Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. Č., pareiškėjo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, suinteresuotiems asmenims J. Č., J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Č., J. Č., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė advokatė aušra Saulėnienė pareiškimą palaikė. Suinteresuotas asmuo J. Č. teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, sutiko su pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas V. Č. yra suinteresuotų asmenų J. Č. ir J. Č. sūnus. Pareiškėjo motina J. Č. 2001 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 102 dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (žr. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą), nuomos. Iš 2022 m. balandžio 15 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR. 1A-5983 matyti, kad pareiškėjas V. Č. nuo 2002 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), deklaruotą gyvenamąją vietą iki šiol yra deklaravę suinteresuoti asmenys J. Č. ir J. Č..

7. Pareiškėjas byloje paaiškino, kad jis 2022 m. balandžio mėnesį grįžo į Lietuvą, nes jo tėvų sveikata pablogėja ir jiems buvo ir yra būtina pagalba. 2022 m. balandžio 15 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl gyvenamosios vietos deklaravimo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kur gyveno iki išvykimo į užsienį. Byloje yra pateiktas šis prašymas, iš jo turinio matyti, kad pareiškėjo tėvai (byloje suinteresuoti asmenys) J. Č. ir J. Č. davė šiam prašymui sutikimus. Tačiau buvo atsisakyta pareiškėją deklaruoti minėtu adresu, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.590 straipsniu, pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje, tačiau teisę gyventi gyvenamojoje patalpoje praranda, jeigu asmenys šešis mėnesius ir ilgiau joje negyvena (žr. byloje pateiktą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2022 m. birželio 7 d. raštą „Dėl komisijos sprendimo“).

8. Pareiškėjas, siekdamas deklaruoti gyvenamąją vietą jo motinos (nuomininkės) J. Č. nuomojame bute, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra nuomininkės J. Č. šeimos narys.

9. CK 6.591 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. balandžio mėnesio buvo išvykęs į užsienio valstybę, taigi, prarado CK 6.588 straipsnyje apibrėžto šeimos nario statusą.

10. CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. CK 6.588 straipsnio 4 dalis nustato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; kt.). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės ir bendro ūkio tvarkymo, įrodinėjimo našta tenka šia aplinkybe suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, teigiančiam, kad jo gyvenamoji vieta buvo konkrečioje vietoje ir kad jis su gyvenamosios patalpos nuomininku tvarkė bendrą ūkį (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Pareiškėjas nereiškia reikalavimo įpareigoti sudaryti nuomos sutartį su juo, kaip nuomininkės šeimos nariu. Yra reiškiamas reikalavimas jį pripažinti buto nuomininkės J. Č. šeimos nariu, nes nori deklaruoti savo gyvenamąją vietą motinos nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

13. Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjas atitinka reikalavimus, būtinus pripažinti jį suinteresuoto asmens J. Č., kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės, šeimos nariu: pareiškėjas yra suinteresuoto asmens J. Č. sūnus; pareiškėjas su nuomininke (motina) grįžęs į Lietuvą gyvena virš metų (nuo 2022 m. balandžio mėn.). Pareiškėjas nurodė, kad gyventi su senyvo amžiaus tėvais jam būtina, kadangi jų susilpnėjusi sveikata ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Tai patvirtino teismo posėdžio metu paaiškinimus teikusi suinteresuotas asmuo J. Č.. Ji taip pat patvirtino, kad pareiškėjas jai padeda ūkyje, finansiškai prisideda prie būsto išlaikymo.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog egzsituoja visos CK 6.588 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės pripažinti jį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės J. Č. šeimos nariu, todėl jo pareiškimas tenkintinas. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant savo gyvenamąją vietą deklaruoti nuomininkės pagal 2001 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 102 J. Č. nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nuomininkės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, šeimos narys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjui V. Č. savo gyvenamąją vietą deklaruoti nuomininkės pagal 2001 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 102 J. Č. nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.