Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,

viešame teisiamajame posėdyje, nuotoliniu būdu, panaudojant ZOOM programą, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, laikinai nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent:

ji, 2020 m. spalio 11 d., apie 15.54 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 38, 53).

Kaltinamoji I. K. (toliau-kaltinamoji) teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio 10 d. vakare savo namuose vartojo alkoholį, išgėrė viena apie 0,5 l viskio 40 laipsnių stiprumo. Ryte 2020 m. spalio 11 d., apie 11.00 val. atsikėlus vėl išgėrė likusį viskį. Jautėsi prastai, bet jai reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini)., pas tėvus. Apie 14.00 val. ir važiavo (duomenys neskelbtini)., ją pradėjo stabdyti nepažįstamas žmogus. Ji sustojo šalikelėje ir tas žmogus sustojo bei priėjęs paklausė, ar ji vartojo alkoholį prieš vairuojant. Ji jam atsakė, kad taip vartojo, tada minėtas žmogus iškvietė policiją. Policija atvyko po kažkiek laiko, ir ji tada pūtė į alkotesterį, pripūtė virš dviejų promilių. Iš karto policininkams prisipažino, kad vairavo neblaivi, dėl to labai gailisi, pažada niekada taip nedaryti. Automobilis priklauso jos tėvui, tėvas tiesiog jai yra leidęs pasinaudoti ir ji kelias dienas su minėtu automobiliu važinėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, toks įvykis jai pirmas. Prašo neatimti teisės ilgam laukui, ankščiau niekada nėra vairavusi išgėrusi. Prašo teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už ją laiduoti sutinka ir nori jos tėvas A. K.. Jis tikrai galės daryti jai teigiamą poveikį. Be to prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis priklauso tėvui, kuris davė jai naudotis. Taip pat prašo mažesnę baudą, nes šiuo metu nedirba, finansinė padėtis sunki, todėl prašo baudą išdėstyti ilgesniam laikui (b.l. 39, 115-127).

Laiduotojas A. K. (toliau-laiduotojas) teismo posėdžio metu prašė I. K. atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą ir parodė, kad kaltinamoji yra jo dukra. Dukra labai išgyvena dėl šio įvykio. Supranta, kad jeigu teismas patenkins jo prašymą ir atleis kaltinamąją nuo atsakomybės pagal laidavimą, jis bus atsakingas už dukros elgesį. Dukros elgesį vertina kritiškai. Jis padarys viską, kad tai nepasikartotų (b.l. 71-84, 115-127).

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Vilniaus apskrities VPK KP NVRS tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2020 m. spalio 11 d. 15:54 val., (duomenys neskelbtini)., pažeisdama KET 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, I. K. gimusi 1985 m. vairavo automobilį Opel Astra valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 2,77 promilių girtumas ir antruoju pūtimu nustatytas 2,36 promilių girtumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 3-4).

Liudytojas V. Š. (V. Š.) parodė, kad 2020 m. spalio 11 d. tarnybos metu dirbant kartu su vyr. patruliu E. P. apie 15.15 Val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas galimai sulaikė neblaivią vairuotoją su automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi pranešėjas D. K., kuris paaiškino, kad jis važiavo iš paskos automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo naujo (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad minėtas automobilis keistai manevruoja, vinguriuoja po visą kelią. Automobilis užsuko į (duomenys neskelbtini). stovėjimo aikštelę ir pradėjo keistai parkuotis. Jis iškarto suprato, kad vairuotojas yra galimai neblaivus ir paskambino į policiją. Kadangi pranešėjas stovėjo įjungęs avarinę signalizaciją, privažiavo pro šalį važiavęs A. R., uždarė kelią savo automobiliu ir laukė, kol atvyks policijos ekipažas. Jiems priėjus prie nurodyto automobilio ir nustatyta tvarka prisistačius, paaiškėjo, kad automobilį vairavo I. K.. Bendraujant su ja, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Ji paaiškino, kad susipyko su savo vyru, vėliau nuvažiavo į barą (į kokį neprisimena), kur vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau važiavo į Bukiškių k. balsuoti. Patikrinus minėtos vairuotojos blaivumą nustatė: 1-as pūtimas 2,77 prom., 2-as pūtimas 2,36 prom. Pranešėjai atsisakė paliudyti vairavimo faktą, motyvuodami, kad nenori daugiau turėti reikalų su policija ir neturi laiko. (duomenys neskelbtini). yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios galimai užfiksavo vairavimo faktą, ar jos veikia aš nežino, netikrino. I. K. prisipažino, kad vairavo automobilį būdama neblaivi. Jį buvo sulaikyta 15.54 val. ir pristatyta į Vilniaus aps. VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi. Abu liudininkai buvo su mikroautobusais (b. l. 25).

Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad 2020 m. spalio 11 d., 15.50 val. I. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali. I. K. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 14 valandą buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 6810, patikros sertifikatas Nr. 1296954 ir 15.54 val. nustatytas 2,77 prom. girtumas, antro tikrinimo metu 16.24 val. nustatytas 2,38 prom. girtumas (b. l. 28).

2020 m. spalio 11 d. 15.54 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. AEN-0112, patikros sertifikato Nr. 1296954, I. K. nustatytas 2,77 promilių girtumas (b. l. 26-27).

2020 m. spalio 11 d. 16.24 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. AEN-0112, patikros sertifikato Nr. 1296954, I. K. nustatytas 2,36 promilių girtumas (b. l. 26-27).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas automobilis OPEL ASTRA valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis turi smulkių kėbulo defektų (b.l. 8-9).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į Vilniuje, Eišiškių pl. 127 saugomą aikštelę (b. l. 10-12).

2020 m. spalio 13 d. savininkui A. K. duotas leidimas atsiimti automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ Regitra duomenų bazės, matyti, kad automobilio OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. K. (b. l. 13).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio Opel Astra 1.6, kategorija M1-AA, pasirinkti metai 2008, kaina Lietuvoje su PVM 2330 eurų, be PVM 1925 eurai (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 5-7, 29, 32, 41).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad I. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kad jos iškvėptame ore nustatyta 2.36 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. I. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. Š. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama I. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes I. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji I. K. teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 61-108, 115-127).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Vadinasi, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos tėvo A. K. laidavimą. I. K. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Kaltinamoji, praeityje neteista (b. l. 46), administracine tvarka buvo bausta, bet ne už KET pažeidimus (b. l. 47-49), tačiau bylos nagrinėjimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, laikinai nedirbanti, anščiau pagal darbo vietą ir visuomeninę veiklą charakterizuojama teigiamai, dalyvavo mokymuose. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas kaltinamajai parodyti pasitikėjimą.

Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. K. tinkamas būti laiduotoju (b.l. 71-73). Bylos duomenys patvirtina, kad jis praeityje nėra teistas (b. l. 74), charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 75-84). Teisiamojo posėdžio metu tiek A. K., tiek kaltinamoji I. K. parodė, kad jie yra tėvas ir dukra, juos sieja artimas ir glaudus ryšys, jie nuolat ir nepertraukiamai bendrauja, tarp jų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog A. K. turi įtaką kaltinamosios elgesiui, kaltinamoji pasitiki tėvui, įsiklauso į jo nuomonę ir patarimus. Svarbu akcentuoti ir tai, kad I. K. anksčiau nebuvo padariusi jokių teisės pažeidimų, sietinų su alkoholio vartojimu, todėl A. K. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas kaltinamosios elgesio pasekmes.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdamas laiduotoju A. K. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti kaltinamosios elgesį, nei tiesiog bendraudamas kartu su ja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. K. asmenybę, tiek jo bei I. K. parodymus, turi pagrindo manyti, kad A. K. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, tai daro ir darys, ji yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyjenumatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.).

Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajai I. K. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad jos padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, anksčiau kaltinamoji neteista, bausta administracine tvarka bet ne už KET pažeidimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, pati savo sąžiningais ir pilietiškais veiksmais prisidėjo prie greito ir objektyvaus nusikalstamos veikos atskleidimo. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys ir jos girtumo vidutinio laipsnio nustatyti duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai 1 metus 2 mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuant nuo 2020-10-12 kai jai paskirtos kardomosios priemonės-vairuotojo pažymėjimo (dokumento) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b.l. 40).

Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Jau buvo minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.

BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju jau buvo minėta, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, laikiani nedirba, turi finansinių įpareigojimų bankui, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Įvertinus bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas ar jos vertės išieškojimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

Prokurorė, vadovaudamasi BK 72 straipsniu, prašė konfiskuoti transporto priemonės OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1925 eurų, kadangi ji laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu, ir priklauso ne kaltinamajai o trečiajam asmeniui - A. K. (b. l. 13-14, 115-127).

Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkei, o A. K., kaltinamoji ja naudojosi teisėtu pagrindu. Iš bylos duomenų matyti, kad į bylą pateikta tokio pat modelio ir markės, automobilio vidutinė rinkos vertė ir ji sudaro 1925 eurų be PVM.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 mėnesių sumokėjimo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, turimus finansinius įsipareigojimus, gaunamas pajamas, galimybes įsidarbinti, nes dabartinio metu laikinai nedirbanti, išreikštą norą pasitaisyti, o automobilis, saugotinas laiduotojui žinomoje vietoje ir jam kaip savininkui, grąžintinas (b.l. 10-23, 44-49, 61-108, 115-127).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, (b. l. 40), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. 00708396 saugotinas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai (b.l. 40, voke prie bylos viršelio).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, I. K. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo A. K. laidavimą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1739-269/2020 nutraukti.

Nuo nutarties įsiteisėjimo nustatyti vienerių metų laiduotojo A. K. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. spalio 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti I. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL, tai yra 500 (penkių šimtų) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Išaiškinti, kad jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

I. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą byloje perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai-VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą laiduotojui A. K. žinomoje vietoje, jam grąžinti.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą I. K. ir laiduotojui A. K. kad:

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.