurį surašė Varėnos rinktinės Tribonių užkardos pareigūnas K. L., yra nepagrįstas ir šį atsisakymą panaikino. Tuo pačiu sprendimu teismas priteisė R. F. naudai iš Varėnos rinktinės sumokėto 100 litų žyminio mokesčio išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi, tenkindamas R. F. prašymą, priteisė jam iš Varėnos rinktinės 860 Lt bylinėjimosi išlaidų. Varėnos rinktinė 2009 m. gegužės 26 d. pavedimu per banką R. F. išmokėjo 960 Lt sumą ir tuo patyrė materialinę žalą. K. L. minėtoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rinktinėje 2008 m. lapkričio 25 d. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas Nr. 20-38 „Dėl Ukrainos piliečio R. F. neįleidimo į Lietuvos Respubliką“, kurio metu buvo konstatuota, kad Tribonių užkardos vyresnysis pasienietis K. L., neįleisdamas į Lietuvos Respubliką Ukrainos piliečio R. F., turėjusio galiojantį kelionės dokumentą ir vizą, pažeidė Šengeno sienų kodekso bei savo pareigybės aprašymo reikalavimus, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą. Nors pareigūnui tarnybinė nuobauda nebuvo skirta (jis buvo įspėtas), tačiau buvo konstatuota, kad K. L. veiksmai buvo neteisėti. Apie atliktą tarnybinį patikrinimą ir įspėjimą pareigūnas buvo pasirašytinai informuotas 2008 m. lapkričio 25 d.

Kadangi teismas iš Varėnos rinktinės, kurios statutiniu valstybės tarnautoju yra atsakovas K. L., priteisė R. F. naudai sumokėto 100 litų žyminio mokesčio bei 860 litų bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.247 straipsniu, 6.271 straipsniu 4 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Tai, kad teismas sprendime ir nutartyje nurodė, kad paminėtos sumos priteisiamos iš Tribonių užkardos, laikytina paprasčiausia klaida, nes Tribonių užkarda yra Varėnos rinktinės padalinys, neturintis juridinio asmens statuso ir nedisponuojantis jokiomis lėšomis. Varėnos rinktinės patirti nuostoliai yra susiję su atsakovo K. L. veika, kuri kaip tarnybinio patikrinimo metu, taip ir teismo sprendimu pripažinta neteisėta.

Reikalaujamos žalos dydis, kaip nustato Valstybės tarnybos įstatymas, negali viršyti valstybės tarnautojo 9 vidutinių darbo užmokesčių, tačiau šiuo atveju reikalaujamos žalos dydis yra žymiai mažesnis net už vieno mėnesio pareigūno K. L. vidutinį darbo užmokestį.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2003 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-458/2003).

Šalies argumentai

K. L. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, tam, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgytų regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo žalos atlyginimo, valstybės atžvilgiu turi būti pritaikyta civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu patenkinto R. F. skundą dėl atsisakymo leisti kirsti Lietuvos Respublikos sieną panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau šioje administracinėje byloje nebuvo keliamas turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo klausimas pagal CK 6.271 straipsnį, R. F. nenurodė, kad dėl tam tikro administracinio sprendimo būtų patyręs žalą dėl K. L. neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi priteisė iš Varėnos rinktinės R. F. naudai 860 litų bylinėjimosi išlaidų. Teisinis tokių išlaidų priteisimo pagrindas nėra CK, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis.

