- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-110-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00130-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GAUDRĖ“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ENERGUS“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.2.1Netesybos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,ENERGUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GAUDRĖ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ENERGUS“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GAUDRĖ“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „ENERGUS“ 117 131,38 Eur skolą, 2 631,31 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta prekių pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei prekes Sutartyje nurodytomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą). Per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovė pardavė atsakovei prekių iš viso už 117 131,38 Eur, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už pateiktas prekes ne vėliau kaip per 60 dienų nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros išrašymo dienos, tačiau už įsigytas prekes atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga 117 131,38 Eur. Sutarties 9.2 papunktyje buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigoja mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti ieškovei už prekes dieną. Kadangi atsakovė vėluoja atsiskaityti pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d., todėl apskaičiuoti delspinigiai sudaro 2 631,31 Eur.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu susiduria su laikinu apyvartinių lėšų stygiumi. Be to, Sutarties 3.2.2 papunktyje nurodyta, kad 20 393,42 Eur suma gali būti sudengiama šalims pasirašant mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį. Pasirašius tokią sutartį, būtų sumažinta skolos suma. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalaujamos priteisti 2 631,31 Eur dydžio netesybos (delspinigiai) yra akivaizdžiai per didelės, kadangi mokėjimų terminai pradelsti nedaug.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „GAUDRĖ“ iš atsakovės „ENERGUS“ 117 131,38 Eur skolą, 2 631,31 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės minima mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, kaip tai numatė Sutarties 3.2.2 papunktis, nėra pasirašyta, o pagal ieškovės PVM sąskaitas faktūras per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovei buvo patiekta prekių už bendrą 117 131,38 Eur sumą ir atsakovė už jas neatsiskaitė. Teismas sprendė, kad yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas nurodytą skolos sumą iš atsakovės priteisti.
6. Teismo vertinimu, nėra jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad ginčo netesybos yra neprotingos ar akivaizdžiai per didelės. Teismas įvertino, kad tarp šalių buvo sudaryta ilgalaikė prekių pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovė neatsiskaitė ne pagal vieną PVM sąskaitą faktūrą, todėl susidarė pakankamai didelė skolos suma ir ieškovė neteko galimybės naudotis savo pinigais, taip pat atsižvelgė į atsakovės elgesį, o būtent, kad nors ji iš esmės prievolę pripažino, bet nevykdė jos bent jau dalimis. Teismas taip pat atsižvelgė į prievolės dydį (117 131,38 Eur) ir jos santykį su apskaičiuotų netesybų (2 631,31 Eur) suma. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog netesybos yra neprotingos ar akivaizdžiai per didelės.
7. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl sunkios finansinės padėties, kaip nedarančios įtakos šalių sutartam netesybų dydžiui. Be to, pažymėjo, kad, nors atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2693-934/2020 ir buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl remtis joje konstatuotais faktais teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo. Teismas sprendė, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos nėra nei neprotingos, nei akivaizdžiai per didelės, ieškovės apskaičiuotos tinkamai, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti tenkintinas visa apimtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė UAB „ENERGUS“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė Sutartimi įgijo teisę sudaryti mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį. Sutarties 3.2.2 papunktyje nustatyta, kad PVM dalis 20 393,42 Eur gali būti sudengiama šalims pasirašant mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį. Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartys savo esme laikytinos skolos perkėlimo sutartimis. Būtent mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties pasirašymas tarp ginčo šalių yra nulemtas tarpusavio sutartinių teisinių santykių ir neprieštarauja verslo praktikai. Paaiškino, kad, atsakovei esant skolingai ieškovei 117 131,38 Eur už prekių įsigijimą iš ieškovės pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atsakovė turės grąžintino PVM iš valstybės, o ieškovė turės mokėtino PVM valstybei, todėl toks ir buvo Sutarties tikslas, kad būtų sudaryta mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, pagal kurią atsakovė perims iš ieškovės 20 393,42 Eur dydžio PVM mokestinę prievolę ir kurios pagrindu kreipsis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sutikimo mokestinei nepriemokai perimti išdavimo. Taigi ginčo šalys susitarė būtent dėl 20 393,42 Eur dydžio mokestinės nepriemokos perėmimo ir tokiu būdu sumažėja atsakovės įsiskolinimas ieškovei.
8.2. Atsakovė dėl ieškovės parduotų prekių patyrė tiesioginių nuostolių bendrai 5 306,41 Eur sumai, kuria turėtų būti mažinama ieškovės naudai iš atsakovės priteistina skola. Buvo užfiksuoti šie prekių trūkumai, o būtent: 1) įleidžiamų profilinių šviestuvų galiniai dangteliai netenkino užsakovo, kadangi buvo per trumpi; 2) buvo gautos iš užsakovo pastabos dėl apšvietimo netolygumo atriumo erdvėse; 3) buvo gautos iš užsakovo pastabos dėl prekių (tiems patiems šviestuvams atriumo erdvėse), kad šviestuvo konstrukcija netinkama. Ieškovei ši informacija buvo žinoma, visi šie defektai / prekių kokybiniai neatitikimai buvo pašalinti 2019 m. lapkričio 28–29 dienomis.
8.3. Kadangi ieškovės reikalaujama priteisti suma turėjo būti mažinama 20 393,42 Eur suma, taip pat 5 306,41 Eur suma dėl susidariusių prekių defektų, atitinkamai turėjo būti mažinama ir delspinigių suma. Be to, sutartinės netesybos turėtų būti mažinamos iki minimalių įstatyme įtvirtintų nuostolių dydžio (0,02 proc.) sumos, o tai atitiktų ne tik kasacinio teismo praktiką, bet ir teisingumo bei protingumo principus.
8.4. Pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė kartu su ieškiniu bei su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių advokato darbo ir laiko sąnaudas, t. y. prie PVM sąskaitos faktūros nebuvo pateikta paslaugų ir darbų ataskaita ar patirtų išlaidų išklotinė, kurioje būtų įvardintos ieškovei suteiktos konkrečios paslaugos ir šių paslaugų (darbų) apimtis. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir nevertino kriterijų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Civilinė byla nėra didelės apimties ir joje sprendžiami klausimai nėra itin sudėtingi, o ginčai, kylantys dėl skolos iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, yra pakankamai dažni, suformuota gausi teismų praktika šiais klausimais, o ir pačioje civilinėje byloje nagrinėtų teisinių klausimų pobūdis yra itin siauros apimties.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „GAUDRĖ“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės pripažino neįvykdytų įsipareigojimų apimtį, argumentų dėl tariamų nuostolių nenurodė, taigi šiomis aplinkybėmis neturi teisės remtis apeliaciniame skunde. Kita vertus, neįmanoma nustatyti, ar atsakovės naujai teikiami įrodymai yra susiję su byla – nėra duomenų, kas darė nuotraukų aprašymus, kokias aplinkybes jie galėtų patvirtinti. Be to, dokumentai sudaryti dar 2019 metais, taigi jie neabejotinai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė niekada nereiškė priešpriešinių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo.
9.2. Bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė atsakovei išrašė 14 PVM sąskaitų – faktūrų bendrai 117 131,38 Eur sumai. Pagal šias sąskaitas atsakovė neatsiskaitė, o ginčo dėl to, kad atsakovė prekes pagal jas gavo, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis pasirašyta nebuvo, todėl nėra pagrindo priteistinos skolos mažinti.
9.3. Ginčo netesybų dydis atsirado iš šalių sutartinių santykių, abi šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje bei galintys numatyti savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius. Šalių susitarimas dėl netesybų turi įstatymo galią, todėl turi būti vykdomas. Sumažinus priteistinų netesybų dydį, būtų paneigtas sutarties laisvės principas.
Motyvuojamoji dalis
9.4. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, protingos ir pagrįstos bei neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų priėmimo
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
4. Nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteista skola. Teisėjų kolegija patikrina šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Šioje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė defektų sąmatą, kuria įrodinėja tiesioginius nuostolius ir, remdamasi šiais įrodymais, prašo 5 306,41 Eur suma sumažinti priteistą skolą. Atsakovė nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus ir nenurodė argumentų, kodėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė nepriimti atsakovės naujai teikiamų įrodymų.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės teikiami nauji įrodymai yra sudaryti 2019 m. spalio 7 d. ir 2019 m. spalio 22 d. (dar iki ieškinio nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikimo), atsakovė nenurodė priežasčių, dėl kurių negalėjo šių įrodymų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat, įvertinusi tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo keliamas nuostolių atlyginimo klausimas, atsisako šiuos įrodymus priimti.
Dėl ginčo esmės
8. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pardavė prekių atsakovei iš viso už 117 131,38 Eur. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija nei skolos susidarymo fakto, nei skolos dydžio. Tačiau, atsakovės teigimu, ji, vadovaujantis Sutarties 3.2.2 papunktyje nustatyta tvarka, įgijo teisę sudaryti mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, todėl skolos suma turi būti mažinama 20 393,42 Eur PVM dalimi. Be to, laiko, kad jai paskaičiuoti delspinigiai yra per dideli. Teisėjų kolegija sprendžia, kad su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
9. Atsakovė teisę sudaryti mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį kildina iš tarp šalių sudarytos Sutarties 3.2.2 papunkčio, kuriame numatyta, kad šalys susitaria, jog PVM dalis (20 393,42 Eur) gali būti sudengiama šalims pasirašant mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį. Lingvistiškai aiškinant šią Sutarties sąlygą matyti, kad šalys neįsipareigojo sudaryti sutarties dėl mokestinės nepriemokos perėmimo, o tik aptarė galimą tolesnį sutarties vykdymą. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, tačiau atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog Sutarties 3.2.2 papunktyje įvirtinta lingvistinė formuluotė neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Sutarties sąlygas ir byloje esančią medžiagą. Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties sudarymas nepriklauso išimtinai tik nuo šalių valios. Mokestinė nepriemoka gali būti perimama tik tada, kai yra gaunamas vietos mokesčių administratoriaus, kurio teritorijoje asmuo įregistruotas mokesčių mokėtoju, sutikimas, kad trečiasis asmuo perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas Nr. 51) 10 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsnis). Be to, mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos negali perimti trečiasis asmuo, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, ar turintis mokestinę nepriemoką (Įsakymo Nr. 51 3 punktas). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovei UAB „ENERGUS“ Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi. Taigi atsakovė civilinėje byloje ne tik neįrodė, kad pagal Sutarties 3.2.2 papunkčio nuostatas turi teisę reikalauti sudaryti mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį, tačiau taip pat nepagrindė, jog egzistuoja objektyvios prielaidos mokestinės nepriemokos perėmimo sutarčiai sudaryti ir atsakovė yra (buvo) tinkamas subjektas mokestinei nepriemokai perimti.
11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutarties 3.2.1 papunktyje šalys aiškiai susitarė, jog atsakovė galutinai už prekes (suma 117 504,91 Eur su PVM) privalo atsiskaityti per 60 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Šioje Sutartyje nėra sąlygų, sudarančių prielaidą teigti, kad atsiskaitymo tvarka pagal Sutartį yra kita. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės minima mokestinės nepriemokos perėmimo sutartis, kaip tai numatė Sutarties 3.2.2 papunktis, tarp šalių pasirašyta nebuvo, todėl pagrindo mažinti priteistiną skolą PVM dalimi nėra.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei šalių pateiktus procesinius dokumentus, pažymi, kad atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodė jokių argumentų, susijusių su jos galimai patirtais nuostoliais ir (ar) ieškovės perduotomis netinkamos kokybės prekėmis, neįrodinėjo nuostolių atsiradimo fakto ir žalos dydžio, nereiškė priešpriešinių reikalavimų ieškovei. Taigi, kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu neturi teisės remtis aplinkybėmis, kad priteistina skola turi būti mažinama atsakovės patirtų tiesioginių nuostolių 5 306,41 Eur dydžio suma.
13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priteisė visus ieškovės pagal Sutartį apskaičiuotus delspinigius. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą bei detaliai ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys – privatūs verslo subjektai – laisva valia susitarė dėl netesybų ir jų dydžio, sudarydamos sutartį jos turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl teismas negalėjo iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Sutartimi sulygti 0,03 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nagrinėjamu atveju laikytini atitinkančiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir atsakovė jokių esminių argumentų, pagrindžiančių, kad netesybos yra neprotingos ar akivaizdžiai per didelės, nepateikė. Tai, kad atsakovė yra restruktūrizuojama ir turi finansinių sunkumų, neteikia pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė realiai patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina tai, kad šalys siekia iš anksto susitarti dėl netesybų, jog kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylos baigties
14. Priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, inter alia (taip pat) ir į tai, kad byla yra nesudėtinga. Tačiau teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė su ieškiniu nesutiko, teikė prieštaravimus, todėl ieškovė pateikė dubliką, advokatas ruošėsi atstovauti ir atstovavo teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad, atsižvelgiant į byloje pateiktus ieškovės procesinius dokumentus, maksimali Rekomendacijose nustatyta suma už teisinių paslaugų suteikimą galėtų sudaryti 5 270,40 Eur (už ieškinio paregimą 3 294 Eur (Rekomendacijų 8.2 papunktis), už dubliką – 1 976,40 Eur (Rekomendacijų 8.3 papunktis). Įvertinęs tai, kad ieškovė neprašė priteisti Rekomendacijose nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų, sprendė, jog 2 178 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutikti.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, advokato (advokato padėjėjo) laiko sąnaudos (kaip ir bylos sudėtingumas) yra tik vienas iš daugelio kriterijų, į kuriuos gali atsižvelgti teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (Rekomendacijų 2.9 papunktis). CPK 98 straipsnio taikymo prasme svarbu tai, kad iš pateiktų pirminių ar išvestinių įrodymų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų, pažymų ir kt.) būtų matyti, kokioje konkrečioje civilinėje byloje ir kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos, suma už kiekvieną suteiktą paslaugą, patvirtinimas, kad klientas už suteiktas paslaugas yra atsiskaitęs. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, ieškovė neprivalėjo pateikti paslaugų ir darbų ataskaitos ar patirtų išlaidų išklotinės, kurioje būtų įvardintos ieškovei suteiktos konkrečios paslaugos ir šių paslaugų (darbų) apimtis – darbo ir laiko sąnaudos, įkainis už šią konkrečią paslaugą.
16. Iš civilinėje byloje esančios 2020 m. sausio 22 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad 2 178 Eur dydžio teisinės pagalbos teikimo išlaidas sudaro ieškinio dėl skolos priteisimo iš UAB „ENERGUS“ parengimas bei bylos vedimas pirmosios instancijos teisme, pateikti atsiskaitymą pagal sąskaitą pagrindžiantys įrodymai. Nors sąskaita už teisinių paslaugų teikimą išrašyta ir apmokėta dar prieš pateikiant ieškinį, tačiau iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad ieškovę atstovavęs advokatas parengė ir teikė kitus procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdyje, taigi vedė bylą pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas ar jų sumažinimas nagrinėjamu atveju būtų nepagrįstas, pažeistų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
17. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, o atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Kadangi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atmetus apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovės.
19. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovei UAB „ENERGUS“ atidėjo 1 823 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Kadangi atsakovė apeliacinio skundo nagrinėjimo metu įgijo restruktūrizuojamos įmonės teisinį statusą, dėl kurio pagal įstatymą atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), žyminis mokestis iš atsakovės nebepriteisiamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-938-464/2019 19, 20 punktus).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ENERGUS“ (juridinio asmens kodas 302571367) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GAUDRĖ“ (juridinio asmens kodas 120682381) 2 178 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.