Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pa­gal nukentėjusiojo O. Š. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį ir jam paskirtas vienerių metų laisvės atė­mimas, pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto. Vado­vau­jan­tis BK 63 straips­nio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griež­tes­ne bausme api­mant švel­nes­nę, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams. Va­do­vaujantis BK 64¹ straips­niu bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Va­do­vau­jantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpa­rei­gojant neišvyk­ti už gyve­na­mo­sios vietos Jurbarko rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos lei­di­mo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d.

Iš Ž. D. Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 154,67 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt keturi eurai 67 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. D. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 4 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) miesto au­tobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo al­ko­ho­lio, nustatytas 1,40 promilių girtumas, piktybiškai nevykdė teisėtų (duomenys neskelbtini) apskrities vy­riau­sio­jo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyres­nio­jo tyrėjo O. Š. ir vyriausiosios patrulės A. P. reikalavimų padėti al­ko­ho­lio butelį į šalį, negerti alkoholio viešoje vietoje ir sėsti į tarnybinį policijos automobilį vykti į po­licijos komisariatą, nes įvykdė administracinį teisės pažeidimą, panaudojo fizinį smurtą su­duo­damas alkūne O. Š. į dešinės rankos žastikaulį, tuo sukeldamas jam fizinį skaus­mą, t. y. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino vals­tybės tarnautojui.Be to, Ž. D. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 4 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, esan­čia­me (duomenys neskelbtini), operatyvinės grupės patalpose, tyčia trenkdamas galvą į sieną suga­di­no sienos gipskartonio plokštės dangą, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam po­li­ci­jos komisariatui 154,67 eurų turtinę žalą, tuo sugadino nedidelės vertės turtą.Jurbarko rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sprendė, kad Ž. D. kaltė įrodyta jo visišku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Nukentė­ju­sio­jo O. Š. 1000 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai netenkintas, ka­dangi neturtinė žala atlyginama kai asmeniui yra padaroma žala ir ji sukelia sunkias pasekmes. Nu­ken­tėjusysis nepateikė jokių įrodymų apie pasekmių susidarymą. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis O. Š. prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teis­mo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir priteisti neturtinės žalos atlyginimui 1000 Eur. Skunde teigiama, jog nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus apie tai, kaip jam prie­ši­no­si nuteistasis, kaip nuteistasis sudavė nukentėjusiajam smūgį ir dėl to pastarasis pajuto skaus­mą. Be to nukentėjusiajam nebuvo malonu grumtis su neblai­viu asmeniu, todėl pa­tir­tos žalos dydį vertina 1000 Eur. Nukentėjusiojo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes prieš jį smurtavo, jį žemino kitų akyse.Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, neatsi­žvelgė į tai, kad nebuvo sudaryta galimybė teikti ar tikrinti papildomus įrodymus, o tai, kad buvo nustatyti veiksmai priešingi teisei, kuriais nukentėjusiajam buvo padaryta žala, pri­pa­žino ir nuteistasis. Tačiau teismas, minėtus nuteistojo veiksmus vertino kaip nesukėlusius nu­kentėjusiajam ypatingai sunkių pasekmių. Nukentėjusiojo teigimu, jam šis įvykis nesu­kėlė ypatingai sunkių pasekmių, todėl žala įvertinta tik 1000 Eur.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis pritarė apeliacinio skundo rei­kalavimui ir jame nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras pra­šė skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.Nukentėjusiojo O. Š. apeliacinis skundas atmetamas.Nukentėjusysis O. Š. apeliaciniame skunde nuteistojo kaltės ir jam paskirtos baus­mės neginčija, prašo išspręsti jo civilinio ieškinio klausimą, priteisti iš nuteistojo neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas Ž. D. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­me­nimis. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iš­va­dos, juos įver­tino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, indivi­dua­li­zuodamas ir skirdamas Ž. D. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tas nusikalstamas veikas, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepa­žei­dė, va­do­va­vosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė ža­la yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emo­ci­nė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pa­grįs­tas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad O. Š. yra pareigūnas, kuris yra papildomai rengiamas įvairioms stresinėms ir pa­vojingoms situacijoms, su kuriomis jis susiduria vykdydami savo pareigas, todėl turi būti pa­si­ruošęs įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų prie­šiš­ku­mui jų atžvilgiu. Taigi ir pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, jiems išsakomus necenzūrinius žodžius, įžeidimus, nepagarbą ir nepaklusimą jų teisėtiems rei­ka­lavimams turėtų būti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė ap­sau­ga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos.Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą siejo su jam sukeltu skausmu bei nema­lo­niu jausmu, kurį jis patyrė dėl to, kad jam teko grumtis su neblaiviu asmeniu. Kadangi pir­mo­sios instancijos tesimas skundžiamame nuosprendyje plačiai nepasisakė civilinio ieškinio klau­si­mu, taip pat padarė klaidą rezoliucinėje dalyje nenuspręsdamas dėl civilinio ieškinio, šią pir­mo­sios instancijos klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas. Kaip jau buvo minėta, O. Š. žalą patyrė ne kaip civilis asmuo, o kaip policijos parei­gū­nas, kurio statusas suponuoja išvadą, kad galimas asmens policijos pareigūno nurodymų ne­vyk­dymas ir pasipriešinimas šiems nurodymams yra policijos pareigūno darbo funkcijų atlikimo dalis, todėl policijos pareigūnas neturi tikėtis gauti jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos at­ly­­ginimą už savo tiesioginių darbo funkcijų vykdymą užkertant kelią daromiems teisės pažei­di­mams. Be to atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, kaip socialinę garantiją, reglamentuoja kom­pen­savimo mechanizmą, pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Vidaus tarnybos statuto 40 straips­nis numato kokiais atvejai ir kokio dydžio kompensacijos išmokamos pareigūnui, kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas. Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnio 1 da­lies 1 punktas numato, jog pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir anti­re­cidyvinis gydymas po sužalojimo vykdant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, apmokamas iš valstybės biudžeto. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog, kadangi policijos pareigūno, kuris patyrė sveikatos su­trik­dymą dėl tarnybinių pareigų atlikimo, gydymo ir reabilitacijos išlaidos apmokamos iš vals­ty­bės biudžeto, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam mokamas pilnas darbo užmokestis, kom­pen­sacija už patirtą sužalojimą padengia ir tam tikrą dalį jo patiriamos neturtinės žalos. Paties nu­kentėjusiojo teigimu, jam šis įvykis nesukėlė ypatingai sunkių pasekmių. O. Š. toliau galėjo eiti pareigas, patirti nemalonumai neturėjo pastebimų neigiamų pasekmių. Taigi at­si­žvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad O. Š. civilinis ieškinys pagrįstai netenkintas. Kadangi skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pir­mos instancijos teismas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepasisakė, t. y. iš esmės neiš­sprendė civilinio ieškinio, teisėjų kolegija pakeičia skundžiamą nuosprendį rezoliucinėje dalyje nu­rodydama šį sprendimą (BPK 328 str. 4 p.). Kitoje dalyje nuosprendis paliekamas nepa­keistas.Apeliacinio skundo argumentą, kad dėl sutrumpinto proceso pirmos instancijos teisme ape­lian­tui nebuvo sudaryta galimybė teikti ar tikrinti papildomus įrodymus, teisėjų kolegija atmeta dėl to, kad visi civilinio ieškinio įrodymai ir argumentai turėjo ir galėjo būti nurodyti nukentėjusiojo ieš­ki­ny­je. Jokių prašymų dėl naujų įrodymų pateikimo nukentėjusysis pirmos instancijos teisme nepateikė. Jokių naujų įrodymų ir argumentų apeliantas nepateikė bei nenurodė ir apeliaciniame skunde.Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno sky­riaus pažyma Nr. NTP-7-3494, kurioje nurodoma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje an­trinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam Ž. D., išlaidas sudaro 89,75 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teis­mo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kal­tinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasi­nau­doti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padė­ties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribo­jan­čiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Kons­ti­tu­cijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas an­tri­nės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo Ž. D. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti – nuken­tė­jusiojo O. Š. civilinį ieškinį atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.