Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Smiltelė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo T. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2024 m. sausio 8 d. teisme gautas ieškovės ieškinys atsakovei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kuriuo ieškovė prašo pripažinti jos atleidimą iš daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Smiltelė“ pirmininko pareigų neteisėtu ir priteisti jai iš atsakovės vidutinio darbo užmokesčio netesybas, t. y. 1 008,29 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

5. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

6. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, yra teisinis pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisme gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 50 punktas).

7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas, svarstydamas ieškinio priėmimo klausimą, 2024 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nustatęs, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, tačiau duomenų, kad toks reikalavimas būtų buvęs nagrinėjamas tarp šalių ikiteisminėje stadijoje Darbo ginčų komisijoje, kaip ir įrodymų, kad ieškovė dėl anksčiau nurodyto reikalavimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir ji ikiteismine tvarka išnagrinėjo tokius jos reikalavimus, ieškovė teismui nepateikė.

9. Vadovaujantis DK 213 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčai – darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. DK 213 straipsnio 3 dalis nustato, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio. Darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, rangovas DK 139 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

10. DK 216 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 straipsnio 2 dalis). DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.

11. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, jog jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021, 17 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 49 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai. Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami darbo ginčų komisijoje nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų teismas priima atitinkamus sprendimus, susijusius su privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje tvarka, nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020, 52 ir 53 punktai). Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, yra svarbu įvertinti teisme ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdį ir jų sąsajumą su pagrindiniais reikalavimais, nagrinėtais darbo ginčų komisijoje.

13. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė tiek kartu su ieškiniu, tiek su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, jog ji kreipėsi į DGK, prašydama jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir kad toks ieškovės reikalavimas DGK buvo išnagrinėtas. Apeliantė nurodo, kad ji anksčiau kreipėsi į DGK su prašymu dėl 2023 m. spalio 9 d. atsakovės įgaliotinių susirinkimo protokolo, kuriuo ieškovė buvo nušalinta nuo darbo (nuo bendrijos pirmininko pareigų) 3 mėnesių laikotarpiui ir laikinuoju DNSB „Smiltelė“ pirmininku išrinktas Bendrijos valdybos narys T. A., pripažinimo neteisėtu, tačiau teismui taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginius.

14. Pažymėtina, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ji per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis, tokiu atveju pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 1 ir 3 dalys).

15. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentą, kad apeliantė darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos nepažeidė, nes yra anksčiau kreipusis į DGK su prašymu dėl 2023 m. spalio 9 d. atsakovės įgaliotinių susirinkimo protokolo, kuriuo ieškovė buvo nušalinta nuo darbo (nuo bendrijos pirmininko pareigų) 3 mėnesių laikotarpiui ir laikinuoju DNSB „Smiltelė“ pirmininku išrinktas Bendrijos valdybos narys T. A., pripažinimo neteisėtu, nagrinėjamu atveju atmeta kaip nepagrįstą. Ieškiniu reiškiami materialiniai reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo su Darbo ginčų komisijoje išnagrinėtais reikalavimais (kaip teigia apeliantė, nors įrodymų, kad DGK apskritai nagrinėjo apeliantės reikalavimus, nepateikta) nėra susiję taip glaudžiai, kad jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų reikalavimų rezultatui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškiniu reiškiami materialiniai reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo savo esme yra nauji savarankiški reikalavimai ir gali būti savarankiškas individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalykas. Tokiems reikalavimams teisme pareikšti turėtų būti laikomasi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo priimti institutą, pagrįstai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas darbo ginčų bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos pasekmes ir pagrįstai apeliantės ieškinį atsisakė priimti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.