Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, išnagrinėjęs A. Č. , a.k (duomenys neskelbtini) nedirbančio, bausto 2008-07-16 pagal ATPK 134 str. 1 d., 2008-10-28 pagal ATPK 130 str. 1 d., 2009-01-07 pagal ATPK 124¹ str. 2 d., 2009-03-05 pagal ATPK 134 str. 2 d., 2010-02-03 pagal ATPK 124 str. 6 d., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo gynėjai advokatei V.Jurčikonienei

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2011-07-02 apie 20.55 val. Vilkaviškio m., Nepriklausomybės g., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 17 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Pažeidėjas kaltu neprisipažino. 2011-07-21 posėdžio metu parodė, kad gal sutapimas, gal pareigūnai susimaišė. Jis tą dieną buvo išvykęs. Mašina mamos vardu. Jie buvo susipykę, kiek žino, mama mašiną pardavusi. 2011-07-02 mama mašiną jau buvo pardavusi, tik neperregistravusi. Turi pirkimo - pardavimo sutartį. Jis tą dieną buvo išvykęs į Lenkiją. Išvyko apie 16 val., grįžo apie 1 val. nakties. į Lenkiją važiavo su Ž. B. ir E. V. . Ryte buvo prie „Lukoil“ degalinės, kalbėjosi su pareigūnu A. K. , aiškinosi kokių dokumentų reikia norint susigrąžinti teisę vairuoti prieš terminą. 2011-09-07 posėdžio metu papildomai nurodė, kad su automobilio pirkėju nėra pažįstamas. Nežino kodėl pareigūnai teigia, kad jis vairavo automobilį. Važiuojant į Lenkiją, muitinės pareigūnai netikrino. Būnant Lenkijoje banko kreditine kortele neatsiskaitinėjo. Turimu mobiliuoju telefonu naudojosi ir liepos 2 d., tačiau nepamena, ar vykstant į Lenkiją, buvo telefoną pasiėmęs su savimi. Lenkijoje matė autoįvykį Suvalkų m., ties policijos nuovada, automobilis buvo partrenkęs pėstįjį ar dviratininką.

L. P. apklausta liudytoja parodė, kad A. Č. yra jos sūnus. Birželio mėnesį automobilį buvo pardavusi. Birželio 30 d. atidavė automobilį, gavo pinigus. Sutartį pasirašė ji ir pirkėjas. Automobilį atidavė pirkėjui tą pačią dieną. Sūnus negalėjo vairuoti, nes neturi tam teisės. Automobilis naudojo daug benzino, todėl nusprendė jį parduoti. Su sūnumi gyvena viename name, bet skirtinguose aukštuose. Nepamena ar liepos 2 d. matė sūnų. Pirkimo - pardavimo sutartį pildė Vilkaviškyje. Sutarė Marijampolėje, bet pirkėjas neturėjo pinigų, susitarė susitikti Vilkaviškyje, sutartoje vietoje. Su pirkėju pažįstama nebuvo, telefonu su juo nebendravo, susitiko Vilkaviškyje prie „Lukoil“ degalinės. Ji jam paliko automobilį, raktelius ir nuėjo. Vaikinas buvo vienas. Ji neklausė ar turi teisę vairuoti. „Regitra“ sutartį registravo po kelių dienų, nepamena kada tiksliai.

T. P. apklaustas liudytoju parodė, kad iš salėje esančių žmonių pažįsta tik vieną moterį, iš jos pirko automobilį, gal prieš porą mėnesių. Susitarė susitikti Vilkaviškyje, sutarė kainą, surašė sutartį. Sutartį rašė abu. Pirkimo data nurodyta tos dienos, kada pirko. Vilkaviškio mieste buvo gal po dviejų dienų nuo automobilio pirkimo. Buvo savaitgalį. Jokio įvykio nebuvo, prasilenkė su policijos pareigūnais. Jie jo nestabdė, jis nuvažiavo. Nesidairė, nes važiavo neturėdamas teisės vairuoti. Automobilį pirko pardavimui, tik pasinaudojo juo vieną kartą. Naudojasi telefono kortele. Jas dažnai keičia. Nepamena kokiu numeriu naudojosi liepos 2 d.. Su A. Č. jokie ryšiai nesieja, tą dieną su juo telefonu nebendravo. Dabar tas automobilis perparduotas. Jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Yra apie septynis kartus baustas už KET pažeidimus. Savo automobilio niekam neduoda vairuoti. Birželio 30 d. pirkdamas automobilį buvo be vairuotojo. Nusipirkęs automobilį važiavo namo į Žaliąją. Automobilio pardavėja jo neklausė ar turi teises.

