Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-02 · Byla Nr. 2SA-109-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
2SA-109-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-11793-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Pareiškėjas
A. B.
Kreditorius
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-109-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11793-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 129.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. T., AB „Šiaulių bankas“, AB „SEB“ bankas, AB „Swedbank“ ir AB „Citadele bankas“.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Skundu pareiškėjas A. B. prašė panaikinti antstolio D. T. priimtus patvarkymus ir kitus procesinius dokumentus vykdomojoje byloje Nr. 0241/12/12010, vykdomąją bylą nutraukti. Nurodė, kad pareiškėjas 1 000 Lt baudą sumokėjo 2012-06-13 ir paprašė suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) patvirtinti pinigų gavimą. VMI patvirtino, kad pinigus iš pareiškėjo gavo. Teigia, kad antstolio 2012-07-03 patvarkymas Nr. 1 241 2012 07 03 2010 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą yra neteisėtas. Taip pat yra neteisėtas 2012-07-13 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. 2 241 2012 07 13 2010.

Antstolis I. G., pavaduojantis antstolį D. T., 2012-08-23 patvarkymu, atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad 2012-08-13 gavo iš skolininko elektroninį laišką, kuriuo skolininkas informavo, jog skolą VMI sumokėjo. Pažymėjo, kad skolininkas pateikė jam mokėjimo kvito nepatvirtiną kopiją, iš kurios matyti, kad įmoka sumokėta kitu įmokos kodu nei yra būtina mokėti tokiais atvejais. Antstolis, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas yra išties sumokėjęs baudą, išsiuntė suinteresuotam asmeniui VMI užklausimą, o iki atsakymo gavimo sustabdė vykdomąją bylą. Kadangi atsakymas iš išieškotojo VMI negautas, pagrindo tenkinti skundą nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko teigdama, jog pareiškėjas 2012-06-13 sumokėjo į suinteresuoto asmens sąskaitą 1 000 Lt sumą, mokėjimo kodu nurodydamas 6400 (administracinės baudos), o paskirtimi – bylos numerį „2-497-/2012“, tuo tarpu antstolio D. T. vykdomas vykdomasis dokumentas išduotas civilinėje byloje Nr. 2-2523-603/2012. Pažymėjo, kad civiliniame procese paskirtos baudos mokamos pagal įmokos kodą 6800. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-03 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nustatė, kad antstolis D. T. teisėtai ir pagrįstai 2012-07-03 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. 2012-07-04 raginimą įvykdyti nutartį bei kitus procesinius dokumentus antstolis taip pat priėmė pagrįstai, nes Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą (šiuo atveju nutartį) yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu patvirtino, kad pareiškėjas 2012-06-13 mokėjimo pavedimu sumokėjo 1 000 Lt sumą, įmokos kodu nurodydamas 6400, mokėjimo paskirtimi – bylos numerį „2-497-/2012“. Tuo tarpu vykdomasis dokumentas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis išduotas civilinėje byloje Nr. 2-2523-603/2012. Civiliniame procese paskirtos baudos mokamos pagal įmokos kodą 6800. Taigi, pareiškėjas A. B. minimu 2012-06-13 mokėjimo pavedimu sumokėjo pinigines lėšas ne 2012-06-08 civilinėje byloje Nr. 2-2523-603/2012 išduotam vykdomajam dokumentui vykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. B. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-03 nutartį, skundžiamus antstolio patvarkymus, apie tai pranešant Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ir Teisėjų tarybai. Nurodo, kad:

1. Skundžiama nutartimi teisėja J. V., neišnagrinėjusi civilinės bylos pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, išreiškė valią atmesti A. B. skundą, tačiau juridinę galią turintį procesinį dokumentą nesurašė, tokiais veiksmais pažeidė A. B. teisę į teisėtus lūkesčius ir interesus, vilkinamas bylos nagrinėjimas, dėl to būtina pranešti Teisėjų tarybai dėl drausminės bylos iškėlimo bei Lietuvos Respublikos genealiam prokurorui dėl piktnaudžiavimo ir savavaldžiavimo.

2. Skundžiama nutartis ir antstolio patvarkymai yra niekiniai, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7, 14 straipsniams, Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 daliai, 59 straipsniui, Valstybinės kalbos įstatymo 21 straipsniui, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo įstatymo 10 straipsnio 2 daliai, 14 straipsniui, CPK 11 straipsnio 1 daliai (329 straipsnio 3 dalies 2 punktui), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 7 ir 11 punktams.

3. Į VMI nurodytą sąskaitą pagal nurodytą teismo nutartį atstovas už apeliantą A. B. sumokėjo pinigus, tačiau VMI tarnautojai sąmoningai klaidino nurodydami kitą sąskaitą nei ta, į kurią reikėtų mokėti, taip sąmoningai nusikalstamai nurodė kitos civilinės bylos numerį. Jeigu ir būtų procesinis dokumentas, kurio pagrindu apeliantui reikėtų mokėti teismo paskirtą baudą, VMI banko sąskaitoje yra pervesta nusikalstamai reikalaujama pinigų suma, todėl pirmiausia VMI turėtų ją užskaityti reikiamoje byloje, kadangi apeliantas jokių kitokių prievolių VMI neturi, tačiau antstolis neturi jokio teisinio pagrindo vykdyti išieškojimo dėl ginčo, kilusio tarp apelianto ir VMI, kuris turėtų būti sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. VMI klastoja valstybės biudžeto faktinius duomenis, nes pinigai valstybės biudžete yra pertekliniai, kas atitinka Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222, 223 straipsnių normas, dėl ko praneština prokurorui, tačiau teisėja, išreikšdama nuomonę skundžiamoje nutartyje, nurodytas aplinkybes slepia ir jų nevertina, todėl jos veika kvalifikuojama pagal BK 228, 294 straipsnio normas, dėl ko pradėtinas ikiteisminis tyrimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu antstolis D. T. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas atsižvelgiant į lydimajame VMI 2012-06-29 rašte nurodytą informaciją, kad pagal šį vykdomąjį dokumentą įmokų nėra, bei nenustačius kitų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0241/12/02010. 2012-08-13 gautas apelianto elektroninis laiškas, informuojantis, kad skola yra apmokėta 0212-06-13. Skola turi būti apmokėta pagal įmokos kodą 6800. Antstolių kontorai nepateikti patvirtinti mokėjimo dokumentai, o pateiktos nepatvirtintos mokėjimų kvitų kopijos, iš kurių matyti, kad įmokos sumokėtos kitu įmokos kodu, todėl nėra aišku, ar apeliantas sumokėjo būtent už šią skolą, be to, vėlesniame nei mokėjimas VMI rašte nurodoma, kad mokėjimas pagal vykdomąjį dokumentą nėra atliktas.

Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas 2012-06-13 yra sumokėjęs į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą skunde nurodytą sumą, tačiau šios sumos mokėjimo paskirtis yra nurodyta byla Nr. 2-497/2012, o Vilniaus apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas yra civilinėje byloje Nr. 2-2523-603/2012. Be to, apeliantas įmoką sumokėjo pagal kodą 6400 (administracinės baudos, paskirtos teismo), o vykdomajame rašte paskirta bauda nurodyta sumokėti 6800 kodu (civiliniame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad VMI privalėjo įkaityti per klaidą sumokėtą teismo paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, nes toks įskaitymas galimas tik pačiam apeliantui pateikus prašymą įskaityti nurodytas sumas.

Suinteresuotas asmuo AB „Citadele“ bankas nurodė, kad A. B. šiame banke sąskaitų neturi ir nėra susijęs su banku.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto (pareiškėjo) A. B. atskirąjį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), be to, teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. B. (apeliantas) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-03 nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo A. B. skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir raginimo įvykdyti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, apelianto atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Apelianto teigimu, jis sumokėjo VMI 1 000 Lt, dėl kurių išieškojimo buvo išduotas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0241/12/02010 priimtas vykdyti Vilniaus apygardos teismo išduotas 2012-06-08 vykdamasis raštas Nr. 2-2523-603/2012, tačiau, apelianto teigimu, VMI tarnautojai nusikalstamai nurodė kitos civilinės bylos numerį, todėl VMI turi užskaityti apelianto sumokėtą 1 000 Lt sumą reikiamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas 2012-06-13 yra sumokėjęs į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 1 000 Lt. Kaip paaiškino VMI, minėta suma sumokėta nurodant įmokos kodą 6400 (administracinės baudos, paskirtos teismo) ir bylos Nr. 2-497/2012. Ginčo nėra ir dėl to, kad minėta 1 000 Lt suma, kurią apeliantas buvo įpareigotas sumokėti į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą, apeliantui buvo paskirta 2012-06-04 įsiteisėjusia (Lietuvos apeliaciniam teismui 2012-06-04 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2-497/2012) Vilniaus apygardos teismo 2011-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2523-603/2012 kaip bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Minėtos Vilniaus apygardos teismo 2011-12-22 nutarties priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo įvertinimas nėra atskirojo skundo dalykas, taigi ir šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, todėl teismas nepasisako dėl apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su 2011-12-22 nutarties priėmimo teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 306, 338 straipsniai). Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kurie patvirtintų, jog jam nebuvo žinoma apie pareigą civilinėje byloje Nr. 2-2523-603/2012 sumokėti 2011-12-22 nutartimi paskirtą 1 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Priešingai, apeliantas teigia, kad minėtą 1 000 Lt baudą jis sumokėjo 2012-06-13, tačiau dėl kitų asmenų kaltės mokėjimo nurodyme jis klaidinai nurodė ne tą bylos numerį. Pažymėtina, kad mokėjimo nurodymas atliekamas pagal mokėtojo pateiktus duomenis, o į bylą apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo atveju apeliantas ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių (o, pavyzdžiui, dėl trečiųjų asmenų klaidingai nurodytos informacijos) mokėjimo nurodyme nurodė klaidingą bylos numerį bei įmokos kodą (CPK 178 straipsnis). Dėl apelianto teiginio, kad VMI turi užskaityti apelianto sumokėtą 1 000 Lt sumą reikiamoje byloje pažymėtina, kad 1 000 Lt sumokėti kaip bendrosios kompetencijos teismo paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Minėta bauda nėra VMI administruojamas mokestis, o pagal 2004-12-07 VMI viršininko įsakymu Nr. VA-186 patvirtintų Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 10.7 punktą, kad būtų grąžintas VMI neadministruojamas, bet į jos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas per didelis ar klaidingai sumokėtas mokestis ir įmokų suma, mokesčio mokėtojas atitinkamos apskrities VMI turi pateikti prašymą. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas būtų pateikęs tokį prašymą. Tokiu būdu darytina išvada, kad vykdomojoje byloje Nr. 0241/12/02010 antstolio valstybės naudai išieškoma skola iki šiol nėra apelianto apmokėta, t. y. vykdomasis raštas nėra įvykdytas, todėl nėra pagrindo vykdomosios bylos užbaigimui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad civilinio proceso tikslas – ginti interesus asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami (CPK 2 straipsnis). Anksčiau nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad iš apelianto valstybės naudai per antstolį teisėtai ir pagrįstai yra išieškoma teismo paskirta 1 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Anksčiau nurodyti argumentai patvirtina ne antstolio neteisėtus veiksmus priimant vykdyti ir vykdant 2012-06-08 vykdomąjį raštą, o aplinkybę, kad pinigai yra sumokėti, tačiau dėl nuo apelianto priklausančių aplinkybių klaidingai nurodant mokėjimo paskirtį. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad apelianto materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai būtų pažeisti.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u tarė:

Pareiškėjo A. B. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-03 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė