Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-03 nuosprendžio, kuriuo:

J. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant J. Š. per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. iš nuteistojo J. Š. priteista 524,58 Eur (penki šimtai dvidešimt keturi eurai ir 58 centai) turtinės ir 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai. Civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo J. Š. priteista 274,86 Eur (du šimtai septyniasdešimt keturi eurai ir 86 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. Š. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. jis 2017-03-17, apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, savo sutuoktinei J. Š. dešine ranka vieną kartą smogė į kairės rankos alkūnkaulį, tuo padarydamas kairio dilbio sumušimus su minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą, kairio alkūnkaulio lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. Š. gynėjas advokatas Vaclovas Janušauskas nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-03 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius pažeidimus. Teismas įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetą suteikė nukentėjusiosios parodymams, aprašė tik kaltinimui palankius proceso dalyvių parodymus, ištrauktus iš konteksto, daugeliu atvejų juos konfigūruodamas savaip, ir jais rėmėsi, neteisingai spręsdamas dėl jų pakankamumo, o nuteistąjį teisinančių įrodymų nevertino, juos atmetė, nenurodydamas motyvų ir kokiais pagrindais apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas, nenurodė veikos kvalifikavimo motyvų ir išvadų. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nukentėjusioji J. Š. yra J. Š. šeimos narė – sutuoktinė, todėl J. Š. duodant parodymus buvo pažeista jos teisė atsisakyti duoti parodymus prieš artimą giminaitį, todėl jos parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais;

3. Klaipėdos apygardos teisme gautas nukentėjusiosios J. Š. prašymas bylą nagrinėti jai teisme nekalbant ir jos neapklausiant. Nukentėjusioji nurodo, jog sutinka su skundžiamu nuosprendžiu, tačiau mano, jog jai dėl patirto skausmo, moralinės traumos, kūno sužalojimo turėtų būti padidintas neturtinės žalos dydis bei pripažinta, jog buvo padaryti du kaulų lūžiai – alkūnkaulio ir stipinkaulio.

4. Teismo posėdyje nuteistasis J. Š. bei jo gynėjas advokatas Vaclovas Janušauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nukentėjusioji J. Š. bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusioji J. Š. yra J. Š. šeimos narė – sutuoktinė, todėl J. Š. duodant parodymus buvo pažeista jos teisė atsisakyti duoti parodymus prieš artimą giminaitį, todėl jos parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais.

8. BPK 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Šia BPK nuostata baudžiamajame procese yra realizuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas reiškia, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vadovaudamiesi teisėsaugos institucijų pareigūnai galėtų reikalauti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius, o tokio reikalavimo nevykdant – taikyti poveikio priemones. Konstitucijoje įtvirtintas draudimas, skirtas valstybės institucijų pareigūnams ir savaime nereglamentuoja apklausiamų asmenų veiksmų, tačiau minėta Konstitucijos nuostata užtikrina jų teisę neduoti parodymų apie save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Tokia apklausiamų asmenų teisė ir yra nustatyta BPK 82 straipsnio 2 dalyje.

9. Nors įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narių ir artimųjų giminaičių teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus yra įtvirtinta BPK skyriuje „Liudytojai, ekspertai ir specialistai“, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, darytina išvada, kad šią teisę turi ne tik liudytojai, bet ir kiti baudžiamajame procese apklausiami asmenys, nepaisant jų procesinio statuso (nukentėjusieji, įtariamieji, kaltinamieji). BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Vadinasi, tuo atveju, jeigu asmuo baudžiamajame procese turi būti apklausiamas apie savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, jam turi būti išaiškinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nepaisant to, ar tokia pareiga nurodyta BPK straipsnyje, reglamentuojančiame apklausą tam tikroje baudžiamojo proceso stadijoje, ar nenurodyta.

10. Nagrinėjamu atveju iš 2017-03-17 Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo (b. t. 1, b. l. 19) nustatyta, jog J. Š. buvo išaiškinta, jog yra draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. BPK 82 straipsnio 2 dalies pagrindu liudytojui išaiškinta, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. J. Š. su 2017-03-17 Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu supažindinta pasirašytinai (b. t. 1, b. l. 21). Teisėjų kolegija pažymi, jog J. Š., išaiškinus jos teisę atsisakyti duoti parodymus prieš įtariamąjį J. Š., ji teise atsisakyti duoti parodymus nesinaudojo. BPK nėra įtvirtinto draudimo duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, todėl, atsižvelgiant į tai, jog J. Š., žinodama teisę atsisakyti duoti parodymus prieš J. Š., sutiko tokius parodymus duoti, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog J. Š., jai išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus prieš J. Š., parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Š. nesutinka, jog padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, t. y. nesutinka, jog jis sudavė J. Š. smūgį į kairę ranką, dėl to ranka lūžo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, jog J. Š. kairio alkūnkaulio lūžimas įvyko 2017-03-17, apie 12 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto tarp J. Š. ir J. Š. metu, dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra ginčo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, jog minėtas sužalojimas J. Š. padarytas lokaliu kieto buko riboto daikto vienu trauminiu poveikiu į kairio dilbio alkūnkaulinį paviršių. Pirmiausia pažymėtina, jog, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių sužalojimo padarymo mechanizmą, t. y., kad sužalojimas padarytas suduodant J. Š. tiesioginį smūgį iš viršaus į kairės rankos alkūnkaulį, taip pat byloje nėra neginčijamų duomenų, kad J. Š. J. Š. sudavė smūgį. Šias teisėjų kolegijos išvadas pagrindžia toliau dėstomi argumentai.

12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu J. Š. duotus parodymus, konstatuoja, jog nukentėjusiosios J. Š. parodymai neatitinka baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų bei ekspertų išvadų. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-03-22 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 25–26) nustatyta, jog nukentėjusioji J. Š. parodė, jog vykusio konflikto su J. Š. metu jie susistumdė. Po kurio laiko J. Š. atsisėdus prie stalo virtuvėje priėjęs J. Š. dešine ranka iš viršaus vieną kartą smogė J. Š. į kairės rankos alkūnkaulį ir taip ją sulaužė.

13. Iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-03-20 Specialisto išvados Nr. G 552/2017(03) (b. t. 1, b. l. 77–78) nustatyta, jog J. Š. buvo padarytas kairio dilbio sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva, kairio alkūnkaulio kūno lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vienu traumuojančiu poveikiu. Šią specialisto išvadą taip pat patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-06-26 Papildoma specialisto išvada Nr. pG 917/2017(03) (b. t. 1, b. l. 99–101), iš jos nustatyta, jog J. Š. buvo padarytas kairio dilbio sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva, kairio alkūnkaulio kūno lūžimas. Sužalojimas padarytas dėl bukos traumos, paveikus dilbį kietu buku daiktu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-02-20 Ekspertizės akte Nr. PEKG 38(138)/2018 (01) (b. t. 2, b. l. 173–177) pateikiamos išvados paneigia J. Š. nurodomą jos sužalojimo mechanizmą, t. y. kad jai sėdint prie stalo ir kairę ranką pasidėjus ant stalo J. Š. sudavė smūgį iš viršaus ir taip lūžo kairės rankos alkūnkaulis. Remiantis Ekspertizės akto išvada Nr. 7.1, alkūnkaulio lūžis galėjo atsirasti nuo smūgio kumščiu iš viršaus į horizontaliai ant stalo laikomą dilbį su sąlyga, jeigu dilbio alkūnkaulinis paviršius kontaktavo su stalo kraštu daugmaž lūžio vietoje, bet ne su stalo visa plokštuma. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-09-01 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedų fotolentelių Nr. 5 ir Nr. 6 (b. t. 1, b. l. 119–120) nustatyta, jog nukentėjusioji J. Š. parodė, į kurią vietą J. Š. sudavė smūgį. Nukentėjusioji kairę ranką laikė taip, kaip tuo metu, kai buvo suduotas smūgis, o dešine ranka imitavo J. Š. suduotą smūgį ranka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog minėtose fotolentelėse J. Š. parodydama, kaip laikė ranką, kairę ranką yra padėjusi ant stalo, t. y. kairė ranka lūžio vietoje kontaktavo ne su stalo kraštu, o su visa stalo plokštuma, todėl konstatuotina, jog vertinant ekspertizės išvadą bei atsižvelgiant į J. Š. rankos padėtį galbūt smūgio sudavimo metu, nėra ekspertų nurodytos būtinosios sąlygos (rankos kontakto lūžio vietoje su stalo briauna) alkūnkaulio lūžiui, todėl eliminuoja galimybę sulaužyti tokioje padėtyje esantį alkūnkaulį.

14. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. Š. rankos padėtį, užfiksuotą fotolentelėse Nr. 4 ir 5, nurodė sąžiningai klysdama. Neatmestina, jog J. Š., parodydama, jog J. Š. jai smūgiavo, siekia apkalbėti J. Š.. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, jog J. Š. ir J. Š. konfliktuoja jau daug metų, tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis šios aplinkybės neginčija. Be to, šią aplinkybę patvirtina liudytojų parodymai:

14.1. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-04-03 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 45–46) nustatyta, jog kaip liudytojas apklausiamas E. S. parodė, jog konfliktiški J. Š. ir J. Š. santykiai tęsiasi apie 10 metų, jie vienas kitą apkalba. Konfliktus dažniausiai išprovokuoja J. Š., ji nuolat J. Š. vadina įžeidžiamais žodžiais. J. Š. yra ramus žmogus.

14.2. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-04-04 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 52–53) nustatyta, jog kaip liudytoja apklausiama L. S. parodė, jog ji yra J. Š. ir J. Š. dukra. J. Š. nuolat kalba apie J. Š., jį įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, apkalba. J. Š. nuolat konfliktuoja, visada pirma pradeda konfliktus, ji konfliktiškas žmogus. J. Š. prieš J. Š. anksčiau rankos nėra pakėlęs, L. S. apie tai tikrai nieko nežino.

14.3. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-04-13 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 59) nustatyta, jog kaip liudytojas apklausiamas I. F. (I. F.) parodė, jog yra J. Š. ir J. Š. kaimynas iš gretimo buto. Būdamas Lietuvoje per mėnesį kelis kartus iš gretimo buto girdi moters balsą, pagal moters rėkimą galima suprasti, jog rėkia ant vyro, jį vadina necenzūriniais žodžiais, vyro balso nėra girdėjęs. J. Š., I. F. manymu, negalėtų mušti J. Š.. Kaip liudytojas apklausiamas pirmosios instancijos teisme 2017-10-09 vykusiame teisiamajame posėdyje I. F. patvirtino tas pačias aplinkybes.

15. Teisėjų kolegijai abejonių dėl J. Š. suduoto smūgio J. Š. bei tokio J. Š. kairės rankos alkūnkaulio lūžio mechanizmo kelia ir tai, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-02-20 Ekspertizės akte Nr. PEKG 38(138)/2018 (01) yra nurodyti net trys tikėtini nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmai: išvada Nr. 7.1. – alkūnkaulio lūžis galėjo atsirasti nuo smūgio kumščiu iš viršaus į horizontaliai ant stalo laikomą dilbį su sąlyga, jeigu dilbio alkūnkaulis paviršius kontaktavo su stalo kraštu daugmaž lūžio vietoje, bet ne su visa stalo plokštuma, 7.3. – neatmetama galimybė, kad alkūnkaulio lūžis galėjo būti padarytas dilbio alkūnkauliniu paviršiumi suduodant smūgį kitam asmeniui, 7.4. – nustatytas alkūnkaulio lūžis nebūdingas griuvimui, tačiau kategoriškai tokia galimybė neatmetama, jeigu griuvimo ar atsitrenkimo metu kairio dilbio alkūnkaulinis paviršius kontaktavo su atsikišusiu (ne plokštuma) daiktu / paviršiumi. Išvados Nr. 7.1. punkte nurodytas nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmas yra atmestas remiantis pačios nukentėjusiosios parodymais nurodant jos kairės rankos padėtimi ant stalo J. Š. galbūt suduoto smūgio sudavimo metu, todėl teisėjų kolegija daugiau apie šioje išvadoje nurodytą J. Š. sužalojimo mechanizmą nepasisako.

16. Atsižvelgiant į tai, jog tarp J. Š. ir J. Š. J. Š. rankos lūžio metu vyko konfliktas, kurio metu nukentėjusioji ir nuteistasis susistumdė, teisėjų kolegijos vertinimu, kategoriškai negali būti atmesti ir kiti eksperto išvadoje nurodyti J. Š. su(si)žalojimo mechanizmai, t. y. negalima kategoriškai atmesti J. Š. su(si)žalojimo jai pačiai atstumiant J. Š. kaire ranka (galbūt dilbiu) arba nukentėjusiosios ir nuteistojo susistumdymo metu nukentėjusiosios kairės rankos atsitrenkimo į stalo briauną, tuo labiau, jog nukentėjusioji nurodo, jog konflikto metu ji sėdėjo prie stalo ir atstūmė nuteistąjį kaire ranka, t. y. nukentėjusiosios kairė ranka buvo labai arti stalo briaunos ir vykstant konfliktui bei stumdymuisi galbūt galėjo kliudyti stalo briauną. Kad J. Š. ir J. Š. konfliktavo, neginčijamai nustatyta tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo parodymais. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-03-17 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 22) nustatyta, jog nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2017-03-17, apie 12 val., konflikto metu J. Š. ir J. Š. žodžiu pykosi, stumdėsi. J. Š. J. Š. pastūmė. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2017-03-22 Liudytojo papildomos apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 25–26) nustatyta, jog kaip liudytoja apklausiama J. Š. parodė, jog 2017-03-17, apie 12 val., tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo įvyko žodinis konfliktas, nukentėjusioji bei nuteistasis vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, konfliktuojant nuteistasis tampė nukentėjusiąją už golfo, nukentėjusioji ir nuteistasis susistumdė. Iš 2017-03-18 Įtariamojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 184–185) nustatyta, jog J. Š. parodė, kad 2017-03-17 nukentėjusioji jį keikė, jis priėjęs arti prie nukentėjusiosios klausė, ko ji nori, tada nukentėjusioji ir nuteistasis susistumdė. Iš 2017-03-29 Įtariamojo papildomos apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 191–192) nustatyta, jog J. Š. papildomai parodė, jog jam atėjus į virtuvę nukentėjusioji sėdėjo prie virtuvinio stalo, nuteistasis atsistojo šalia jos iš kairės pusės ir paklausė, ko nukentėjusioji iš jo nori, po šių žodžių nukentėjusioji sėdėdama nuteistąjį pastūmė kaire ranka, kaip konkrečiai pastūmė, nuteistasis negali įvardyti. Po pastūmimo nukentėjusioji dešine ranka paėmė už kairės rankos alkūnės ir pasakė: „nejaugi lūžo“.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusiajai kairės rankos alkūnkaulis jau buvo lūžęs 2014 metais. Nors nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra detalizuotas 2014 m. nukentėjusiosios patirtos traumos mechanizmas, tačiau pastebėtina tai, jog nuteistasis 2017-04-27 akistatos metu parodė, jog nukentėjusiajai 2014 m. ranka lūžo, kai ji smogė sūnui, o pirmosios instancijos teisme 2017-10-26 vykusiame teisiamajame posėdyje parodė, jog „pirmas atvejis, kai buvo (kai lūžo ranka), grįžo sūnus atostogų, ji (nukentėjusioji) mosikavo mosikavo, sūnus užkišo ranką ir jai ta ranka lūžo“. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios 2014 m. patirtą traumą bei traumos gydymo laiką, darytina išvada, jog nukentėjusiosios kairės rankos alkūnkaulis buvo silpnesnis. Tokią teisėjų išvadą pagrindžia šie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

17.1. 2017-02-21 Išrašas iš medicininių dokumentų (b. t. 1, b. l. 29), iš jo nustatyta, jog J. Š. 2017-02-20 pašalintos metalo konstrukcijos, gydytojas J. Š., be kitų rekomendacijų, taip pat nurodė sunkų fizinį krūvį riboti 6 savaites;

17.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-02-20 Ekspertizės akto Nr. PEKG 38(138)/2018 (01) išvada Nr. 9. – įvykio metu 2017-03-17 J. Š. 2017-02-20 iš kairio alkūnkaulio pašalintų sraigtų įsukimo vietos (kaulinio audinio defektai) buvo iš dalies sugiję;

17.3. Kaip liudytoja apklausiama gydytoja traumatologė-ortopedė N. S. parodė, jog J. Š. alkūnkaulio kaulas buvo silpnas, kadangi buvo operuotas prieš ketverius metus. Kadangi buvo senas lūžis, buvo silpnas kauliukas. Kadangi ranka buvo operuota ir silpna, ji galėjo lūžti griūnant;

17.4. Kaip liudytojas apklausiamas ortopedas-traumatologas R. B. parodė, jog apžiūrėjus J. Š., pasitaręs su kitu gydytoju, nustatė alkūnkaulio lūžį per seną vietą, kur buvo įsuktas sraigtas. Kadangi alkūnkaulis buvo jau lūžęs, kaulas tapo visai kitokios struktūros, trapus, tai galėjo lūžti esant ir vienam smūgiui. Alkūnkaulis jau buvo pažeistas, jau buvo senas lūžis, todėl galėjo lūžti lengviau. Galėjo lūžti ir nuo smūgio į sieną. Smūgio stiprumas – dėl pacientės amžiaus smūgis galėjo būti ir nelabai stiprus, vyresnio amžiaus moterims dažnai būna osteoporozė, todėl stipraus smūgio nereikia. Galėjo lūžti ir atsitrenkiant į kito žmogaus kūną, į labai kietą kūno vietą, į galvą;

17.5. Kaip liudytojas apklausiamas ekspertas R. P. P. parodė, jog dėl ankstesnės traumos taip galėjo būti (lūžti ranka), nes toje vietoje buvo kaulas silpnesnis. Pašalinus sraigtą, ta vieta buvo silpnesnė ir toje vietoje lūžo.

18. Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes apie nukentėjusiosios 2014 metais patirtą traumą bei šios traumos liekamuosius reiškinius, atsižvelgiant į 2014 m. patirtos traumos aplinkybes, t. y. kad nukentėjusiajai kairės rankos alkūnkaulis lūžo galbūt jai susistumdžius su sūnumi ar sūnui smogiant, teisėjų kolegija neturi pagrindo kategoriškai atmesti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-02-20 Ekspertizės akto Nr. PEKG 38(138)/2018 (01) išvadose Nr. 7.3. ir 7.4. nurodytus tikėtinus nukentėjusiosios su(si)žalojimo mechanizmus, t. y., kad alkūnkaulio lūžis galėjo būti padarytas dilbio alkūnkauliniu paviršiumi suduodant smūgį kitam asmeniui bei, nors nukentėjusiajai nustatytas alkūnkaulio lūžis nebūdingas griuvimui, tačiau kategoriškai tokia galimybė neatmetama, jeigu griuvimo ar atsitrenkimo metu kairio dilbio alkūnkaulinis paviršius kontaktavo su atsikišusiu (ne plokštuma) daiktu / paviršiumi.

19. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir J. Š. parodymų nenuoseklumą. Kaip liudytoja apklausiama J. Š. teigė, jog 2017-03-17, apie 12 val., tarp jos ir nuteistojo įvyko konfliktas, kurio metu jie susistumdė (2017-03-17 Liudytojo apklausos protokolas (b. t. 1, b. l. 22), 2017-03-22 Liudytojo papildomos apklausos protokolas (b. t. 1, b. l. 25–26)), tačiau 2017-04-27 Akistatos protokole (b. t. 2, b. l. 1–2) nukentėjusioji susistumdymo jau nemini, nurodo, jog vyko žodinis konfliktas, nuteistasis jai tampė už golfo, po to nukentėjusioji nuteistajam pasakė, kad jis paleistų ir jai negrasintų, pasigaminusi maistą atsisėdo prie virtuvinio stalo valgyti ir priėjęs nuteistasis jai smogė į kairę ranką.

20. Pažymėtina ir tai, kad kategoriškai teigti, jog būtent nuteistasis nukentėjusiajai sudavė smūgį, nėra galimybės ir dėl to, jog J. Š. aptiktas patinimas kairiojo dilbio vidurinėje dalyje ir poodinė hematoma galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių, nebūtinai smūgio kumščiu. Hematoma galėjo atsirasti nuo paties alkūnkaulio lūžio (2017-09-05 Liudytojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 71) užfiksuoti gydytojo ortopedo-traumatologo R. B. parodymai). Be to, nei gydytojas ortopedas-traumatologas R. B., apžiūrėjęs nukentėjusiąją 2017-03-17 priėmimo skyriuje, nei gydytoja traumatologė-ortopedė N. S., apžiūrėjusi nukentėjusiąją 2017-03-27, negalėjo patvirtinti, jog nukentėjusiajai kairės rankos alkūnkaulis lūžo būtent smūgiuojant.

21. Asmuo gali būti pripažįstamas kaltu tik kai jo kaltė visiškai ir besąlygiškai įrodyta, o atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, į tai, jog byloje yra duomenų, jog nukentėjusioji nuolat J. Š. apkalba, į tai, jog byloje, be nukentėjusiosios parodymų, nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių jos versiją, jog J. Š. jai sudavė, į tai, jog nenustatytas konkretus nukentėjusiosios su(si)žalojimo mechanizmas, t. y. nepašalintos abejonės dėl nukentėjusiosios susižalojimo, pvz., kaire ranka atsitrenkiant į stalo briauną arba smūgiuojant dilbiu kitam asmeniui, be to, nepašalintos abejonės, ar nukentėjusiajai kairės rankos dilbyje hematoma bei tinimas nesusidarė ne nuo suduoto smūgio, o dėl alkūnkaulio lūžimo, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų pagrįsti J. Š. kaltei dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinus išdėstytus argumentus bei vadovaujantis universalia baudžiamojo proceso taisykle, kad visos įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, kad nekiltų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju išnaudojus visas proceso priemones neįmanoma pašalinti abejonių, J. Š. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinis skundas tenkintinas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-03 nuosprendis pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, dėl to naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – J. Š. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

J. Š. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-03 nuosprendį panaikinti.

J. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalie 3 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.