Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. Š. parodė, kad pats konfliktas buvo 17 d. ryte. Kai ji atsikėlė, vyro namuose nebuvo. Vyras pasirodė, kai ji jau pasidarė balandėlius, apkepė ir juos troškino, pradėjo virti bulves. Iškart pradėjo „ką tu čia dirbi“. Vieną kartą pripuola jai už megztinio tampo, antrą kartą vėl pripuola prie jos čiumpa, verčia megztinį virš galvos. Jie pradėjo bartis, ji sakė jam „dink, ko tu prie manęs pristojai“. Galop ištroškino tuos balandėlius, pradėjo valgyti, valgant pajuto smūgį į kairę ranką, iš to skausmo pradėjo klykti, šaukti. Prieš smūgį jis stovėjo prie savo elektrinės plytos, jie turi dvi elektrines plytas. Jo spintelė ir jo plyta yra iš dešinės pusės įėjus į virtuvę, o ji valgė prie kairės pusės prie stalo. Jis priėjo nuo kriauklės. Prieš smūgį vyras prie jos priėjo iš kairės pusės, neatsimena, kuria ranka trenkė. Ji tik pajuto smūgį, nesitikėjo tokį smūgį gauti. O jis paskui nubėgęs prie kriauklės, juokėsi. Trenkė su kumščiu, pagalvėle, iš viršaus į apačią, pataikė į tą vietą, kur varžtas jau buvo išimtas, viskas buvo jau sugiję. Ji su žentu iškart nuvažiavo į ligoninę, nes dukra išvakarėse pagimdė. Užėjo pas dukrą, ligoninėje pasakė dukrai, kad jos tėvas jai ranką sulaužė, ir dar pasakė, kad jeigu bus lūžis - šį kartą nebeatleis. Ligoninėje išbuvo labai ilgai. Ligoninės priimamajame ilgai švietė ranką, ilgai nerado lūžio, bet paskui suėjo trys daktarai ir galų gale pagaliau atrado. Sudėjo langetę ir ji išėjo išsiimti „apdukciją“. Parėjo namo, labai skaudėjo ranką, niekas vaistų neleido, tik švietė ir švietė ir paskui tikrai pamatė, kad yra jau lūžis. Atvažiavo policininkai, išsivežė ją į Kauno gatvę, surašė parodymus, paskui ji grįžo namo. Ligoninės išraše buvo nurodyta, kad 11 d. reikia peršviesti ranką iš naujo. 11 dieną ji atėjo į polikliniką peršvietė ranką ir rado dar vieną lūžį, kitoje vietoje. Klausė daktarės, kodėl jai taip skauda tą ranką, peršvietė ir rado dar vieną lūžį. Pradėjo vartoti visokius vaistus nuo skausmo, nes neįmanoma buvo kentėti. Jos atžvilgiu smurtas panaudotas daug kartų. Ji beveik kasdien patiria smurtą, konfliktai kyla dėl meilužės. Paprašo J. Š. ką nors padaryti, jis nereaguoja į jos prašymus. Jis nepadeda, nesitvarko. Konflikto metu kitų asmenų bute nebuvo. Iš pradžių vedė bendrą ūkį, bet jau 14-15 metų neveda bendro ūkio. Jų santuoka yra formali. Kaltinamojo šeimos nariu negali skaityti, nes jis 20 m. turi meilužę. Dėl civilinio ieškinio parodė, kad 80 proc. moka Sodra, bet moka tik 90 dienų, o 20 proc. už nedarbingumo laikotarpį, turi sumokėti vyras, du mėnesius ji negavo nei cento už kuriuos jis turi užmokėti 524 Eur. – tai turtinė žala. Dėl neturtinės žalos – reikia iš jo prisiteisti kokius 5000 Eur. Prieš įvykį dirbo valytoja, dabar irgi dirba ten pat, darbo pobūdis nepasikeitė, daugiau kaip 5 mėn. nedirbo. Dėl kairės rankos traumos pastoviai patiria nepatogumus ir skausmus, ranka pastovai sutinsta, labai skauda, nuolat vaistus nuo skausmo naudoja.

