- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-03
- Bylos Nr.
- e2YT-20482-931/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, J. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir J. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š. po sutuoktinio A. Š. (A. Š.) mirties priėmė palikimą pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo tėvai buvo A. Š. ir T. Š. Po savo motinos mirties kreipėsi į notarą, jog galėtų paveldėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau paaiškėjo, jog jo motina T. Š. nebuvo priėmusi palikimo po savo vyro, pareiškėjo tėvo A. Š. mirties (duomenys neskelbtini). Todėl būtina nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjo motina T. Š. valdė savo sutuoktinio turtą kaip savo po jo mirties. Pareiškėjo tėvai T. Š. ir A. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu T. Š. ir A. Š. susilaukė trijų vaikų: I. Š., S. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir dukros J. P. Pareiškėjo tėvams T. Š. ir A. Š. būnant santuokoje, sutuoktiniai įgijo nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas po pareiškėjo tėvų santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), todėl buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) nei jo sutuoktinė T. Š., nei jų vaikai nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Visas nekilnojamasis turtas buvo įgytas esant pareiškėjo I. Š. tėvų santuokoje, todėl sutuoktinį pergyvenusi T. Š. manė, kad toks turtas automatiškai atitenka likusiam gyvam sutuoktiniui. Kadangi pareiškėja T. Š. po savo vyro A. Š. mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š. priėmė palikimą, kadangi pareiškėja buvo praleidusi 3 mėnesių terminą pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Tai, jog pareiškėja T. Š. buvo pradėjusi valdyti nekilnojamąjį turtą po savo vyro A. Š. mirties, pirmiausiai patvirtina, tai, jog likusi kita pusė buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausė pačiai T. Š. ir ji ten po savo sutuoktinio mirties toliau gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Todėl natūralu, jog po A. Š. mirties, ji naudojosi ne tik jai priklausiančia ½ dalimi buto, adresu (duomenys neskelbtini), bet toliau naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą, nes toks turtas natūroje yra nedalomas. Pareiškėjo motina daugiau jokio kito nekilnojamojo turto neturėjo. T. Š. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, jog po savo vyro mirties (duomenys neskelbtini) ji nuolatos rūpinosi minėtu nekilnojamuoju turtu ir jį prižiūrėjo kaip savo. Pareiškėjo sesuo J. P. neprieštarauja, jog teismas nutartimi nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina, t. y. T. Š., po vyro A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. T. Š. nepertraukiamai valdė A. Š. – palikėjo – turtą, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius ir atliko kitus veiksmus siekdama tiek savo ½ dalį, tiek savo sutuoktinio ½ dalį išsaugoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo J. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai – T. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. Š., miręs (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tėvai sudarė santuoką (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, jog pareiškėjo tėvai būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė įregistruota tik T. Š. vardu, tačiau šiuo atveju preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (po ½ dalį) (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas teigia, kad po pareiškėjo tėvo mirties pareiškėjo motina priėmė sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po sutuoktinio A. Š. mirties pareiškėjo motina T. Š. ir toliau gyveno kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, jį prižiūrėjo, šio buto adresu deklaravo gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei, t. y. pareiškėjo motinai, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo motina turėjo teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikomi įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo motina po sutuoktinio A. Š. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą A. Š. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. Š. (A. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. Š. (A. Š.) mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.