Ž. B. , apklaustas liudytoju parodė, kad A. Č. pažįsta labai seniai. Jam jis pasakė, kad gavo šaukimą į policiją. Sakė, kad kai buvo Lenkijoje, jį kaltina vairavus mašiną. Į Lenkiją važiavo savaitgalį, po pietų. Grįžo apie 24 val.. Su juo važiavo Eimantas ir Almantas. Paskutinį kartą A. Č. matė vairuojantį automobilį prieš du metus. Po teisių atėmimo jo vairuojant automobilio nematė. Lenkijoje matė avariją Suvalkų mieste, netoli PK ir degalinės. Lenkijoje atsiskaitinėjo grynais pinigais, telefono su savimi neturėjo. Nežino ar A. Č. turėjo telefoną. Į Lenkiją vyko E. V. automobiliu.

E. V. , apklaustas liudytoju, parodė, kad su Almantu liepos 2 d. buvo išvykę į Lenkiją. Į Lenkiją važiavo po pietų. Grįžo vėlai, jau buvo tamsu. Važiavo už Suvalkų, link Augustavo. Į Lenkiją vyko jo automobiliu. Važiavo keliukais pro Vištytį. Telefono su savimi nebuvo pasiėmęs. A. Č. pastaruoju metu vairuojančio automobilį nematė.

A. R. apklaustas liudytoju parodė, kad dirbo su kolega V. P. nuo 8 val. ryto. Buvo liepos 2 d., turgaus diena, šeštadienis. Patruliavo turgaus teritorijoje. Prie „Lukoil“ degalinės, aikštelėje, matė A. Č. . Kolega patvirtino, kad jam atimtos teisės, bet yra duomenų, kad jis važinėja. Tos pačios dienos vakare, po 20 val., stovėjo Pietario ir Nepriklausomybės gatvių sankryžoje. Kolega sėdėjo automobilyje. Nuo Širvintos parduotuvės pamatė atvažiuojantį asmenį. Pastebėjo, kad automobilis duodasi į kairę. Mostelėjo skrituliu, tačiau automobilis nestojo ir padidinęs greitį važiavo. Kolega užkūrė tarnybinį automobilį, įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Per garsiakalbį liepė automobiliui tokiais numeriais stoti, tačiau automobilis nestojo ir didino greitį. Pranešė budinčiajam. Budintis pranešė jų rajone patruliavusiam Marijampolės ekipažui. Automobilis Maironio g-ve išlindo į Statybininkų g-vę ir didžiuliu greičiu nulėkė link Bartninkų, nutolo nuo jų. Automobilį dar matė važiuojantį link Lakštučių. Per raciją girdėjo, kad įsijungė ir Marijampolės ekipažas. Dar vienas pareigūnų ekipažas laukė kelyje, buvo pasiruošęs dėti „ežį“. Marijampolės ekipažas pranešė, kad automobilis jų stabdomas nestojo ir taip dingo. Jis tikrai matė, kad tas asmuo vairavo. Jis iki jų pavažiavo ir gretinosi kairiau. Vairuotoją matė ir iš priekio ir nuo keleivio pusės. Vairuotojo veidą puikiai matė. Automobilio nepavijo, nes jų automobilis daugiau 170 km/h netraukia. Prie „Lukoil“ degalinės asmenį matė tokiu atstumu, kaip dabar mato teisėją. Kolega pasakė, kad tai A. Jam pačiam neteko matyti A. Č. iki minėtos dienos vairuojančio automobilį. Nematė ir kitų asmenų vairuojančių tą automobilį. Yra įsitikinęs, kad vairavo A. Č. .