Teismo posėdžio metu liudytojas I. F. (I. F.) parodė, kad iš kairės sėdintis asmuo yra kaimynas, gyvena vienoje laiptinėje, priešais duris. Gyvena tame bute nuo 2011 metų, ten pat gyvena jo tėvai. Jis amuose būna retai, per metus kokius keturis mėnesius, visą kitą laiką būna išvykęs. Už nugaros sėdinčią moterį pažįsta kaip kaimynę, susitinka laiptinėje. Muštynių niekada nėra matęs, nematė, kad kaltinamasis girtas gulėtų laiptinėje. Kelis kartus girdėjo, kad šaukė barėsi tame bute, jeigu prie laiptinės stovėti, tai iš pirmo aukšto iš atidarytų langų gerai girdisi. Negali pasakyti, kada tai vyko, nepamena, nei datos, nei laiko. Iš balsų, jis įtaria, kad tai tie kaimynai. Girdėjo tik moterišką balsą, keikėsi lietuviškai ant vyro. Negali pasakyti, kiek laiko tai truko, jis nestovėjo ir neklausė. Kodėl jį apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnai nežino, tuo metu buvo namuose, jį ir pakvietė atvykti į policijos komisariatą.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. S. parodė, kad nukentėjusioji gydosi pas ją, ji yra traumatologė - ortopedė. Dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbo stažas (duomenys neskelbtini) metai. Penkis metus dirbo (duomenys neskelbtini), o dabar dirba (duomenys neskelbtini). Pažįsta šią pacientę nuo 2017-03-27 dienos, kai atvyko pirmą kartą su siuntimu iš šeimos gydytojo, ranka buvo gipse. Siuntime buvo nurodyta - kairės rankos kaulo lūžimas. Buvo padaryta apžiūra, padaryta kontrolinė nuotrauka, paskirtas rentgenas, patvirtino diagnozę, kad yra lūžis. Pacientė turėjo nedarbingumo pažymą, jai privaloma traumatologo konsultacija, kadangi yra dilbio kaulo lūžimas, todėl šeimos gydytoja privalo siųsti pas traumatologą apžiūrai, išsiaiškinti diagnozę ir paskirti gydymą. Po įvykio privaloma padaryti po 10 dienų kontrolinę nuotrauką, per gipsą. Jei ir nebūtų senos traumos, galėjo vis tiek lūžti. Pagal lūžius - pacientė galėjo griūti, ir nuo smūgio stipinkaulis gali lūžti. Negali pasakyti, kad lūžo būtent smūgiuojant. Kadangi buvo senas lūžis, buvo silpnas kauliukas. Stipinkaulis visada lūžta, kai žmogus griūna, ir atsiremia ne taip ant rankų. Stipinkaulio lūžis nuo smūgio neįmanomas. Jei lūžtų stipinkaulis nuo smūgio, tai tada turi būti hematoma per visą plaštaką, stipinkaulio lūžis duoda hematomą. Buvo didelis patinimas ir lokalinis skausmas. Tai turėjo būti smūgis į plaštaką. Galėjo trenkti ranka į sieną, arba pastumiant. Jeigu ranka buvo padėta ant stalo stipinkaulis negalėjo lūžti tik dinamikos metu. Alkūnkaulis galėjo lūžti ir nuo smūgio ir griūnant. Kadangi ranka buvo operuota ir silpna, ji galėjo lūžti griūnant.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad jis gydytojas ortopedas traumatologas, darbo stažas (duomenys neskelbtini) metai su rezidentūra, dirba (duomenys neskelbtini). Prisimena šią moterį, tą dieną ją matė pirmą kartą. Dirbo priėmimo skyriaus gydytoju, ši moteris atvyko į priėmimo skyrių, ji atvykusi sakė, kad sumušė vyras, vizualiai skaudėjo ranką, akcentavo sritį, dilbio vidurį. Buvo skausmai, mėlynė buvo besiformuojanti iš alkūnkaulio ir stipinkaulio srityse ir patinimas. Buvo padarytas rentgenas, ten senas lūžis, radiologė iškart rentgeno nuotraukos neaprašinėjo, o atsiuntė į kompiuterį. Apžiūrėjus nuotrauką buvo matomas senas alkūnkaulio lūžis, buvo įtarimas, kad per seną lūžį. Buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Jis pasikonsultavo su kitu gydytoju ir pasitarę nutarė, kad ten yra skylimas, lūžis. Alkūnkaulio lūžis per seną vietą, kur buvo įsuktas sraigtas. Kito lūžio nepamatė. Esant senam lūžiui galima ir smūgio metu iš viršaus, kadangi alkūnkaulis buvo jau lūžęs, kaulas tapo visai kitokios struktūros, trapus, tai galėjo lūžti esant ir vienam smūgiui. Galėjo lūžti ir nuo smūgio į sieną. Smūgio stiprumas – dėl pacientės amžiaus galėjo būti ir nelabai stiprus, vyresnio amžiaus moterims dažnai būna osteoporozė, todėl stipraus smūgio nereikia. Galėjo lūžti ir atsitrenkiant į kito žmogaus kūną, į labai kietą kūno vietą, į galvą.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. parodė, kad visa tai įvyko pirmąją dieną po gimdymo. Nieko nežinodama, paskambino vyrui ir paklausė, ar atvažiuos, jis pasakė, kad paims jos mamą ir atvažiuos. Mama atvažiavo į gimdymo namus ir viską papasakojo, jai buvo labai skaudu, jai buvo stresas. Mama neklausė kaip ji jaučiasi, bet pasakojo, kas atsitiko ir sakė, kad jei bus lūžis, kad šį kartą neatleis. Bendrauja su abiem tėvais. Jie jai abu vienodai brangūs. Jie daug metų nesutaria, sakė senai jiems skirtis, parduoti sodą ir butą, išsidalinti ir gyventi atskirai. Kodėl jie gyvena kartu, ji nežino. Nesutarimai tarp jų vyksta daug metų, dėl buities, dėl senų laikų atsiminimų. Tėvai dažnai konfliktuodavo, yra mačiusi ir raminusi. Ir kaimynai yra matę. Tai abipusiai nesutarimai - vienas kitam nenusileidžia. Mama atvažiavo ir šaukė, kad jai sulaužė ranką, eina šviestis, sakė neatleis. Apie tą įvykį šnekėjo su tėčiu, jie abu sako skirtingas versijas. Tėtis sakė, kad to nedarė, kad buvo kitame kambaryje, jie abu gamino jai valgyti į gimdymo namus, nepasidalino erdvės. Tėtis buvo virtuvėje, paskui prasidėjo barnis ir tada jis išėjo į kambarį. Kažkaip mama atėjo, kažką pasakė ir vėl lygtais, ir nežino, kas ten nutiko. Negali pasakyti nei prieš vieną, nei prieš kitą. Mama 2014 metais susilaužė ranką, kai ji buvo išvykusi.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad buvo įvykis, sužalojimas, jis atvažiavo po įvykio. Įvykis įvyko 2017 metais, neatsimena kokią dieną, nuo įvykio praėjo apie pusę metų. Pas uošvius atvyko nekviestas, turėjo uošvienę paimti ir važiuoti kartu į gimdymo namus, uošvienė atidarė duris, ji buvo susiruošusi. Uošvį taip pat mačiau bute. Nebuvo ten kažkokių riksmų, tačiau uošvienė buvo susigraudinusi, pasiėmė rankinę ir nuėjo į mašiną. Buvo susigraudinusi, sakė ranką skauda, vėl reikės biuletenį imti, ėmė skųstis blogai, negerai. Ji minėjo, kad, turbūt, ranką sulaužė. Nerodė, kur kas ten nutiko, tik minėjo, kad tą pačią ranką, kur prieš tai kažkas buvo nutikę. Konkrečiai vietų nenurodė. Kartu nuvažiavo į Klaipėdos gimdymo namus pas žmoną, kartu su uošviene nuėjo į palatą, paskui ji nuėjo pas gydytoją. Nepamena, ar uošvienė sakė, kas konkrečiai sulaužė jai ranką. Jeigu buvo dviese, tai, turbūt, Jonas. Kažką sakė, kad trenkė. Negali atsakyti, nes nematė. Buitiniai žodiniai konfliktai, vos ne kasdien būdavo. Negali atsakyti, kas konfliktų iniciatorius. Jie šeima yra dar kol kas, turbūt, abudu kalti dėl konfliktų. Kurį laiką gyveno pas uošvius, kai gyveno, jie jau negyveno viename kambaryje, buvo atskiri kambariai ir atskiros plytelės.

Teismo posėdžio metu ekspertas Rimantas P. P. parodė, kad pirmą išvadą 2017-03-20 surašė tik iš pateiktų dokumentų. Paaiškino, jog šių metų kovo 20 dieną, moteris buvo apžiūrėta, sugipsuota ranka, lūžęs dilbis, nesimatė nieko. Buvo susipažinta su dokumentacija, su (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus išvada. Pacientė buvo apžiūrėta gydytojo R. B., buvo darytos rentgenogramos, gydytojas pažiūrėjęs matė patinimą, poodinę kraujosruvą dilbio srityje, matė alkūnkaulio lūžį, buvusio sraigto įsukimo vietoje. Alkūnkaulis pacientei buvo lūžęs 2014 metais. Vėliau buvo pateikta kortelė, buvo operuota, sintezuotas tas lūžis (ankstesnis). Ir šių metų 2017-02-20 šeimos gydytojo siuntimu buvo paguldyta į traumatologinį metalo konstrukcijos pašalinimui, išsukant varžtus, pašalinti plokštelei. Rentgenogramas žiūrėjo vėliau, 2017-06-26 kai buvo pateikta užduotis surašyti dar vieną išvadą. Paskui kai gavo papildomą užduotį, tada jau žiūrėjo ir rentgenogramas, nes pirmą kartą jų nebuvo. 2017-06-26 jau turėjo visą pilietės ambulatorinę kortelę, su ankstesnių ligų aprašymais, su ankstesniais sužalojimais, operacijom atliktom ir po šios traumos gydytojų apžiūromis ir traumos aprašymais. Tuo metu ir Jūrininkų ligoninės rentgenogramą jau gavo. Gydytoja S. buvo nuėmusi gipsą, paskui perdėjo gipsą. Dėl gydytojos N. S. dviejų lūžių konstatavimo - gydytoja N. S. ne radiologas yra. Kai 2017-06-26 pradėjo tyrimą, jau turėjo visą medicininę dokumentaciją. Nuotraukos yra skaitmenizuotos, jas galima bet kada atidaryti, jos yra kompiuteriuose. Gydytojai radiologai bet kada gali jas atidaryti, reikia nurodyti kortelės numerį, datą. Su kompaktiniu disku nuėjo pas kolegas į (duomenys neskelbtini) ligoninę pas radiologus ir peržiūrėjo nuotraukas. Matėsi tik vienas lūžis per senesnę sužeistą vietą, ištraukto sraigto vietą. Stipinkaulio lūžio nebuvo, matė sugijusį lūžimą. Dėl sužalojimo mechanizmų - buvo tiesioginiai smūgiai, ar ranka prisidengiant kitas kūno vietas, buvo stiprus smūgis į alkūnkaulį. Rankai ant stalo būnant negalėjo lūžti – ranka turėjo būti padėta ant briaunos, arba ties ta vieta turėjo būti rankos pakyla. Ant lygaus stalo padėtai rankai lūžti negalėjo, turėjo būti padėta ant briaunos. Smūgis turėjo būti iš viršaus.

