Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Visagino būstas“, trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą su draudėju A. P. sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria apdraudė (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2022-06-28 apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis, nes perdangoje tarp 35 ir 33 butų, šalto vandens tiekimo vamzdyje susiformavo kiaurymė, trūko šalto vandens vamzdis. Ieškovas atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju ir padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajam A. P. 1 144,48 Eur draudimo išmoką.

Atsakovė šioje civilinėje byloje neginčijo tos aplinkybės, jog ji yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir vadovaudamasi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 6.1 punktu vykdo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą. Be to, atsakovės (namo administratorės) pareiga yra įgyvendinti (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name administravimo funkcijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-23 įsakymu Nr. ĮV-E-605, 2022-06-20 įsakymu Nr. ĮV-E-282, bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrosios nuosavybės administratorių veiklą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad draudžiamojo įvykio, kurio metu įvyko draudėjo turto užpylimas, židinys yra – šalto vandens vamzdis, esantis (duomenys neskelbtini) name, tarp 35 ir 33 butų perdangoje, kuris yra priskirtinas bendro naudojimo inžinieriniams tinklams ir šios aplinkybės taip pat atsakovė neginčijo, tačiau atsakovė nesutinka, jog avarija įvyko dėl atsakovės netinkamos vamzdynų priežiūros ar dėl atsakovės neveikimo.

Pažymėtina tai, kad ieškovas, būdama nukentėjusio nuo užpylimo asmens draudiku bei atlyginusi nukentėjusiam padarytą žalą, reikalauja CK 6.263 straipsnio pagrindu žalos atlyginimo iš atsakovės ir prašoma priteisti iš atsakovės suma sudaro 1 144,48 Eur sumą.

CK 6.1015 straipsnio nuostatose yra numatytas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Minimo straipsnio 1 dalis numato, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais.

Šioje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino žalą draudėjui už patirtą žalą ir dėl to draudikui perėjusi reikalavimo teisė šiuo atveju yra įgyvendinama remiantis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK šeštosios knygos normomis.

Iš visos bylos medžiagos turinio matyti, jog šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, t. y. kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, funkcijų apimties ir tinkamo / netinkamo pareigų vykdymo.

Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Pažymėtina tai, kad toks teisinis reglamentavimas suponuoja, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė yra įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas, kuriomis remiantis, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, yra būtina nustatyti visas atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą.

Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad atsakovė yra daugiabučio namo administratorė. CK 4.236 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administratorius yra asmuo, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą ir bendrojo naudojimo objektus administratorius administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo.

Nurodytų nuostatų 2 punktas numato, kad administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais. Tų pačių nuostatų 3 punktas apibrėžia, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Be to, administratorius taip pat atlieka ir šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti bei patvirtintą ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą per 5 darbo dienas skelbia ir šio plano kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei taip pat atsakovė negalėjo savo iniciatyva ir be butų savininkų sutikimo ar tiesioginių jų nurodymų šiam pastatui daryti ūkinį ar fizinį poveikį.

Kaip matyti iš visos bylos medžiagos, įtrūkimas (kiaurymė) atsirado vamzdyje, kuris buvo buto savininkų uždengtas, nebuvo matomas ir prieinamas atsakovei paprastu būdu, neatlikus kalimo darbų (t. y. konkretūs buto savininkų veiksmai).

Teismas daro išvadą, kad esant tokiai situacijai atsakovė negalėjo ir neturėjo jokios realios galimybės matyti būsimą ar jau esamą vamzdžio įtrūkimą / koroziją ir imtis savalaikių veiksmų juos laiku pašalinti. Darytina išvada, kad prie šios avarinės situacijos susidarymo savo veiksmais iš dalies prisidėjo ir buto savininkai, kurie vamzdžius paslėpė ir padarė juos neprieinamus bet kokiai atsakovės ar kitų asmenų apžiūrai.

Be to, šiuo atveju negalima daryti ir pagrįstos išvados, jog dėl įvykusios avarijos yra būtent atsakovės kalti veiksmai / neveikimas, kadangi atsakovė šiuo atveju neturėjo objektyvios galimybės laiku nei pamatyti, nei sužinoti apie susidariusią avarinę situaciją šioje vamzdyno atkarpoje, kuri buvo paslėpta buto gyventojų, kad kuo skubiau pašalinti / pakeisti įtrūkusį vamzdį. Be to, dėl šio vamzdžio pratekėjimo atsakovė iš namo gyventojų nebuvo gavusi ankščiau jokių skundų ar nusiskundimų, todėl vadovautis vien tik ta formalia aplinkybe, kad atsakovė visada ir visais atvejais formaliai atsako už savo veiksmus / neveikimą, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas numatytą deliktinę atsakomybę, kadangi nėra vienos iš esminių jos taikymo sąlygų – atsakovės kaltės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra konstatavęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio nuostatomis, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Pažymėtina tai, kad CK nereglamentuoja, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojamos patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nors nurodytos nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorė vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad dalies šių funkcijų, tokių, kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorė savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus.

Iš visos bylos medžiagos turinio matyti, kad byloje yra pateikti duomenys, jog atsakovė informavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus apie vandentiekio vamzdžių susidėvėjimą ir apie tai, kad būtinas vandentiekio vamzdynų remontas, ilgalaikio remonto darbų plano 2021 – 2024 metams 3 punktu jiems buvo siūloma kaupti lėšas namo buitinės, lietaus ir vandentiekio vamzdynų remonto darbams, tačiau butų savininkai nesielgė pakankamai atidžiai, apdairiai ir protingai, kad būtų išvengta žalos. Atsakovė organizavo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą kuriame savininkai vienbalsiai nepritarė siūlomų darbų atlikimui. Butų ir kitų patalpų savininkams nepriėmus sprendimo dėl lėšų kaupimo vandentiekio vamzdyno remontui, atsakovė neturėjo nei teisės nei pareigos vykdyti minėtus darbus savo iniciatyva.

Teismas daro išvadą, kad atmetus galimybę šioje civilinėje byloje taikyti CK 6.263 straipsnio nuostatas, t. y. deliktinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką turėjo įrodyti visas būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas. Taigi, ieškovas privalėjo įrodyti ir atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, t. y. nėra nustatyta nei vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, jog ieškovas nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį ieškininį reikalavimą atlyginti žalą. Ir vien ta aplinkybė, kad trūko bendrojo naudojimo vamzdis, net neatlikus išsamaus tyrimo dėl kokių visgi priežasčių šis vamzdis trūko, šiuo atveju neįrodo atsakovės kaltų veiksmų / neveikimo.

Be to, šioje byloje neįrodyta ir ta aplinkybė, jog atsakovė turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos apie tai, kad ginčo vamzdis buvo ant tiek nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį pakeisti nauju ir būtent tik dėl atsakovės neteisėto neveikimo, jis laiku nebuvo pakeistas.

Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas nėra vertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turi pareigą be bendraturčių sutikimo (tarp jų ir pačio draudėjo) sutvarkyti. Be to, jeigu šis vamzdis dar buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tai atsakovė tokių vamzdžių pakeitimą ir priežiūrą savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartis Nr. e2A-2254-392/2015). Be to, ardant nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje esančius vamzdžius atitinkamai yra padaroma žala namo (butų savininkų) apdailos detalėms, didėja administravimo išlaidos, reikalingos tokiai apžiūrai bei yra reikalingas butų savininkų sutikimas (Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartis Nr. e2A-234-343/2015).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovė šiuo atveju būtų veikusi neteisėtai ir būtų neatlikusi visų atsakovei privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nenustačius nei vienos iš keturių būtinųjų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo ir tokiu būdu ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 176–179 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe išlaidas

už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas) teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo atmestas visa apimtimi, todėl būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo atsakovės naudai, tačiau atsakovė teismo neprašė ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jokių bylinėjimosi išlaidų atsakovei yra nepriteisiama.

Byloje susidarė 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmetamas, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.