V. P. apklaustas liudytoju parodė, kad buvo š.m. liepos 2 d., apie 21 val.. Dirbo su kolega A. R. . Budėjo Pietario ir Nepriklausomybės gatvių sankryžoje. Pastebėjo nuo Ežero gatvės atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį ir už vairo sėdintį čia esantį asmenį. Vairuotoją matė iki 10 metrų atstumu. Buvo šviesus paros metas. Yra įsitikinęs, kad vairavo A. Č. . Jam yra žinoma, kad A. Č. atimta teisė vairuoti. Asmuo suko į Maironio gatvę, jie įjungė švyturėlius ir per garsiakalbį liepė stoti. Jis didino greitį ir tolo. Perspėjo budintį. Asmuo važiavo Bartninkų kryptimi. Jie persekiojo iki Lakštučių. Girdėjo Marijampolės ekipažą pranešant, kad automobilį sutiko grįžtantį link miesto nuo Lakštučių. A. Č. matė dieną prie „Lukoil“ degalinės. Jis buvo, kaip pėstysis. Jis puikiai matė ir yra tvirtai įsitikinęs, kad automobilį vairavo A. Č. .

A. K. apklaustas liudytoju parodė, kad datos nepamena. Buvo jo atostogų laikas. Pietavo „Lukoil“ degalinės kavinėje. Priėjo minėtas pilietis (A. Č. ) ir paklausė, kokių dokumentų reikia susigrąžinti teisei vairuoti anksčiau laiko. Tiksliai nepamena ar tai buvo po pietų ar prieš pietus. Vizualiai asmuo buvo blaivus. Nematė, kad A. Č. sėstų į mašiną, nekreipė dėmesio.

A. L. apklaustas liudytoju parodė, kad š.m. liepos 2 d. su kolega V. B. dirbo kelyje Kybartai - Marijampolė. Per radijo ryšį išgirdo, kad Vilkaviškio PK pareigūnų stabdomas nestojo automobilis ir, kad automobilį pareigūnai nusivijo iki Lakštučių. Jie nusprendė važiuoti link tos pusės. Pavažiavę 2-3 km., pamatė iš priekio dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Sustojo, įjungė švyturėlius. Kolega dar ketino lipti iš automobilio, tačiau, saugumo sumetimais, patarė jam to nedaryti, nes automobilis važiavo tikrai dideliu greičiu. Automobilis, nepaisydamas švyturėlių, pro juos pravažiavo. Jie dar bandė automobilį persekioti, radijo ryšiu pranešė Vilkaviškio PK pareigūnams, kad automobilis nuvažiavo link Vilkaviškio miesto. Sutapo Vilkaviškio PK pareigūnų nurodyti ir jų persekioto automobilio numeriai, kurių dabar jau nepamena. Vilkaviškio mieste persekiojamą automobilį iš akių pametė. Pamena, kad buvo PASSAT markės automobilis. Buvo apie 20-21 val., buvo ganėtinai šviesu. Vizualiai sprendžia, kad automobilis galėjo važiuoti 130-140 km/h greičiu. Vairuotojo negalėtų atpažinti, nes veido bruožų gerai neįsidėmėjo. Gali tik pasakyti, kad tai buvo vyras. Nesikalbėjo su kolega apie tai ar jis įsidėmėjo pažeidėjo veidą. Negali nei teigti, nei paneigti, kad automobilį vairavo už jo (salėje) sėdintis žmogus (A. Č. ). Automobilio nestabdė, tik įjungė švyturėlius. Kai įjungiami švyturėliai, automobiliai privalo sulėtinti greitį. Jo kolega iš tarnybinio automobilio neišlipo saugumo sumetimais. Panaudoti stabdymo priemonę „ežį“ nebuvo laiko.

V. B. apklaustas liudytoju parodė, kad kada viskas vyko tiksliai nepamena. Dirbo A7 magistraliniame kelyje. Per radijo ryšį išgirdo pranešant, kad pareigūnų stabdomas nestojo berods PASSAT markės automobilis, tiksliai jau nepamena ir, kad automobilis nuvažiavo kaimo, kurio pavadinimo taip pat nepamenu, nes yra ne vietinis, link. Jie kryptį link nurodyto kaimo atrinko pagal kelio ženklus ir važiavo link to kaimo. Pastebėjo iš priekio atvažiuojantį dideliu greičiu automobilį. Automobilis stipriai artėjo link jų. Nutarė, kad gali būti tas pats pareigūnų persekiojamas automobilis, nes važiavo stipriai viršydamas greitį. Jie važiavo su įjungtais švyturėliais. Dar kolegai pasakė, kad gal bandyti išlipti ir automobilį stabdyti, tačiau nutarė, kad vairuotojas turėtų matyti įjungtus švyturėlius ir stabdyti. Automobilis nestabdė ir prasilenkiant su jais, pagal valstybinius numerius ir spalvą suprato, kad tai tas pats automobilis. Jie apsisuko ir pradėjo persekioti. Vietovė buvo jiems nežinoma, kelias vingiuotas, todėl automobilis sparčiai tolo nuo jų Vilkaviškio link. Automobilis, kirtęs pagrindinį kelią, įvažiavo į Vilkaviškio miestą ir dingo iš akiračio. Jie dar kiek pavažinėjo, tačiau Vilkaviškio miesto gatvės jiems nėra žinomos, persekiojamo automobilio nepastebėjo ir per radijo ryšį pranešė, kad persekiojamą automobilį pametė. Automobilio vairuotojo neįsidėmėjo. Gali tik patvirtinti, kad automobilį vairavo vyras, o ne moteris. Automobilio greitis buvo didelis. Pranešimą, kad Vilkaviškio mieste, kažkokioje tai gatvėje stabdomas nestojo automobilis ir jis pasuko kažkokio tai kaimo link išgirdo per radijo ryšį.

Liudytojais apklaustų pareigūnų A. R. , V. P. , A. L. ir V. B. parodymai leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad 2011-07-02 apie 20.55 val. Vilkaviškio m. Nepriklausomybės g. stabdomas pareigūnų nestojo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Šiai teismo išvadai neprieštarauja ir kitų byloje liudytojais apklaustų liudytojų t.y. L. P. , Ž. B. ir E. V. parodymai, kadangi bylos duomenimis jie įvykio vietoje nebuvo. Tuo tarpu liudytoju apklaustas T. P. nurodė, kad Vilkaviškio mieste buvo gal po dviejų dienų nuo automobilio pirkimo. Pagal pateiktą pirkimo – pardavimo sutartį, jos sudarymo data 2011-06-30 (b.l. 21). Buvo savaitgalį. Jokio įvykio nebuvo, prasilenkė su policijos pareigūnais. Jie jo nestabdė, jis nuvažiavo. Tačiau tokie jo parodymai prieštarauja jau minėtų, liudytojais apklaustų pareigūnų parodymams, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl T. P. parodymai, įvertinant tai, kad jis nenurodė tikslios datos ir laiko kada su automobiliu buvo Vilkaviškio m., atmestini kaip nepatikimi ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi jei protokole minimo pažeidimo padarymo metu automobilį būtų vairavęs T. P. , jo parodymai sutaptų su liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais. Liudytojais apklausti pareigūnai A. R. ir V. P. nurodė, kad jie yra įsitikinę, jog automobilį vairavo ir jiems stabdomas nestojo A. Č. . Iš paminėtų liudytojų parodymų seka, kad A. Č. jie matė tą pačią dieną prie „Lukoil“ degalinės. Pats A. Č. nurodė, kad jis 2011-07-02 buvo prie „Lukoil“ degalinės ir kalbėjosi su A. K. , kuris apklaustas liudytoju nurodytą aplinkybę patvirtino. Ši aplinkybė leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad policijos pareigūnai A. R. ir V. P. pažinojo A. Č. , todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir jų parodymais dėl vėlesnių įvykių, kurie A. Č. parodymams prieštarauja tik toje dalyje, kurioje jis neigia savo kaltę dėl pažeidimo, kurio padarymo jis kaltinamas, todėl teismas paminėtų liudytojų (pareigūnų) parodymus laiko patikimais, nes jie niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir jais vadovaujasi, tuo tarpu A. Č. parodymai atmestini ir vertintini tik kaip siekis išvengti galimos administracinės atsakomybės. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad A. Č. 2011-07-07 duodamas paaiškinimą dėl pažeidimo (b.l. 4) nurodė, kad automobilio nevairavo, tačiau duomenų apie tai, kad jis ir negalėjo vairuoti, nes automobilis buvo parduotas, o jis buvo išvykęs į Lenkiją ir tai galėtų patvirtinti vėliau kaip liudytojais nurodyti asmenys, nenurodė, pirkimo - pardavimo sutarties pareigūnas nepateikė, o tai leidžia padaryti išvadą, kad tokia gynybinė versija atsirado jau vėliau. Nors teismui buvo pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, kaip nurodoma joje sudaryta 2011-06-30, tačiau ši aplinkybė, pati savaime nepaneigia, kad automobilį 2011-07-02 vairavo būtent A. Č. , kadangi galimas nuosavybės teisių perleidimas nėra kliūtis vairuoti automobilį kitam asmeniui. Liudytojos L. P. parodymai nepaneigia galimybės, kad automobilį galėjo vairuoti A. Č. , kadangi pati liudytoja parodė, kad nepamena ar liepos 2 d. matė sūnų. Liudytojais apklausti Ž. B. ir E. V. patvirtino, kad 2011-07-02 jie su A. Č. buvo išvykę į Lenkiją ir kaip taip neginčijamai patvirtinančią aplinkybę nurodė, jog matė eismo įvykį Suvalkų m., tačiau tokios aplinkybės žinojimas niekaip neįrodo, kad tuo metu tiek jie, tuo labiau A. Č. buvo toje vietoje, kadangi toks įvykis galėjo jiems tapti žinomas ir iš kitų šaltinių, juolab, kad teismui siekiant išsiaiškinti ar jie vykdami į Lenkiją turėjo ir naudojosi mobiliais telefonais, kas būtų leidę patikrinti jų buvimo Lenkijos Respublikos teritorijoje laiką, o tuo pačiu ir parodymų tikrumą, nurodė, kad telefonais nesinaudojo, jų pasiėmę nebuvo, o tai leidžia pagrįstai suabejoti paminėtų liudytojų parodymais ir juos atmesti, kadangi jie kaip A. Č. draugai yra suinteresuoti duoti jį teisinančius parodymus. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad protokole nurodytą pažeidimą padarė būtent A. Č. , kurio veiksmai pagal ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, kadangi pažeidėjas neabejotinai matydamas, jog jį, įstatymo nustatyta tvarka, stabdo uniformuoti policijos pareigūnai, vairuojamo automobilio nesustabdė, o persekiojamas pabėgo, t.y nepakluso teisėtam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, kuris yra vienas iš pavojingiausių bei rodantis jį darančio asmens piktybinį KET nepaisymą, pažeidėjo asmenybę (nedirba, anksčiau yra baustas už analogišką pažeidimą, kitus KET pažeidimus, o tai jį charakterizuoja neigiamai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinant ir tai, kad pažeidėjui už ankstesnius pažeidimus buvo skirtos administracinės nuobaudos - baudos, kurios kaip matyti iš duomenų apie jų sumokėjimą yra nemokamos, pažeidėjas nedirba, pažeidimai kartojasi, o tai rodo, kad anksčiau paskirtos nuobaudos savo tikslų nepasiekė, pažeidėjui skirtina griežtesnė iš sankcijoje numatytų nuobaudų, skirtina asmeniui neturinčiam teisės vairuoti – 25 parų administracinis areštas. ATPK 130 str. 1 d. kaip papildomą sankciją numato ir automobilio konfiskavimą, tačiau įvertinant tai, kad automobilis pažeidimo padarymo metu pažeidėjui nepriklausė ir šiuo metu yra perleistas kitiems asmenims, automobilio konfiskavimas netaikytinas. Teismas sprendžia, jog tokios administracinės nuobaudos paskyrimas atitinka administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.). Pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. teismas nenustatė, kadangi į visas nustatytas aplinkybes atsižvelgta skiriant sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą, o kitų ypatingų aplinkybių dėl kurių galima būtų taikyti paminėto straipsnio nuostatas nėra, kadangi pažeidėjas būdamas didesnio pavojaus šaltinio vairuotoju privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir šeimos nariams, tačiau sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, todėl jo ar šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Č. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir skirti 25 parų administracinį areštą.

Nutarimas, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.