- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-205-453/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- N. R. B.
- Advokatai
- Stasė Jovaišienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir N. R. B. paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridėta vienerių metų laisvės atėmimo neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. ir įskaitytas bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendį.
Tuo pačiu nuosprendžiu M. Ž. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
N. R. B. ir M. Ž. nuteisti už tai, kad jie 2016 m. liepos 17 d., apie 20.00 val., netoli visuomeninio transporto stotelės „Šiaurinė“, esančios Taikos gatvėje, Vilniuje, veikdami bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, siekdami užvaldyti svetimą turtą, panaudoję prieš nukentėjusįjį A. P. fizinę jėgą, tai yra kartu su nenustatytu asmeniu tempdami už drabužių ir sudavę tris smūgius nukentėjusiajam į kairįjį šoną, prievarta įsodino jį į automobilį ,,Škoda Octavia“, valstybinis numeris nenustatytas, taip atimdami nukentėjusiajam laisvę, nuvežė jį į prekybos centro ,,Mada“, esančio Viršuliškių g. 40, Vilniuje, stovėjimo aikštelę, kur nenustatytas asmuo kumščiu nukentėjusiajam sudavė keturis smūgius į veidą, M. Ž., prieš tai panaudojęs fizinį smurtą ir taip atėmęs galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną ,,Gigabyte GSmart“, 200 Eur vertės, su jame buvusia „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, 1 Eur vertės, o vėliau vežant nukentėjusįjį automobiliu iki nenustatytos vietos – miško vietovės, nenustatytam asmeniui alkūne spaudžiant nukentėjusiojo kaklą žemyn ir vedžiojant prie veido žiebtuvėliu bei grasinant padegti plaukus, užkasti miške, sulaužyti pirštus, atvirai, neturėdamas teisėto pagrindo, už neva dėl blogos kelio dangos gadinamą automobilį ir netinkamą atsiprašymą, vertė nukentėjusįjį A. P. perduoti 3000 Eur. Po to, miške nukentėjusįjį ištraukus iš automobilio, tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami kartu su nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą, tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip dvidešimt smūgių rankomis ir kojomis į galvą, galūnes bei kitas kūno vietas, nenustatytam asmeniui užgesinus cigaretės nuorūką į nukentėjusiojo kairę plaštaką, bendrai tyčiniais veiksmais sukeldami skausmą ir padarydami nukentėjusiajam viršugalvio, pakaušio kairės pusės, kaklo, kaktos abipusį, abiejų smilkinių, abiejų akių vokų, kairio skruosto, kairio skruosto lanko, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausinių sričių, kairio žasto, abiejų riešų, abiejų klubų sričių poodines kraujosruvas, dešinio riešo odos nubrozdinimą, abiejų lūpų gleivinių kraujosruvas su nubrozdinimais, apatinio septinto dešinio danties vainiko nuskėlimą, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus II A laipsnio odos nudegimą, apimantį iki 1 % kūno paviršiaus ploto, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo, liepdami atsiprašyti ir bučiuoti batą reikalavo, kad nukentėjusysis kitą dieną atneštų į nurodytą vietą 3000 Eur, tokiu būdu neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, atimdami asmeniui laisvę, panaudodami fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį A. P. savo naudai perduoti 3000 Eur, o M. Ž. taip pat pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 201 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Nuteistasis N. R. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį – pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirti jam švelnesnę bausmę, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nepadarė jam inkriminuotos BK 181 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos. Duodamas parodymus jis teigė, kad pokalbis miške su nukentėjusiuoju vyko dėl asmens, kurio jis ieškojo, o ne dėl pinigų, kuriuos tariamai jis liepė perduoti. Tokių aplinkybių dėl liepimo perduoti pinigus, nenurodė ir kitas nuteistasis M. Ž.. M. Ž. parodė, kad pokalbis su nukentėjusiuoju vyko dėl skolos. Liudytojas L. D. taip pat parodė, kad nieko apie skolas ar pinigų prievartavimą jis nežino. Nuteistojo teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien nukentėjusiojo parodymais ir tai pripažindamas pakankamu įrodymu, priėmė nepagrįstą nuosprendį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog jis buvo pagrobtas autobusų stotelėje „Šiaurinė“, o nuteistieji ir liudytojai teigė, kad nukentėjusysis pats atėjo į prekybos centro „Mada“ automobilių stovėjimo aikštelę ir būtent iš ten kartu su nukentėjusiuoju buvo išvažiuota automobiliu „Škoda“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis yra linkęs sakyti netiesą. Nuteistasis prašo išsiaiškinti ir nustatyti iš kokios tiksliai vietos nukentėjusysis buvo pagrobtas.Nuteistasis teigia, kad dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos jis yra nuteistas nepagrįstai. Tiek nukentėjusysis, tiek M. Ž. nurodė, kad telefoną iš nukentėjusiojo atėmė būtent M. Ž.. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino ir kartu buvusi liudytoja U. B..Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vladimiras Sergejevas prašo netenkinti nuteistojo N. R. B. apeliacinio skundo dalies, kurioje nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos nustatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje padarymą. Taip pat prokuroras prašo išteisinti N. R. B. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, jam nepadarius minėtos nusikalstamos veikos ir panaikinti N. R. B. paskirtų bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 4 dalį. Prokuroras nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog N. R. B. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nustatytos BK 181 straipsnyje, tvirtinant, kad pokalbis su nukentėjusiuoju A. P. miške vyko dėl asmens, kurio nuteistasis ieškojo, o ne dėl pinigų perdavimo. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas akcentuoja tik tuos parodymus, kurie jam yra palankūs, tai yra akcentuoja savo, M. Ž. ir L. D. parodymus. Tačiau sprendimai baudžiamojoje byloje yra priimami įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir po to sujungiant juos į vieningą visumą. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, logiška įrodymų grandine paaiškinamą išvadą, kad nuteistasis N. R. B. padarė BK 181 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nors N. R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad BK 181 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau apeliaciniame skunde prašo ne jį išteisinti, o sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras taip pat nurodo, kad baudžiamoji byla Nr. 1-256-256/2017 pirmosios instancijos teismui buvo perduota N. R. B. pareiškus kaltinimą padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, o M. Ž. padarius nusikalstamas veikas nustatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje. Tokias aplinkybes nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo N. R. B. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį apeliantą išteisinti, o kitą apeliacinio skundo dalį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo N. R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl BK 180 straipsnio 1 dalies taikymo N. R. B.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad N. R. B. buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes jis nurodytos nusikalstamos veikos nepadarė. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad N. R. B. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, N. R. B. 2016 m. rugsėjo 13 d. ir 2017 m. gegužės 12 d. buvo įteikti pranešimai apie įtarimą padarius BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (t. 2, b.l. 70, 81). 2017 m. gegužės 30 d. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje padarymo (t. 3, b.l. 91-106). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi nagrinėti teisiamajame posėdyje perduota baudžiamoji byla, kurioje M. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas nustatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, N. R. B. kaltinamas padaręs BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (t. 3, b.l. 114). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nepateikdamas jokių argumentų bei motyvų, konstatavo, kad N. R. B. padarė tiek BK 181 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas bei už minėtų nusikalstamų veikų padarymą atitinkamai paskyrė vienerių metų ir dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas N. R. B. pripažino kaltu už dviejų atskirų nusikalstamų veikų padarymą, nors BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas jam inkriminuotas nebuvo. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai N. R. B. pripažino kaltu dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes nurodytos nusikalstamos veikos jis nepadarė, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas kitas asmuo, tai yra M. Ž.. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl N. R. B. pripažinimo kaltu padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką panaikinama ir N. R. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinamas, jam nepadarius BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu panaikinama nuosprendžio dalis dėl N. R. B. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, panaikinama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes taip pat panaikinama nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta bausmė, dar subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi.Teisėjų kolegija, skundžiamu nuosprendžiu N. R. B. už BK 181 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės nebendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. R. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 21 d. (t. 4, b.l. 25-33), tai yra dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. Minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo padaryta klaida dėl bausmių subendrinimo gali būti ištaisyta vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis.Atsižvelgiant į tai, kad panaikinamas bausmių subendrinimas pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, taip pat panaikinama ir nuosprendžio dalis, kurioje į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityta atliktos bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas subendrindamas bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas, nepagrįstai pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalį įskaitė į paskirtą bausmę, nes BK 64 straipsnyje nėra nustatyta, jog atliktas bausmės laikas turi būti įskaitytas į naujai paskirtos subendrintos bausmės laiką. Taikant BK 64 straipsnio nuostatas į bausmės laiką nėra įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, nes bendrinama neatlikta bausmė. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes netinkamai taikytos BK bendrosios dalies normos (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrinant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir minėtu nuosprendžiu atliktos bausmės dalies neįskaitant į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, nebus pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, nes minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir į paskirtą bausmės laiką buvo įskaitytas pagal minėtą nuosprendį atliktas bausmės laikas, o pagal BK nuostatas dvigubas bausmių subendrinimas ir įskaitymas yra negalimas. Be to, pagal baudžiamojoje byloje pateiktus duomenis matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę subendrindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridėjo netgi didesnę bausmės dalį (vienerius metus), nei buvo likusi neatliktos bausmės dalis (minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę turėjo atlikinėti nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. liepos 20 d.).
Dėl BK 181 straipsnio 1 dalies taikymo N. R. B.
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirti jam švelnesnę bausmę. Kaip matyti, nuteistasis apeliaciniame skunde, išskyrus prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nepateikė konkretaus prašymo dėl jo nusikalstamų veiksmų pagal BK 181 straipsnio 1 dalį vertinimo. Tačiau iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, galima daryti išvadą, kad jame taip pat iš esmės nesutinkama su jo nuteisimu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį teigiant, kad pokalbis miške su nukentėjusiuoju vyko dėl asmens, kurio jis ieškojo, o ne dėl pinigų, kuriuos tariamai jis liepė perduoti nukentėjusiajam. Pasak nuteistojo, turto iš nukentėjusiojo jis neprievartavo.Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais. Nors skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bylos įrodymų vertinimas yra lakoniškas, nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad N. R. B. kartu su M. Ž. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra neturėdami teisėto pagrindo panaudodami psichinę prievartą iš nukentėjusiojo A. P. prievartavo turtą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui dėl N. R. B. nuteisimo dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo A. P..Teisėjų kolegija nagrinėdama nuteistojo apeliacinį skundą vertina ar nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 181 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu tai, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar nukentėjusiajam kaltininko išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-942/2017).Nuteistasis N. R. B. dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo A. P. savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad mieste su nukentėjusiuoju jis kalbėjosi apie Tomą, kuris jam buvo skolingas 3000 Eur. Taip pat ir miške jis su nukentėjusiuoju kalbėjosi apie skolą. Tiksliai neprisimena, bet miške A. P. gal jam pasakė, kad atneš pinigus. Jis pats nukentėjusiojo nemušė (t. 3, b.l. 148-150). Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo N. R. B. teiginius, kuriuos paneigia byloje esantys įrodymai, vertina kaip pasirinktą gynybinę taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad N. R. B. kaltė visiškai įrodyta.Nukentėjusysis A. P. iš esmės viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad M. Ž. su jam nepažįstamu asmeniu prievarta jį įsodino į N. R. B. vairuojamą automobilį. Jis bandė priešintis, tačiau jam M. Ž. sudavė du ar tris smūgius. Įsodinus jį į automobilį, jie nuvažiavo į prekybos centro „Mada“ automobilių stovėjimo aikštelės trečią aukštą. Visi asmenys jo klausinėjo apie Luką. Jis jiems sakė, kad nieko nežino ir prašė jį paleisti. Po to, jį nuvežė į mišką. Miške visi trys asmenys jį mušė ir grasindami bei mušdami iš jo reikalavo pinigų – 3000 Eur, nurodydami kur jis turės atnešti minėtą pinigų sumą. Nukentėjusiojo teigimu, nuteistieji pinigų iš jo reikalavo neva už neteisingus jo pateiktus atsakymus apie Luką, taip pat neva už N. R. B. gadinamą automobilį, kad jis turėjo važiuoti miško keliu (t. 1, b.l. 26, 27-28, 29-32, t. 3, b.l. 150-151). Nukentėjusiojo parodymai apie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusysis iš esmės tokias pačias aplinkybes parodė ir akistatos metu su nuteistuoju M. Ž. (t. 1, b.l. 95-97). Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl važiavimo maršruto, kad po jo įsodinimo į automobilį jie trumpam buvo užvažiavę į prekybos centro „Mada“ automobilių stovėjimo aikštelę, iš dalies patvirtina vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodytos aplinkybės. Apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše matyti, jog automobilis, panašus į „Škoda Octavia“, tamsios spalvos, tamsintais galiniais automobilio langais, 22:02:00 važiuoja link prekybos centro „Mada“ stovėjimo aikštelės, kuri yra ant prekybos centro „Mada“ stogo, 22:02:14 automobilis važiuoja link išvažiavimo nuo ant stogo esančios stovėjimo aikštelės (t. 1, b. l. 79).Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl tiriamo įvykio metu fizinio smurto naudojimo prieš jį patvirtina specialisto išvada Nr. G 2150/2016(01). Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam A. P. buvo nustatyti sužalojimai: viršugalvio, pakaušio kairės pusės, kaklo, kaktos abipus, abiejų smilkinių, abiejų akių vokų, kairio skruosto, kairio skruosto lanko, abiejų ausų kaušelių, abiejų užausinių sričių, kairio žasto, abiejų riešų, abiejų klubų sričių poodinės kraujosruvos, dešinio riešo odos nubrozdinimas, abiejų lūpų gleivinių kraujosruvos su gleivinių nubrozdinimais, apatinio 7-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimas. Šie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Taip pat nukentėjusiajam A. P. buvo nustatytas kairės plaštakos nugarinio paviršiaus II A laipsnio odos nudegimas, apimantis iki 1 % kūno paviršiaus ploto (t. 1, b. l. 60-61).Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už turto prievartavimą iš nukentėjusiojo A. P. kartu su N. R. B. nuteistas M. Ž. nors nurodė ir nevisiškai tapačias nukentėjusiojo nurodytoms įvykių aplinkybes, tačiau patvirtino, kad jis su jam nepažįstamu asmeniu nukentėjusįjį įsodino į N. R. B. automobilį ir visi vežė nukentėjusįjį į mišką. Nuteistasis M. Ž. teigė, kad jie tiek prie automobilio, tiek važiuodami nukentėjusiojo klausinėjo kur jie gali surasti jų ieškomą asmenį. Miške buvo kalbama apie pinigus, tačiau jis negirdėjo, kad ieškomas asmuo būtų buvęs kažkam skolingas, jis tik girdėjo, kad nukentėjusysis turi atvežti pinigus prie ežero. Su jais buvęs nepažįstamas asmuo, šaukė ant nukentėjusiojo, gąsdino jį, kad reikia iškasti duobę, sulaužyti pirštus, vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais. Jis matė, kad N. R. B. nukentėjusiajam sudavė smūgius (t. 3, b.l. 146-148). Vertinant šiuos nuteistojo M. Ž. duotus parodymus, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog šis nuteistasis turėtų pagrindą apkalbėti apeliantą (beje, tuo pačiu ir save). Be šių aptartų įrodymų, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai. A. P. atliekant atpažinimo veiksmus su įtariamaisiais, jis tiek N. R. B., tiek M. Ž. atpažino, kaip asmenis, kurie neturėdami teisėto pagrindo, naudodami psichinę prievartą, tai yra grasindami ir suduodami smūgius reikalavo jiems perduoti turtą – pinigus (t. 1, b.l. 39-46). Nukentėjusiojo asmens suinteresuotumas pakenkti nuteistiesiems byloje nenustatytas, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas jo parodymus laikė patikimais.Nukentėjusiojo parodymus apie pinigų reikalavimą naudojant psichinę ir fizinę prievartą iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta U. A. (B.). U. A. (B.) pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad ji atsisako duoti parodymus teisme prieš savo vyrą (t. 3, b.l. 157). Nesant galimybės apklausti minėtos liudytojos teisme, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Toks procesinis veiksmas numatytas BPK 276 straipsnio 1 dalyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012). Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugsėjo 13 d. U. A. (B.) buvo apklausta kaip įtariamoji. Nurodytos apklausos metu ji parodė, kad 2016 m. liepos 17 d. ji su N. R. B., M. Ž. ir nepažįstamu vaikinu važiavo į Vilnių. Vilniuje jie sutiko nukentėjusįjį. Visi vaikinai išlipo iš automobilio. Ji girdėjo, kaip N. R. B. sutikto vaikino klausė kur yra Lukas. Sutiktas vaikinas jam atsakė, kad jis nežino kur yra Lukas. Tada N. R. B. pasakė, kad vežame jį ir visi trys vaikiną jėga įsodino į automobilį. Po to jie visi nuvažiavo į už Vilniaus esantį mišką. Miške vaikinai vis didindami pinigų sumą iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų ir nurodė vietą kur jis juos turi atnešti. Tik ištempus nukentėjusįjį iš automobilio, N. R. B. jį spardė, mušė rankomis per veidą ir kitas kūno vietas. Kiek sudavė smūgių nukentėjusiajam, ji nežino. Nukentėjusysis pažadėjo atnešti reikalaujamus pinigus. Pamatę tolumoje šviesas jie visi susėdo į automobilį ir išvažiavo, nukentėjusįjį palikdami miške (t. 2, b. l. 49-51). U. A. (B.) 2017 m. vasario 23 d. apklausiama kaip liudytoja nurodė, kad ji atsisako duoti parodymus prieš savo vyrą, tačiau taip pat ji teigė, kad jos ankstesni duoti parodymai įtariamojo apklausos metu buvo išsamūs, todėl ji prašė jais remtis (t. 2, b. l. 64). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad U. A. (B.) iš esmės tokias pačias aplinkybes parodė ir akistatos metu su nukentėjusiuoju A. P. (t. 1, b.l. 100-102).Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo parodymai apie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra nuoseklūs ir juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje ištirti ir pirmiau aptarti įrodymai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti taip pat nuosekliais nukentėjusiojo parodymais ir apie jo prievarta įsodinimo į automobilį vietą.Pirmiau aptartų, pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis teisėto reikalavimo pagrindo neturėjimas yra pagrįstas bylos medžiaga, nes iš nukentėjusiojo A. P. parodymų nustatyta, kad jis nuteistiesiems nebuvo skolingas, be to tokių aplinkybių nenurodė ir patys nuteistieji. Nusikalstamos veikos padarymo būdas – psichinės ir fizinės prievartos panaudojimas, teisėjų kolegijai taip pat nekelia abejonių, nes nuteistieji iš nukentėjusiojo reikalaudami jiems perduoti pinigus ir jam išsakydami grasinimus ir suduodami smūgius leido aiškiai suprasti apie jam kilsiančias neigiamas pasekmes (fizinį smurtą, teisinius nemalonumus ir pan.) jeigu jis kažkam papasakos apie pinigų reikalavimą bei smurto panaudojimą prieš jį. Nurodyti nuteistųjų veiksmai neabejotinai padarė poveikį nukentėjusiojo psichikai ir jis būdamas įbaugintas dėl galimų jam neigiamų pasekmių, sutiko vykdyti nuteistųjų neteisėtus reikalavimus. Nuteistieji atlikdami neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusįjį, akivaizdžiai suvokė savo reikalavimo neteisėtumą, nes nei vienas iš jų neturėjo teisinio pagrindo tokio pobūdžio reikalavimui, tai patvirtina, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad N. R. B. veikdamas kartu su M. Ž., neturėdami teisėto pagrindo, atimdami nukentėjusiajam laisvę ir panaudodami psichinę prievartą, tai yra grasindami ir panaudodami fizinį smurtą, atvirai vertė A. P. jų naudai perduoti 3 000 Eur vertės turtą, tokius nuteistųjų veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip turto prievartavimą, nustatytą BK 181 straipsnyje. Nuteistųjų bendri veiksmai patvirtina, kad buvo įgyvendinamas bendras nusikalstamas sumanymas, todėl N. R. B. ir M. Ž. pagrįstai nuteisti už tai, kad veikė bendrininkų grupe.Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, N. R. B. 2017 m. gegužės 30 d. buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje padarymo (t. 3, b.l. 91-106). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. R. B. prievartaudamas turtą iš nukentėjusiojo A. P. panaudojo fizinį smurtą ir atėmė nukentėjusiajam laisvę, kas atitinka BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatytus kvalifikuojančius požymius. Tačiau pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nepateikdamas jokių argumentų bei motyvų, konstatavo, kad N. R. B. padarė BK 181 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, tai yra N. R. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių perkvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, kuris pagal savo pobūdį yra lengvesnis, nei veika, nustatyta minėto straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytos aplinkybės keisti skundžiamo nuosprendžio neturi galimybės, nes baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo padėties apeliacinės instancijos teismas nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo negali.
Dėl N. R. B. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės
Apeliantas N. R. B. taip pat nesutinka su paskirtos bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams, dydžiu, teigdamas, kad tokia bausmė per griežta, todėl prašo ją švelninti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. R. B. bausmę pagal BK 181 straipsnio 1 dalį įvertino tai, kad N. R. B. padarė apysunkį nusikaltimą ir buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas. Jis veikė bendrininkų grupe. Tai teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad N. R. B. anksčiau buvo teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (t. 3, b.l. 29-32), ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 45-59), sukūrė šeimą (t. 2, b.l. 58), turi du mažamečius vaikus (t. 3, b.l. 22). Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad N. R. B., būdamas laisvėje, nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio, moralės normų, įstatymų reikalavimų, yra linkęs nusikalsti. Tai rodo jo akivaizdų abejingumą visuomenės saugomoms vertybėms. N. R. B. nedaro teigiamų išvadų. Tai patvirtina jo asmenybės didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad už šio nusikaltimo padarymą turi būti paskirta baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė. BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Nuteistajam už šį nusikaltimą paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos manymu, N. R. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo paskirti trumpesnio termino laisvės atėmimo bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad į N. R. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. R. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. (t. 2, b.l. 102-105). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 12 d. (t. 2, b.l. 135-138). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 12 d. (t. 2, b.l. 144-146). Pagal baudžiamųjų įstatymų nuostatas ir teismų suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2006, Nr. 2K-408/2012) teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo į bausmę įskaityti šio asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) ir laikino sulaikymo laiką (BK 66 straipsnio 1 dalis, BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Atsižvelgiant į tai, kad N. R. B. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. kovo 12 d. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, nurodytas suėmimo laikotarpis turi būti įskaitytas į N. R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes neįskaičius į bausmės laiką viso privalomo įskaityti suėmimo laikotarpio, netinkamai taikytos BK bendrosios dalies normos (BPK 328 straipsnio 1 punktas, BK 66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį dėl N. R. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – N. R. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalis, kuriomis:
– vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu N. R. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
– vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant vienerių metų laisvės atėmimo neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
– vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendį.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį pakeisti ir vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, nuteistajam N. R. B. į paskirtą dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką – nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. kovo 12 d.
Likusią Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.