Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orex Group“ dėl rangos darbų kainos sumažinimo, permokėtos sumos už rangos darbus, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orex Group“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Stokarta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė dalį ieškovės ieškinio reikalavimo ir priteisė iš atsakovės ieškovei ne visą už 8 mm storio pakabinamas HPL plokštes atsakovei sumokėtą sumą, o priteisė tik 34 458,83 Eur iš 68 917,66 Eur, taip pat sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškinys ir iš dalies atmestas priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

25. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. birželio 12 d. sudarė statybos subrangos sutartį. Subrangos sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti objekte: 1) HPL plokštės baltos spalvos 8 mm storio ir 6 mm storio gamybos, transportavimo iki objekto darbus, 2) Kk-2 kaktos metalinio karkaso įrengimo, skirto HPL plokščių pakabinimo sistemai, HPL plokštės montavimo su paslėpta / nematoma tvirtinimo sistema, išlyginimo darbus; 3) ant WC-1 koridoriaus sienos metalinio karkaso įrengimo ir HPL plokštės montavimo ant sienų darbus.

27. Pagal subrangos sutarties 1.4 papunktį subrangovas (atsakovė) savo jėgomis, priemonėmis, taip pat savo sąskaita ne vėliau kaip iki darbų pradžios paruošia sienos metalinio karkaso įrengimo darbų; HPL plokščių pjaustymo iki darbinių matmenų plokščių tvirtinimo jas klijuojant prie met. Karkaso; Kk-2 kaktos metalinio karkaso įrengimo; HPL plokščių pjaustymo iki darbinių matmenų, laikiklių prie plokščių tvirtinimo, plokščių kabinimo ir lyginimo darbų technologines korteles, atitinkančias SSTR 1 06 01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ reikalavimus ir kitus galiojančius teisės aktus.

28. Subrangos sutarties 3 skyriuje buvo nustatyti statybos rangos darbų atlikimo terminai ir darbų atlikimo etapai, t. y. atsakovė darbus privalėjo pradėti 2019 m. birželio 18 d., galutinis darbų perdavimo aktas turėjo būti 2019 m. rugpjūčio 26 d.

29. Atsakovė, vykdydama subrangos 1.4 papunktį, parengė HPL plokščių kaktų įrengimo technologinę kortelę, kurioje nurodyta, kad: 1) HPL plokščių įrengimo darbai vyksta 4,5 – 6,0 metrų aukštyje nuo bokštelio; 2) ant esamų metalinių statramsčių vertikaliai tvirtinami cinkuoto plieno kampuočiai 60x40x2 mm. Ilgis 1470 mm; 3) ant išlygintų kampuočių horizontaliai tvirtinami specialūs aliuminio C tipo profiliai, skirti plokščių pakabinimui. Profilių ilgis 3950 mm; 4) vieno segmento dydis 1500x4090x8 mm. Tarpas tarp plokščių 8 mm. Artėjant prie kampo ar prie sienos, segmentai matuojami ir gaminami pagal faktą; 5) HPL Compact plokštės apdirbamos gamybiniame ceche ir į objektą atvažiuoja jau su pritvirtintais aliuminio kabliukais bei pritvirtinta balta juosta plokščių sujungimuose; 6) HPL plokštės tvirtinamos 7 mm nuo išorinio „Hebo“ krašto; 7) tarpas tarp plokščių iš nugaros uždengiamas ~100 mm pločio balta HPL plokšte; 8) aliuminio kabliuku tvirtinimui naudojama Fischer HPL nematomo tvirtinimo sistema; 9) pakabinus plokštę, viršutinės eilės kraštiniai kabliukai yra reguliuojami. Sureguliavus plokštę viršutinės eilės vidurinis kabliukas saugumo sumetimais yra fiksuojamas su profiliu varžtais.

30. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. SR 224, kurios pagrindu UAB „Stokarta“ įsipareigojo atlikti koridorių prie Wc-1, Wc-2, Wc-3, Wc-4, Wc-6, Wc-8 patalpų (tambūrų) cinkuoto met. Karkaso įrengimo, HPL compact plokštės pjaustymo iki darbinių matmenų, plokštės klijavimo prie met. Karkaso darbus Fundermax 0026 Prado Alu Gey HPL compact 6 mm storio plokštėmis darbus prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini).

31. Ieškovės atstovai, pastebėję atsakovės atliekamų darbų trūkumus (defektus), informavo atsakovės atsakingus atstovus, 2019 m. gruodžio 18 d. atliko atsakovės atliekamų darbų apžiūrą, užfiksavo darbų trūkumus (defektus), surašė nustatytų trūkumų (defektų) aktą.

32. Objekto užsakovas (UAB „Ozo turtas“) kartu su užsakovo techniniu prižiūrėtoju (UAB „TAEM projektų valdymas“ bei ieškovės atstovais 2020 m. sausio 28 d. atliko darbų atliktų objekto alėjose 1, 2, 3 apžiūrą ir nustatė, kad jose atlikti sienų apdailos HPL plokšte darbai turi trūkumų (defektų) – sienų apdaila HPL plokšte atlikta netvarkingai, išsiraitę viršutiniai kampai, nevienodi tarpai skirtingos apdailos suvedimo mazguose, netvarkingai suvesti apatiniai profiliai, išsirietę sujungimai, nenuvalytos plokštės, vietomis prispausti laidai ir pan.

33. Ieškovė 2020 m. vasario 13 d. raštu kreipėsi į atsakovę, informavo apie nustatytus darbų trūkumus (defektus), pateikė tiek savo, tiek objekto užsakovo trūkumų (defektų) nustatymo aktus, pareikalavo imtis veiksmų, reikalingų nustatytiems trūkumams (defektams) ištaisyti.

34. Ieškovė 2020 m. birželio 12 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad nurodyti darbų trūkumai buvo nustatyti dėl netinkamai parinkto projektinio sprendinio, t. y., kad: „plokštės deformavosi dėl to, kad aliuminiuose profiliuose visos skylės buvo padarytos fiksuotam tvirtinimui. Plokščių susitraukimo metu atsirado įtempimai tarp plokščių ir aliuminių profilių, dėl ko plokštės susibangavo, dalis ankerių išsitraukia ir ankerių vietose plokštės suskilo.“

35. Atsakovė 2020 m. birželio 25 d. pateikė atsakymą į ieškovės 2020 m. birželio 13 d. pretenziją, kuriame pagrindė, kad už darbų projektinius sprendinius buvo atsakinga ieškovė ir nurodytas sprendinių pakeitimas buvo derintas su ieškove bei atliktas tik ieškovei sutikus. Taip pat nurodė, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga tiek už atsiradusius trūkumus, tiek už subrangos sutartyje numatytų terminų praleidimą. Nurodytų terminų praleidimą lėmė ieškovės veiksmai laiku neparuošiant darbų fronto ir keičiant projektinius sprendinius, o darbų trūkumus – netinkamai parinkti projektiniai sprendiniai.

37. Subrangos sutarties pagrindu atsakovė išrašė ir pateikė apmokėti, o ieškovė priėmė ir apmokėjo šias PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2019 m. rugpjūčio 16 d. Nr. OG-19189, 10 017,77 Eur be PVM (sumokėta 9 516,88 Eur); 2) 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. OG-19289, 58 039,25 Eur be PVM (sumokėta 55 137,29 Eur); 3) 2020 m. kovo 10 d. Nr. OG-20067, 13 780,37 Eur be PVM (sumokėta 13 780,37 Eur). Ieškovė atsakovei sumokėjo, iš viso 78 434,54 Eur.

38. 2020 m. rugsėjo 4 d. ieškovė el. laišku pateikė pretenziją atsakovei, reikalaudama atlyginti nuostolius. Nurodė, kad subrangos sutarties kaina be PVM yra 181 912,94 Eur, iki šiol patirtų nuostolių suma yra 119 718,57 Eur be PVM, likusių trūkumų pašalinimo suma yra 116 260 Eur be PVM, todėl atsakovė ieškovei privalo sumokėti 54 065,63 Eur be PVM.

39. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 10 d. ieškovei pateikė pasiūlymus dėl ieškovės nurodytų statybos rangos darbų trūkumų pašalinimo.

40. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė raštą atsakovei, kuriame nurodė, kad atsakovė ilgą laiką nereagavo į ieškovės pretenzijas, pasiūlymai dėl trūkumų šalinimo yra pateikti per vėlai, todėl yra atmestini. Be to, ieškovė pakartotinai informavo apie patirtas ir būsimas išlaidas trūkumų ištaisymui pasitelkus kitą asmenį.

Dėl atsakovės atliktų subrangos darbų

41. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė pasiekė rangos rezultatą Wc-1 koridoriaus zonoje, nes darbų rezultatas yra faktiškai naudojamas. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus sumažinti Wc-1 zonoje atsakovės atliktų klijuojamų HPL plokščių montavimo darbų kainą iki nulio eurų ir grąžinti už tas plokštes atsakovei sumokėtą sumą (9 516,88 Eur). Taip pat teismas patenkino atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį dėl apmokėjimo už Wc-1 koridoriaus zonoje atliktus klijuojamų HPL plokščių montavimo darbus (10 724,77 Eur). Tiek ieškovė, tiek atsakovė su šia skundžiamo sprendimo dalimi sutinka.

42. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė, atlikdama pakabinamų HPL plokščių montavimo darbus, pažeidė su ieškove pasirašytos subrangos sutarties 5.1.19 ir 9.9 papunkčius, nes neparengė technologinės kortelės tokiam plokščių pakabinimo būdui, kurį realiai taikė, bei negavo rašytinio sutikimo kabinimo sprendinio pakeitimui ir dėl šios priežasties atsakovės vykdytų pakabinamų HPL plokščių darbų rezultatas nebuvo pasiektas, todėl ieškovei neatsirado prievolė mokėti už šį atsakovės atliktą darbą. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo irgi yra atsakingas už jo atliktą pakabinamų HPL plokščių darbų rezultatą ir tuo pačiu atsakingas už tai, kad HPL plokštės buvo sugadintos bei demontuotos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad trečiajam asmeniui buvo pateiktos HPL plokštės, už kurias ieškovė sumokėjo atsakovei, nereiškia, jog atsakovė turi grąžinti apmokėjimą, gautą už UAB „Stokarta“ sunaudotas plokštes. Kadangi pusė atsakovei ieškovei pagal sutartį patiektų 8 mm storio pakabinamų HPL plokščių už 34 458,83 Eur buvo sunaudota trečiojo asmens atliktuose darbuose.

43. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės veiksmų nevertino ne vien sutartinės, bet ir deliktinės atsakomybės požiūriu, netyrė, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, pasireiškusios nuostoliais, kuriuos ieškovė patyrė apmokėdama atsakovei už trečiojo asmens sunaudotas medžiagas, kurios vėliau buvo demontuotos, grąžintos atsakovei ir nebegalės būti panaudojamos ieškovės iš naujo. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovės poreikį demontuoti ne tik atsakovės, bet ir trečiojo asmens atliktų HPL plokščių darbų rezultatą, nulėmė išimtinai atsakovės neteisėti veiksmai.

44. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškovės pareigą apmokėti už trečiojo asmens sunaudotas medžiagas, privalėjo priteisti atsakovei lėšas už visas trečiojo asmens sunaudotas medžiagas (92 035,79 Eur), o ne tik už tas, kurias ieškovė buvo apmokėjusi iki bylos iškėlimo. Taip pat teismas netinkamai vertino, kad projektinio sprendinio pakeitimas nebuvo suderintas su ieškove.

45. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagrindinė ir būtinoji sutartinės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga – neteisėti veiksmai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens, civilinės atsakomybės sąlygas.

46. Pažymėtina, kad pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

47. Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenurodyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis). Tuo tarpu užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta įstatyme ar sutartyje, statybos darbų kontrolė ir priežiūra yra teisė, o ne pareiga; rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CPK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015, 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022)

48. Bylos duomenimis nustatyta, kad HPL plokščių įrengimą vykdė statybos objekte subrangos sutarties pagrindu atsakovė ir 2019 m. rugsėjo 4 d. statybos subrangos sutarties Nr. SR 224 pagrindu trečiasis asmuo. Atsakovė, pradėjusi vykdyti darbus, 2019 m. spalio 10 d. raštu nurodė ieškovei, kad „pagal projektą (duomenys neskelbtini) kaktų montavimas buvo numatytas naudojant nematomą pakabinimo sistemą ant kabliukų. Tai plačiai pasaulyje naudojama sistema. Tačiau (duomenys neskelbtini) atvejis išskirtinis dėl nestandartinių segmentų dydžių. Atvežus į objektą pirmus kelis segmentus paaiškėjo, kad montavimas ant kabliukų sunkiai įmanomas dėl kelių priežasčių <...> kadangi susidūrėme su šia problema iš karto priėmėme sprendimą prie HPL plokščių tvirtinti ne kabliukus o visą ištisinį profilį. Ko pasėkoje išvengėme kabliukų sukiojimosi ir plokštė įgavo 3 stiprias standumo juostas. Šis sprendimas kardinaliai pakeitė montavimo greitį ir kokybę“. Atsakovė taip pat nurodė, kad papildomos medžiagos darbams atlikti kainuos 5 950 Eur (plius PVM).

49. Ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. atliko atsakovės atliekamų darbų apžiūrą ir užfiksavo atliktų darbų trūkumus (defektus) bei surašė nustatytų trūkumų (defektų) aktą. Užsakovė UAB „Ozo turtas“ kartu su užsakovės techniniu prižiūrėtoju (UAB „TAEM projektų valdymas“) bei ieškovės atstovais 2020 m. sausio 28 d. atliko darbų, atliktų objekto alėjose 1, 2, 3 apžiūrą ir nustatė, kad jose atlikti sienų apdailos HPL plokšte darbai turi trūkumų (defektų) – sienų apdaila HPL plokšte atlikta netvarkingai, išsiraitę viršutiniai kampai, nevienodi tarpai skirtingos apdailos suvedimo mazguose, netvarkingai suvesti apatiniai profiliai, išsirietę sujungimai, nenuvalytos plokštės, vietomis prispausti laidai ir pan.

50. Byloje esančiame eksperto L. U. 2020 m. birželio 11 d. ekspertizės akte nurodyta, kad: 1) pakabintos HPL plokštės deformavosi dėl to, kad aliuminiuose profiliuose visos skylės buvo padarytos fiksuotam tvirtinimui. HPL plokščių susitraukimo metu atsirado įtempimai tarp plokščių ir aliuminių profilių, dėl to plokštės susibangavo, dalis ankerių išsitraukia ir ankerių vietose plokštės suskilo; 2) HPL plokštės buvo pakabintos ne pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) „HPL kaktų įrengimas“ technologinę kortelę; 3) HPL plokštė susibangavo pjovimo metu prieš sumontavimą; 4) klijavimo metu HPL plokštes, kurios turėjo nelygumus, ne visada galima išlyginti ir užfiksuoti su dvipuse lipnia juosta kol stingsta klijai; 5) HPL plokštė, kurios nelygumas po atpjovimo prieš sumontavimą buvo 2mm/0,85m, klijavimo metu negalima buvo išlyginti ir užfiksuoti su dvipuse juosta, tai pavyko tik su išramstymu; 6) priklijuotos HPL plokštės, kurios turėjo prieš sumontavimą nelygumus, klijavimo metu nebuvo tinkamai išlygintos ir užfiksuotos, dėl to, kad nebuvo išramstytos; 7) „(duomenys neskelbtini) WC-1 HPL sienų įrengimas“ technologinėje kortelėje nebuvo numatyta HPL plokščių klijavimo metu papildomai fiksuoti išramstymu, jeigu HPL plokštės prieš sumontavimą turėjo nelygumus ir jų negalima buvo išlyginti su dvipuse juosta; 8) pagrindinė defektų atsiradimo priežastis – montavimo darbai.

51. Statybos specialistas A. K. 2020 m. gruodžio 16 d. konsultacinėje išvadoje nurodė, kad: 1) HPL plokštės atitiko Gamintojo deklaruojamus parametrus. Šių plokščių savybė lenktis, riestis yra natūrali, todėl turi būti parinkta tinkama technologija jas montuojant; 2) buvo tinkamai neparengtas Darbo projektas ir technologinės karkaso ir HPL plokščių montavimo kortelės; 3) pasirinkta HPL plokščių montavimo technologija buvo netinkama: nebuvo atsižvelgta į tai, kad tiek metalinis karkasas, tiek HPL plokštės turi turėti laisvumo deformacijoms, nes skirtingos medžiagos skirtingai juda didele jėga. Netinkama montavimo technologija sąlygojo HPL plokščių įtempimus (įrąžas), todėl jos išsikraipė ir susibangavo.

52. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, vykdydama subrangos sutarties 1.4 punktą, parengė darbų technologines korteles, tačiau byloje keliamas ginčas dėl to, ar atsakovė priėmė tinkamus technologinius sprendimus atliekant subrangos darbus, ir kas turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamo technologinio sprendimo atliekant statybos subrangos darbus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, bylos šalių nurodytus argumentus, taip pat eksperto L. U. ekspertizės akte pateiktas išvadas ir specialisto A. K. konsultacinėje išvadoje pateiktas išvadas, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės pasirinktas netinkamas HPL plokščių tvirtinimo sprendimas lėmė tai, jog tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo objekte netinkamai atliko HPL plokščių montavimo darbus.

53. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad užsakovas buvo davęs rašytinį sutikimą ieškovei leisti pakeisti HPL plokščių kabinimo būdą, kuris buvo numatytas atsakovės pateiktoje techninėje kortelėje į kitą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiajam asmeniui atlikus HPL plokščių tvirtinimo darbus, pagal atsakovės pasiūlytą naują HPL plokščių montavimo būdą, ieškovė juos priėmė ir už juos sumokėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė neturėjo rašytinio ieškovės sutikimo dėl šio naujo HPL plokščių tvirtinimo sprendimo, tačiau, žinodama, kad toks sutikimas yra privalomas, toliau tęsė statybos rangos darbus, o ieškovė, nors buvo informuota apie atsakovės naują HPL plokščių montavimo sprendimą, neteikė jokių prieštaravimų dėl atsakovės pasirinkto technologinio sprendimo objekto Kk-2 alėjoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, būdama statybos darbų profesionalė, savo pastabas dėl atsakovės atliktų darbų pateikė ne iš karto, o tik po to, kai šie trūkumai išryškėjo, todėl šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė yra atsakingos dėl atsiradusių nuostolių.

54. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė atsakovei subrangos sutarties pagrindu sumokėjo 55 137,29 Eur pagal sąskaitą OG-19289 ir 13 780,37 Eur pagal sąskaitą OG-20067 už plokštes, panaudotas Kk-2 alėjose, iš viso 68 917,66 Eur, padarė išvadą, kad pusė šių medžiagų (plokščių) (už 34 458,83 Eur) buvo panaudotos trečiojo asmens atliktuose darbuose, padarė išvadą, kad ši sumokėta suma turi būti grąžinta ieškovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

55. Pagal bendrąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl rizikos paskirstymo šalims, jeigu ko kita nenustatyta įstatymų ar rangos sutarties, tai medžiagų ar įrenginių, perduotų darbams atlikti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai; darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui (CK 6.649 straipsnio 1 dalis). Specialiųjų statybos rangą reglamentuojančių teisės normų dėl rizikos paskirstymo šalims nustatyta, kad statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui (CK 6.682 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą, 3 dalį užsakovui, iš anksto priėmusiam atskiro darbų etapo rezultatą, pereina šio rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai įvyko dėl rangovo kaltės; jeigu užsakovas pradeda naudotis statiniu iki jo priėmimo, statinio atsitiktinio žuvimo rizika tenka užsakovui, jeigu sutartis nenustato ko kita.

56. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo objekto Kk-2 alėjoje atliekant statybos rangos darbus sunaudojo medžiagų (HPL plokščių) už 34 458,83 Eur. Šiuo konkrečiu atveju, nustačius, kad atsakovės pasirinktas netinkamas HPL plokščių tvirtinimo sprendimas lėmė tai, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo statybų objekto Kk-2 alėjose netinkamai atliko HPL plokščių montavimo darbus, taip pat nustačius, kad ieškovė, būdama informuota apie atsakovės pasiūlymą keisti HPL plokščių montavimo būdą, iš esmės nesiėmė veiksmų, spręsti susidariusią situaciją, darytina išvada, jog tiek atsakovė, tiek ieškovė turi prisiimti riziką dėl atliktų statybos rangos darbų, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 34 458,83 Eur suma buvo pagrįstai grąžinta ieškovei iš atsakovės.

57. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atsakovės priešieškinį, nes nevertino apeliantės priešieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka, kadangi iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, tiek ir atsakovės reikalavimus dėl skolos priteisimo, kurie iš esmės buvo ir glaudžiai susiję. Atsakovės priešieškinis atmestas dėl nustatytų esminių aplinkybių, t. y. iš esmės atsakovei neįrodžius, jog atsakovė tinkamai atliko sutartus statybos rangos darbus. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pateikė motyvus, kuriems apeliacinės instancijos teismas pritaria. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, su kuriuo atsakovė nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas nevertino atsakovės priešieškinio reikalavimų ar juos vertino netinkamai.

58. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

59. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Atmetus apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį tenka joms pačioms (CPK 93 straipsnis). Taip pat pačioms šalims tenka ir atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.