Iš 2017-03-17 protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja J. Š. nurodė, jog 2017-03-17, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), vyras J. Š. kumščiu trenkė jai į kairę ranką ir taip sukėlė fizinį skausmą. Ligoninėje jai diagnozavo alkūnkaulio lūžį (1 t., 1 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017-03-17, 17.27 val., gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, kad 2017-03-17, 13.15 val., atvyko J. Š., kuris nurodė, kad ją namuose sumušė vytas. Diagnozė: kairio alkūnkaulio lūžis (1 t., 15-18 b. l.).

Iš 2017-03-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. J. Š. buvo padarytas kairio dilbio sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, kairio alkūnkaulio kūno lūžimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vieno traumuojančio poveikio pasėkoje. 2. Įrašai tyrimui pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad sužalojimas padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-03-17. (1 t., 77-78 b. l.).

Iš 2017-06-26 papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. J. Š. buvo padarytas kairio dilbio sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, kairio alkūnkaulio kūno lūžimu. 2. Sužalojimas padarytas bukos traumos pasėkoje, paveikus dilbį kietu buku daiktu. 3. Neįtikima, kad nustatytą dilbio sužalojimą J. Š. galėjo patirti susižalodama pati. 4. Atsakyta išvados 2-ame punkte. 5. Pagal apžiūros metu bei tyrimui pateiktuose med. dokumentuose atžymėtą sužalojimų lokalizaciją J. Š. kūne yra viena trauminio poveikio vieta. 6. Atsakyta išvados 5-ame punkte.7. Dėl alkūnkaulio lūžio J. Š. sveikata sutrikdyta buvo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nei anksčiau turėta rankos trauma, nei 2017-02-20 atlikta operacija (metalo konstrukcijų pašalinimas) įtakos nagrinėjamai 2017-03-17 dienos traumai neturėjo. 8. Tikimiausia, kad J. Š. alkūnkaulio lūžis gavosi nuo tiesioginio smūgio kietu buku daiktu į ranką. 9. Neįtikima, kad šį sužalojimą J. Š. būtų patyrusi virstant pastūmus ją kitam asmeniui. Neatmetama galimybė, kad nustatytą rankos sužalojimą J. Š. galėjo patirti ir ginantis, t.y. prisidengiant ranka kitas kūno vietas nuo smūgio (- i ų). 10. Po tokio rankos sužalojimo J. Š. galėjo judėti, dalinai gintis, rengtis ir pan., jautė skausmą.11. Sužalojimo padarymo metu J. Š. galėjo įvairiose padėtyse. 12. Po ankstesnės (2014 m. birželio mėn.) traumos J. Š. buvęs alkūnkaulio lūžimas buvo pilnai sugijęs. 13. 2017-03-17 J. Š. apžiūrėjęs gydytojas konstatavo kairės rankos dilbio poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių patinimą rentgenologiškai nustatyto lūžimo vietoje, kas leidžia teigti, kad į tą vietą buvo padarytas traumuojantis poveikis - sumušimas. 14. Neįtikima, kad alkūnkaulio kūnas būtų lūžęs atliekant stūmimo veiksmą. 15. Išoriškai stebėtas minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva bei rentgenologiškai nustatytas alkūnkaulio kūno lūžis ir leidžia teigti, kad sužalojimas padarytas paveikus dilbį kietu buku daiktu vieno traumuojančio poveikio pasėkoje (1 t., 99-101 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2017-09-01 parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei foto nuotraukų matyti, kad nukentėjusioji nurodė kūno padėtį bei kairės rankos vietą, į kurią sudavė J. Š. (1 t., 112-121 b. l.).

Iš 2017-04-27 akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusiąją J. Š. ir J. Š., nukentėjusioji patvirtino, jog J. Š. sudavė jai į kairę ranką, po smūgio ji pajuto didelį skausmą; kaltinamasis J. Š. neigė, kad sudavė nukentėjusiai ir parodė, jog nukentėjusioji pradėjo konfliktą ir kaire ranka jį stūmė už krūtinės, po pastūmimo ji pradėjo šaukti, sakė, kad jai lūžo ranka (2 t., 1-4 b. l.).