Mano, kad Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis įtvirtina terminą, per kurį įstaiga gali nuspręsti dėl žalos atlyginimo išieškojimo. Vieno mėnesio terminas turi būti taikomas tiek sprendimui dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio, tiek kreipimuisi į teismą dėl žalos išieškojimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-502-304/2008 nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalis numato, jog už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Tokia tvarka Statute nėra numatyta, tačiau statutiniams valstybės tarnautojams kaip bendrasis teisės aktas Statuto atžvilgiu taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas. Šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalis numato valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens teisę nuspręsti dėl padarytos žalos atlyginimo išskaitymo iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (neviršijant vidutinio darbo užmokesčio), jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais. Sprendimui dėl žalos atlyginimo priimti nustatytas vieno mėnesio terminas nuo žalos paaiškėjimo dienos. Praleidus šį terminą, priimti tokio pobūdžio sprendimo galimybės įstatymas nenumato, todėl reikalavimo dėl termino nesilaikymas sprendimą daro neteisėtu ir naikintinu. Teismas nurodė, kad teisės aktais atsakovui nenustatyta pareiga atlikti tarnybinį patikrinimą materialinės žalos padarymo atveju. Nėra pagrindo teiginiui, jog ginčo teisiniai santykiai nesureguliuoti ir reikalinga taikyti kitą, žemesnės galios teisės aktą pagal analogiją. Juolab minėta, kad Statuto 25 straipsnio 2 dalis reikalauja, jog materialinėn atsakomybėn pareigūnai būtų traukiami įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to išvada, pripažįstanti žalos paaiškėjimo momentu tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo dieną yra klaidinga. Žalos paaiškėjimu turi būti laikomas momentas, kuomet atsakovui tapo žinoma visuma aplinkybių apie žalos padarymo faktą ir dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju Varėnos rinktinė R. F. atlygino bylinėjimosi išlaidas 2008 m. gegužės 26 d., todėl pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės skundą patenkino. Teismas priteisti iš atsakovo K. L. 960 Lt materialinei žalai atlyginti ir 100 Lt bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4336-121/2008 pagal panaikino kaip neteisėtą 2008 m. rugpjūčio 8 d. atsisakymą Nr. 123-100 leisti atvykti kertant valstybės sieną R. F., kurį surašė Varėnos rinktinės Tribonių užkardos pareigūnas K. L., įpareigojo atsakovą atlikti perbraukto atvykimo spaudo bei papildymų R. F. pase korekciją, taip pat priteisė R. F. iš atsakovo 100 Lt žyminio mokesčio išlaidas (b. l. 6-8). Šioje byloje 2008 m. gruodžio 22 d. priimta nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas iš atsakovo Varėnos rinktinės pareiškėjui R. F. taip pat priteisė 860 Lt bylinėjimosi išlaidas (b. l. 9). Šie procesiniai sprendimai, skundžiami nebuvo. Pareiškėjas Varėnos rinktinė, R. F. reikalavimu atlyginusi 960 Lt bylinėjimo išlaidas (b. l. 14, 16-17), 2009 m. liepos 1 d. pasiūlė atsakovui K. L., kurio vidutinis darbo užmokestis – 2730,55 Lt. (b. l. 20), savo noru atlyginti R. F. sumokėto bylinėjimosi išlaidų dydžio materialinę žalą (b. l. 18). Šio pasiūlymo atsakovas neįvykdė.

Teismas, spręsdamas ginčą, analizavo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 5 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 2 dalies, Lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio, 32 straipsnio 1-6 dalies, 33 straipsnio nuostatas.

Teismas nurodė, kad K. L. veiksmų neteisėtumas priimant 2008 m. rugpjūčio 8 d. atsisakymą Nr. 123-100 leisti atvykti kertant valstybės sieną R. F. konstatuotas įsiteisėjusiu 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4336-121/2008, kas savo ruožtu buvo pagrindas teismui tenkinti nesavarankiškus, procesinio pobūdžio R. F. reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo šioje byloje –Varėnos rinktinės, todėl atsakovas, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turi teisę reikalauti atlyginti tokio dydžio materialinę žalą.

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas sprendimui dėl žalos atlyginimo, išskaitomo iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, priimti nėra ir ieškinio senaties terminas – tai tik terminas, nesant valstybės tarnautojo sutikimo žalą atlyginti gera valia, priimti sprendimui dėl riboto dydžio materialinės žalos atlyginimo: nors pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio nuostatas atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali priimti tik sprendimą išskaityti žalos atlyginimą iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio, o neatlyginta žalos dalis, neviršijanti 5 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. DK kitokio senaties termino reikalavimams dėl materialinės žalos atlyginimo nenumato, todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatas DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl materialinės žalos atlyginimo pareikšti. Atsakovas K. L. buvo įtrauktas į administracinę bylą Nr. I-4336-121/2008 trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl nesutikdamas su joje priimtais procesiniais sprendimais, turėjo galimybę juos ginčyti, tačiau šito nedarė.

III.

Atsakovas K. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies ir Darbo kodekso 246 straipsnio nuostatas valstybės tarnautojui kyla materialinė atsakomybė tik tuo atveju, kai yra nustatytos visos šios sąlygos: žala įstaigai; tiesioginė žala padaroma neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp valstybės tarnautojo neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję tarnybos santykiais; žalos atsiradimas yra susijęs su tarnybine veikla. Tačiau teismas šių būtinų faktinių aplinkybių nevertino.

Nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp įstaigos patirtų išlaidų ir K. L. veiksmų, nėra K. L. neteisėtų veiksmų, dėl kurių įstaigai būtų padaryta tokio pobūdžio žala - teismo išlaidos.

2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės elgėsi nesąžiningai ir neteisingai, bylos nagrinėjimo metu negynė įstaigos interesų bei neišnaudojo visų gynybos, kreipimosi apeliacine tvarka, galimybių.

3. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio naikinamasis terminas, per kurį įstaiga gali nuspręsti dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš valstybės tarnautojo, turėtų būti taikytinas tiek sprendimui dėl išskaičiavimo iš darbo užmokesčio, tiek sprendimui tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą dėl žalos išieškojimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, jog sprendimui dėl žalos atlyginimo priimti nustatytas vieno mėnesio terminas nuo žalos paaiškėjimo dienos. Praleidus šį terminą, priimti tokio pobūdžio sprendimo galimybės įstatymas nenumato, todėl reikalavimo dėl termino nesilaikymas sprendimą daro neteisėtu ir nepagrįstu (2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-304/2008).

5. Teisės aktai nenumato valstybės tarnautojo asmeninės materialinės atsakomybės už priimtus sprendimus.

6. Teismas neargumentavo, dėl kokių konkrečių nustatytų faktinių aplinkybių taikytos Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies normos.

Atsiliepimas

7. Teismas nepasisakė dėl K. L. atsiliepime išdėstytų argumentų.

8. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus tokio pobūdžio kreipimaisi (skundai) yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu. Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu 100 Lt teismas turėjo grąžinti pareiškėjui žyminį mokestį, o ne jį priteisti iš K. L..

Šalies argumentai

Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai ir nurodomos aplinkybės, kurie išnagrinėti ir išspręsti jau minėtu įsiteisėjusiu 2008 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu, todėl iš naujo neturi būti nagrinėjami.

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodytas vieno mėnesio terminas taikomas tik valstybės įstaigos ar institucijos vadovo sprendimui dėl padarytos žalos atlyginimo išskaitant iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (neviršijant vidutinio darbo užmokesčio), o ne kreipimuisi į teismą dėl žalos atlyginimo, kuriam taikomas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos ginčas yra dėl žalos, atsiradusios dėl statutinio valstybės tarnautojo, vykdančio savo pareigas, veikos, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo K. L. veiksmų neteisėtumas, priimant 2008 m. rugpjūčio 8 d. atsisakymą Nr. 123-100 leisti atvykti kertant valstybės sieną R. F., konstatuotas įsiteisėjusiu 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4336-121/2008, kas savo ruožtu buvo pagrindas teismui tenkinti R. F. reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo šioje byloje – Varėnos rinktinės, todėl atsakovas, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, turi teisę reikalauti atlyginti tokio dydžio materialinę žalą.

Apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia teisės taikymo bei aiškinimo nesutikimo argumentais.

Pirmosios instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą remdamasis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalimi. Nurodytu teisiniu reguliavimu nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą (1 dalis).

Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių (2 dalis).

Materialinės atsakomybės pagrindai Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje yra skirtingi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis tesimas 2007 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje A-7-35/2007 nustatė , kad „Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis taikytina tik asmenims, kurių veikla užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas. Pareigūnai, atliekantys valstybės sienos apsaugos funkciją ir šiems tikslams naudojantys valstybės turtą, nėra asmenys, atliekantys vidaus administravimo veiklą, kaip tai apibrėžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, todėl tokių statutinių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra ne Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, o to paties straipsnio 1 dalis“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Esant suformuotai praktikai panašiose bylose pirmosios instancijos teismas šioje byloje privalėjo ja remtis ir netaikyti šioje byloje žalos atlyginimo pagrindo, numatyto Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, nes atsakovas, vykdęs tarnybą Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, kaip ir minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, nebuvo asmuo, atliekantys vidaus administravimo veiklą ir neatsako dėl žalos atlyginimo šiuo pagrindu.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai yra atsakingi už įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo yra viena iš materialinės atsakomybės sąlygų. Pagal minėtą normą asmuo atsako už žalą, kuri yra tiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė.

Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš atsakovo prašo priteisti žalą, kurią sudaro Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4336-121/2008 priteistos teismo išlaidos iš Varėnos rinktinės, išnagrinėjus bylą pagal R. F. skundą dėl K. L. neteisėtos veikos vykdant pareigas, tai yra 860 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 100 Lt žyminio mokesčio. Pareiškėjas šias išlaidas atlygino ir tuo patyrė žalą ir nurodo, kad šias išlaidas privalo atlyginti pareiškėjas.

Tačiau pareiškėjo nurodytos išlaidos nėra patirtos K. L. neteisėtos veikos tiesioginio ryšio pasekoje. Šiuo atveju K. L. neteisėta veika vertintina tik kaip palanki sąlyga žalai atsirasti ir toks priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo yra netiesioginis, kuriam esant, materialinė atsakomybė pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį netaikytina. Todėl K. L. neprivalo atlyginti pareiškėjo kaip administracinio proceso šalies patirtų išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, neteisingai taikė bei aiškino Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir dėl to neteisingai išsprendė bylą ir tai yra pagrindas panaikinti sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 str.).

Kitais apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas turėjo teisę teikti prašymą dėl žalos atlyginimo teismui, nepriklausomai, kad nepasinaudojo Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe priimti sprendimą dėl žalos išskaitymo iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio. Šiuo atveju reikšminga tai, kad teismui prašymas dėl žalos atlyginimo pateiktas nepraleidus trejų metų senaties termino (Civilinio kodekso 1.124 str. 8 d.).

Patenkinus K. L. apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjui grąžintinas 50 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2009 m. gruodžio 11 d. paduodant apeliacinį skundą, nes skundai, kurie susiję su tarnybos teisiniais santykiais, žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n usprendžia:

K. L. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti K. L. 50 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2009 m. gruodžio 11 d. paduodant apeliacinį skundą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė