- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-24-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05793-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- K. B.
- Ieškovas
- S. T.
- Advokatai
- Inga Abramavičiūtė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui K. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti atsakovui K. B. nuosavybės teise priklausančias 27/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią ūkinio pastato dalį priteisiant ieškovės S. T. asmeninėn nuosavybėn, o atsakovui K. B. iš ieškovės S. T. priteisiant 1 509,30 Lt piniginę kompensacijos; priteisti iš atsakovo K. B. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo K. B. vardu registruotas 27/100 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas savo ūkinio pastato dalį gali apsunkinti – įregistruoti hipoteką. Tokiu atveju ieškinys iš esmės netektų prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – ieškovės S. T. reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui K. B. priklausančias 27/100 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalykas ir pobūdis. Teismo vertinimu, ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ginčo ūkinio pastato dalių areštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį, laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti šios nutarties vykdymą, kol bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Išnagrinėti atsakovo 2011-08-09 atsiliepimu pareikštus prašymus: atsisakyti priimti S. T. 2010-06-30 ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o jeigu jis bus priimtas – palikti nenagrinėtu, bylą nutraukti; iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išreikalauti civilinės bylos Nr. 2-173-643/2009 ir civilinės bylos Nr. 2-5860-852/2011 medžiagas, kuriose yra paminėti rašytiniai įrodymai, ir prijungti tas medžiagas į bylą prie šio atskirojo skundo; išreikalauti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 13/11737, kurioje yra paminėti rašytiniai įrodymai.
Nurodė, kad teismas šališkai išsakė savo išankstinę nuostatą dėl galimai atsakovui nepalankaus būsimo teismo sprendimo; padarė išvadą, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas, tačiau nutarė priešingai; skundžiama nutartis prieštarauja įsiteisėjusioms 2011 m. kovo 30 d. nutarčiai civ. byloje Nr. 2-173-643/2009, 2009 m. gegužės 11 d. nutarčiai civ b. Nr. 2S-558-823/2009; teismas iki šiol nenagrinėjo atsakovo 2011-08-09 atsiliepimu pareikšto prašymo atsisakyti priimti S. T. 2010-06-30 ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o jeigu jis priimtas – palikti nenagrinėtu; teismas neišsiuntė atsakovui 2011-09-09 pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei tokiu būdu pažeidė atsakovo teisę pareikšti prieštaravimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; teismas, pažeisdamas CPK 148 str. 5 d., taip pat neišsiuntė atsakovui ir skundžiamos 2011-10-04 nutarties; teismas pažeidė ir CPK 145 str. 4 d, neišsprendęs turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimo bei CPK 147 str. 1 d., nesuteikęs galimybės atsakovui prašyti, bei pats nepareikalavęs, kad ieškovė S. T. pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą.
Papildomuose paaiškinimuose teismui atsakovas papildomai nurodė, kad jau šešti metai jokių turto įkeitimų nebuvo. Į bylą jis pateikė priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti natūra jam priklausančias 27/100 dalis ginčo ūkio pastato, t.y. siekia atsidalinti jam priklausantį turtą, o ne jį įkeisti. Būtent ieškovė neturi jokio priėjimo prie ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), trukdo atsakovui naudotis ne tik statiniais, bet ir po jais esančiomis atsakovui nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo dalimis. Ieškovė klaidina teismą dėl nuosavybės teisių į ginčo ūkinį pastatą. S. T. vyro tėvas T. M. K. įgijo nuosavybės teisę tik į gyvenamojo namo pirmąjį aukštą, bet neįgijo nuosavybės teisės į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. T. prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali nebetekti prasmės – ieškovė atsidalindama galimai gautų įkeistą turtą. Grėsmę dėl tokių atsakovo veiksmų rodo itin konfliktiniai šalių santykiai. Ieškovės pareikštas ieškinys dėl ginčo ūkio pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra tapatus apelianto minimoje civilinėje byloje išnagrinėtam ieškiniui dėl atidalijimo iš ginčo ūkio pastato bendrosios dalinės nuosavybės, nes skiriasi šių ieškinių pagrindas – ankstesnio ieškinio pareiškimo metu ieškovė nebuvo ginčo ūkio pastato bendraturtė, todėl ieškinys buvo atmestas, o šiuo metu yra ginčo ūkio pastato bendraturtė ir CK 4.80 str. nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo ūkio pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atskirajame skunde minima 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-558-823 dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra priimta kitoje, jau išnagrinėtoje civilinėje byloje ir neturi jokių sąsajų su ginčijama nutartimi. Pastarąją nutartį teismas siuntė atsakovą atstovaujančiai advokatei, todėl CPK nuostatų dėl procesinių dokumentų įteikimo nepažeidė. Atsakovo motyvas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nėra pagrįstas argumentais, kokių nuostolių gali atsakovas patirti. Kadangi ginčijama nutartimi areštuotas nekilnojamasis turtas, šis apribojimas neužkerta kelio atsakovui įgyvendinti visų kitų daiktinių teisių į turtą, išskyrus juo disponuoti, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl šio turto saugojimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Išnagrinėjus atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pirmosios instancijos teismo pateiktą bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs ieškinio pobūdį ir dalyką, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusi CPK 144 str. 1 d. redakcija numatė, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
K. B. priklausančių 27/100 dalių ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), areštą pirmosios instancijos teismas taikė siekiant išvengti būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo apsunkinimo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, todėl skundžiamos nutarties negalima vertinti kaip išankstinės teismo nuostatos dėl būsimo teismo sprendimo. Kadangi ieškinys pareikštas dėl dalinės nuosavybės atidalijimo, prašant priteisti natūra K. B. priklausančias dalis ūkinio pastato, jam išmokant kompensaciją, todėl apsunkinus šį turtą ar jį perleidus tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų iš viso neįvykdomas. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis jau šešis metus neketino ginčo turto įkeisti nepaneigia tokios galimybės ateityje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad turto areštu nėra apribojamos atsakovo teisės turtą naudoti ir valdyti. Apribojama tik teisė ginčo turtu disponuoti. Atsakovas turi teisę naudotis areštuotomis ginčo pastato dalimis įprasta tvarka, jas valdyti, saugoti, tačiau neturi teisės šių pastato dalių perleisti, keisti teisinę daikto padėtį, teisinį jo likimą. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kokių nuostolių jis gali patirti dėl tokio jo nuosavybės teisės apribojimo, nėra pagrindo spręsti dėl galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tačiau, pažymėtina, kad jis nėra praradęs teisės pateikti tokį prašymą, jei yra tam pagrindas.
Atsakovas, ginčydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį, teigė, jog teismas iki šiol nenagrinėjo atsakovo 2011-08-09 atsiliepimu pareikšto prašymo atsisakyti priimti S. T. 2010-06-30 ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o jeigu jis priimtas – palikti nenagrinėtu. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad šių apelianto prašymų ir juos pagrindžiančių argumentų pateikimas neužkerta kelio teismui spręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Be to, nėra pagrindo spręsti atsakovo prašymo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, nes aplinkybė, jog jam išsiųstas ieškinys su nuorašais bei pranešimas dėl atsiliepimų rodo, kad ieškinys yra priimtas. Nesutikdamas su atsakovo prašymu ieškinį palikti nenagrinėtu, teismas neprivalo priimti atskiro procesinio dokumento. Į šio prašymo argumentus teismas atsižvelgia nagrinėdamas bylą iš esmės. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti atsakovo prašymų atsisakyti priimti ieškinį, o kai jis priimtas – palikti nenagrinėtą.
Apeliacinės instancijos teismas netenkina ir kitų atsakovo prašymų dėl bylų išreikalavimo, nes jos neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui nustatyti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta civ. b. Nr. 2-173-643/2009, išaiškinta vykdomojo dokumento Nr. 2-173-643/2009 vykdymo tvarka, t.y. antstolis Vytautas Mitkus įpareigotas patikrinti, ar K. B. turi realią galimybę naudotis jam priklausančiu turtu, t.y. 27/100 dalimis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar jis turi galimybę pateikti į minėtą pastatą, ar jam priklausanti pastato dalis yra atlaisvinta nuo S. T. daiktų. Skundžiama nutartis neprieštarauja šiai 2011-03-30 nutarčiai, nes 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nėra uždrausta atsakovui naudotis ginčo turtu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi areštavęs atsakovui K. B. priklausančias 27/100 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), neapribojo jo teisių naudotis ginčo pastato dalimi. Jis tik apribojo atsakovo galimybes minėtu turtu disponuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi neprieštarauja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimui, kuriuo teismas atmetė ieškovės S. T. reikalavimą atidalyti P. T. dalį ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: priteisti P. T. nuosavybėn iš K. B. 27/100 dalis ūkinio pastato 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisti atsakovo K. B. naudai iš jos 1820 Lt kompensaciją, nes minėtas reikalavimas buvo atmestas nenagrinėjus jo iš esmės, t.y. atmestas vien dėl to, kad S. T. tuo metu buvo netinkama ieškovė ieškinio dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. nebūdama bendraturte ji neturėjo reikalavimo teisės dėl P. T. dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nors atsakovas ginčija ieškovės nuosavybės teises į ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), neišnagrinėjus minėto ieškovės reikalavimo iš esmės civ.b. Nr. 2-7794-574/2011 ir S. T. šiuo metu teigiant, kad ji paveldėjimo būdu įgijo 73/100 dalis ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis pagrindas išlieka ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nes VĮ Registrų centro duomenys, pagal kuriuos 73/100 ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. T., nėra nuginčyti. Galutinis sprendimas dėl ūkinio pastato dalių priklausomybės bus nustatytas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus bei priėmus galutinį teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, jog skundžiama nutartis prieštarauja įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarčiai civ. b. Nr. 2S-558-823/2009. Pastarojoje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, kurioje buvo pareikštas K. B. reikalavimas įpareigoti S. T. atlaisvinti K. B. priklausančias 27/100 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), netrukdyti jam naudotis minėto pastato 27/100 dalimis, priteisti iš S. T. nesumokėtą nuomos mokestį už priverstinę daikto nuomą, nurodyta, kad suinteresuoto asmens prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė iš esmės sutampa su jo pirmosios instancijos teismui pareikštu reikalavimu, pritaikius šią priemonę suinteresuoto asmens reikalavimas būtų patenkintas dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Civilinėje byloje Nr. 2-7794-571/2011 S. T. pareiškė ne reikalavimą atlaisvinti patalpas, netrukdyti jomis naudotis, priteisti nuomos mokestį, o reikalavimą atidalyti, t.y. nustatyti jai nuosavybės teisę į visą ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui išmokant atitinkamo dydžio kompensaciją. Kadangi patalpų atlaisvinimui, netrukdymui jomis naudotis neturi reikšmės turto areštas, negalima daryti išvados, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškinį dėl atidalijimo, kuria taikytas pastato areštas, prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarčiai civ. b. Nr. 2S-558-823/2009.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodė, kad ieškovės S. T. prašymas atmestinas, tačiau nutarties motyvai ir rezoliucinė dalis rodo, kad prašymas patenkintas. Šis neatitikimas - akivaizdus rašymo apsirikimas, ištaisytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartimi (b.l. 23), neturintis reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.
CPK 148 straipsnis, galiojęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties priėmimo metu, numatė, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teismas praneša atsakovui, tačiau, esant realiai grėsmei, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą padarys nebeįmanomą, leido ir nepranešti. Todėl aplinkybė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas neišsiuntė atsakovui prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuorašo ir neinformavo atsakovo apie tokio prašymo nagrinėjimą, nevertintina kaip CPK 148 str. 1 d. pažeidimas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties priėmimo metu galiojęs CPK 118 str. 1 d. numatė, kad tais atvejais, kai šalis ar tretysis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Bylos duomenys patvirtina, kad K. B. civilinėje byloje Nr. 2-7794-574/2011 atstovauja advokatė Inga Abramavičiūtė (b.l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties įteikimas advokatei Ingai Abramavičiūtei (b.l. 22) laikytinas tinkamu įteikimu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar keisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista, papildant rezoliucinę dalį, kad atsakovui paliekama teisė areštuotą turtą saugoti, valdyti bei naudoti. (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.1 p., 338 str., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Papildomai nurodyti, kad atsakovui K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), paliekama teisė saugoti, valdyti ir naudoti 27/100 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini).