Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-09-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-3932-1008/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
2YT-3932-1008/2018
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00737-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Pareiškėjas
E. Z.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriui, valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3932-1008/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00737-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Maneikienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriui, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelės J. M. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, t. y. žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius Smiltinės k., Akmenės r. Pareiškime nurodė, kad nuo 2003 metų su šeima gyvena J. M. priklausančiame name, o (duomenys neskelbtini) mirus senelei, toliau gyveno minėtame būste, mokėjo mokesčius, dirbo žemę, rūpinosi turtu, pagal poreikius atlikinėjo einamąjį remontą, naudojosi name esančiais daiktais, įrankiais. Kadangi turtą faktiškai valdė iki senelės mirties ir po jos, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tad nuosavybės teisių įregistravimui prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad senelės palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pareiškėjos pareiškimą prašė nagrinėti vadovaujantis teisės normomis teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius nurodė, jog nereiškia prieštaravimų dėl pareiškimo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo kopijos, gimimo liudijimo kopijos, santuokos liudijimo kopijos, mirties liudijimų kopijų, pažymos apie šeimos sudėtį, pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą kopijos, 2018 m. balandžio 28 d. notarės liudijimo, testamentų registro išrašo, mokėjimo dokumentų, nustatyta, kad pareiškėja E. Z. yra J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), anūkė, t. y. sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), duktė, tad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėja yra antros eilės įpėdinė. Nei pareiškėja E. Z., nei kiti įpėdiniai dėl J. M. palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų registre nėra informacijos apie sudarytą testamentą, taip pat nėra informacijos apie kitus galimus įpėdinius.

Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, jog pareiškėja moka už elektros energiją, šiukšlių išvežimą. Iš nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog J. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Smiltinės g. 14, Smiltinės k., Akmenės r. Duomenų apie tuo adresu esančius statinius registro duomenų išraše nėra, tačiau žemės sklypo naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, registro tipas – žemės sklypas su statiniais, tad tikėtina, jog žemės sklype yra gyvenamųjų patalpų.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Vienas iš įstatyme nustatytų palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas pradedant jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. Z., (duomenys neskelbtini) mirus senelei J. M., pasirūpino po mirties likusiu turtu, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. elgėsi ir iki šiol elgiasi kaip paveldimo turto savininkė, rūpestinga ir atidi šeimininkė, turinti teisę į palikimą, todėl yra pagrindas pripažinti, jog E. Z. po J. M. mirties likusį turtą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-271, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos E. Z. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti Smiltinės k., Akmenės r., po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė