Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant: prokurorui Vytautui Sabaliauskui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. Y., jo gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei, vertėjai Nijolei Vanagienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. T. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžio, kuriuo S. Y. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, perduodant jį I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams ir baudžiamoji byla S. Y. atžvilgiu nutraukta. S. Y. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Y. 2011 m. sausio 28 d., apie 20 val. 30 min., kelio Vilnius – Kaunas - Klaipėda 133 kilometre, vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) ,, (duomenys neskelbtini)“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tamsiu paros metu, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio atsitrenkė į kelio atitvarus ir apvirto, dėl ko buvo sunkiai sužalota keleivė N. T..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. T. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį ir S. Y. paskirti bausmę, pasiūlytą prokuroro.

Nukentėjusioji nesutinka su teismo nuomone, kad S. Y. neneigia savo kaltės, tik savaip, pagal savo suvokimą vertina įvykio aplinkybes ir kad jis pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų - ne esminių aplinkybių - neigia. Apeliantė iš S. Y. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme analizės daro išvadą, kad S. Y. kaltės pripažinimas yra formalus, o ne faktinis, nuoširdus kaltės pripažinimas. Apeliantė teigia, kad nėra pagrindo teigti, kad S. Y. visiškai atlygins jo veiksmais padarytą žalą. Visose jo parodymuose akcentuojama, kad pati nukentėjusioji triukšmavo, aiškinosi dėl vagystės, skambinėdavo, kad buvo neprisisegusi saugos diržu, kad jam trukdė. Į teismo klausimą apie avarijos priežastį atsakė, kad tai yra sudėtingos oro sąlygos ir aplinka - vaikų verksmas. Nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžių metu taip ir neišgirdo iš kaltinamojo, kad jis kaltas, nes nepasirinko saugaus greičio važiuojant sudėtingomis oro sąlygomis. Priešingai, jis nurodė, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis - 70-80 km/val., kas paneigta liudytojo L. G. parodymais.

Apibendrindama apeliantė daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai argumentų, kurių pagrindu teismas galėjo taikyti BK 40 str. nuostatas ir avarijos kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantė daro išvadą, kad visos teismo pastangos buvo nukreiptos ne į tai, kad kaltininkas butų patrauktas atsakomybėn už padarytą nusikaltimą, o į tai, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutraukta.

Byloje yra gautas S. Y. gynėjos advokatės K. P. atsikirtimas į N. T. apeliacinį skundą, kuriame nurodoma, kad apeliantės skundas yra nepagrįstas, prašoma jo netenkinti. Atsikirtime nurodoma, kad S. Y. savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jis patvirtino jo padarytos veikos faktą, teisingai, sąžiningai ir nuosekliai atpasakojo įvykius. Atsikirtime nurodoma, kad S. Y. gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina jo pergyvenimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat jo poelgiai, kuriais jis stengėsi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius. Jis lankė nukentėjusiąją ligoninėje, vežiojo nukentėjusiąją į reabilitacines procedūras, su ja bendravo, siūlė nukentėjusiajai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nukentėjusioji atsisakė priimti žalos atlyginimą, nurodydama, kad atsakingas už jai padarytą žalą asmuo yra ne S. Y., o civilinis atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Plaukimo sporto mokykla „(duomenys neskelbtini)“, ką ji patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Nurodo, kad įsteigus (duomenys neskelbtini), kurio tikslas - remti avarijoje nukentėjusią, jis į šį fondą įmokėjo 300 Lt, kreipėsi į savo artimuosius, giminaičius, bendradarbius, draugus, sportininkus ir kitus asmenis, kad šie prisidėtų prie apeliantės gydymo ir sveikatos atstatymo. Atsikirtime nurodoma, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atleisti S. Y. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jai iki šiol nėra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta padaryta žala, o taip pat S. Y. neįsipareigojo šios žalos atlyginti, nes S. Y. nusikalstamą veiką padarė eidamas savo darbines funkcijas ir vairuodamas civiliniam atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, t.y. didesnio pavojaus šaltinį. Atsikirtime nurodoma, kad tiek LR CK 6.364 str. 1 dalis, tiek LR CK 6.270 str. 1 dalis numato, kad už apeliantei padarytą žalą yra atsakingas ne S. Y., o civilinis atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Civilinis atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ savo transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Už Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaigą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ visą apeliantės reikalautą turtinės žalos atlyginimo sumą ši draudimo bendrovė yra sumokėjusi, taip pat yra sumokėjusi maksimalią įstatymo numatytą neturtinės žalos atlyginimo sumą - 8 632 Lt. Kadangi apeliantei yra atlyginta visa jos reikalauta turtinė ir dalis neturtinės žalos, teigiama, kad jos skunde nurodyti argumentai apie žalos visišką neatlyginimą neatitinka tiesos. Taip pat nurodoma, kad Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apeliantei dviem mokėjimo nurodymais yra atlyginusi 6 000,84 Lt neturtinės žalos. Į. N. labdaros ir paramos fondas yra surinkęs daugiau nei 8 000 Lt, kuriuos apeliantė leidžia savo gydymui ir sveikatos atstatymui. Atsikirtime teigiama, kad yra pagrindas manyti, jog apeliantei bus atlyginta visa jos būsima turtinė ir neturtinė žala. Civilinė atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ savo transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl jai bus atlyginta visa turtinė žala įstatymo ribose.

Atsikirtime nurodoma, kad yra sąlygos atleisti S. Y. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 str. pagrindu.

Teismo posėdyje S. Y., jo gynėja bei prokuroras prašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 40 str. nuostatas ir atleido S. Y. pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš apeliantės skundo turinio matyti, kad ji abejoja, jog S. Y. gera valia atlygins jai nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat nurodo, kad S. Y. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai nepripažįsta, nuoširdžiai nesigaili. Šie apeliantės teiginiai nepagrįsti ir neteisingi. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl BK 40 str. numatytų sąlygų buvimo, sprendimą atleisti S. Y. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą priėmė pagrįstai.

Pagal BK 40 str. 2 d. sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos duomenų matyti, kad S. Y. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

Teismo išvada, jog S. Y. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką yra pagrįsta. Visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, reiškia, kad asmuo pripažįsta, jog padarė konkrečią nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, negatyviai vertina tai ir pergyvena dėl padarytos veikos.

Iš 2011-02-03, 2011-06-06, įtariamojo S. Y. apklausų protokolų matyti, kad S. Y. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai ( b.l. 96-97; 100-101). Pirmosios instancijos teisme S. Y. taip pat nurodė, kad savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pilnai pripažįsta, teisiamojo posėdžio metu jis davė išsamius paaiškinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes ( t. 2., b. l. 76-83). Apeliantė mano, kad S. Y. pilnai nepripažįsta savo kaltės, kadangi jis nurodė, jog važiavo 70-80 kilometrų per valandą greičius. Su tokiu apeliantės teiginiu nesutiktina, kadangi S. Y. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai. Jam buvo pareikštas kaltinimas, jog jis vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 p. numatytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, atsižvelgdamas į vairavimo sąlygas, meteorologines sąlygas privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tamsiu paros metu, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir apvirto, ko pasekoje buvo sunkiai sužalota N. T.. Pirmosios instancijos teisme S. Y. paaiškino, kad važiavo tiek 70-80, tiek 90 kilometrų per valandą greičiu ( t. 2., b. l. 76-83), todėl apeliantės teiginiai, jog S. Y. nurodydamas, jog jis važiavo 70-80 kilometrų per valandą greičiu, ką anot apeliantės paneigia liudytojo L. G. parodymai, reiškia, kad jis kaltu pilnai neprisipažįsta, yra nepagrįsti. Teismas pažymi, kad S. Y. buvo kaltinamas BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, kuri pasireiškė saugaus greičio nepasirinkimu, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad jis nurodydamas greitį, kuriuo važiavo, pilnai kaltės dėl padarytos nuskalstamos veikos nepripažino. Teismui nekyla abejonių ir dėl S. Y. nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstama veiką. Tai jis nurodė pirmosios instancijos teisme ( t. 2., b.l. 129-140). S. Y. nuoširdų gailėjimąsi patvirtina ir byloje nustatytos, aplinkybės. Liudytoja I. J. parodė, kad jos vyras S. Y. skambino nukentėjusiajai, norėjo tartis, jis į labdaros fondą pervedė 300 Lt, o N. T. siūlė 10000 Lt, bet ji nesutiko, ją lankė ligoninėje, prašė draugų paremti fondą, kiekvieną dieną vežiojo ją į reabilitaciją. S. Y. paaiškino, kad kuomet jo nukentėjusioji paprašė sumokėti už advokato paslaugas, jis sutiko padengti visą sumą - 7000 Lt ( t. 2., b. l.76- 83).

Kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad apeliantė formaliai vertina BK 40 str. 2 d. nuostatas dėl žalos atlyginimo ar jos pašalinimo. Iš bylos duomenų matyti, kad S. Y. siūlė žalos atlyginimą nukentėjusiajai, tačiau ji su tuo nesutiko ( t.2., b. l. 76-83). Aplinkybės, kad S. Y. jai siūlė atlyginti dalį žalos, nukentėjusioji neneigė. Be to, ji parodė, kad moralinės žalos atlyginimo prašo iš darbovietės, kadangi eismo įvykis įvyko važiuojant iš varžybų ( t. 2., b. l. 76-83). Lietuvos Aukščiausiais teismas 2010-03-18 nutartyje yra nurodęs, kad žala privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens valia ir noru ( 2K-P-82/2010). Kolegija įvertinusi visus S. Y. veiksmus, kuriais jis padėjo nukentėjusiajai po įvykio gydantis, tai, kad jis į įsteigtą fondą pats pervedė lėšas bei ragino kitus taip elgtis (surinktos lėšos buvo panaudotos apeliantės gydymuisi), siūlė nukentėjusiajai iš dalies atlyginti žalą, tačiau siūloma suma nukentėjusiosios netenkino, neturi pagrindo teigti, kad jis iš dalies nepašalino atsiradusios žalos bei nerodė valios ir noro ją bent iš dalies atlyginti. Kolegija konstatuoja, kad S. Y. atitinka visas BK 40 str. įtvirtintas sąlygas asmeniui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis nusikalto pirmą kartą, nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, yra pakankamas pagrindas manyti, kad S. Y. nedarys naujų nusikalstamų veikų. S. Y. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. T. apeliacinį skundą atmesti.