Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo I. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui I. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo dokumentinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo priimtas preliminarus spendimas civilinėje byloje Nr. e2-14631-1031/2023, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės G. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovui I. V. ir priteista ieškovei iš atsakovo 8777,99 Eur skola, 2126,33 Eur delspinigiai, 10,5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10904,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-10-30) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1123 Eur bylinėjimosi išlaidos. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 21 d. ir ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas.

2024 m. sausio 11 d. teisme gautas atsakovo I. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-14631-1031/2023. Prašyme nurodoma, kad byloje preliminarus sprendimas priimtas 2023 m. spalio 30 d., teismas jį kartu su ieškiniu ir jo priedais atsakovui išsiuntė 2023 m. spalio 30 d., bet įstatymo nustatyta tvarka procesiniai dokumentai neįteikti – atsakovas jų niekada faktiškai negavo, o ir byloje nėra jokių duomenų apie jų tinkamą įteikimą atsakovui. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog atsakovas per dvidešimt dienų informuotas apie preliminarų teismo sprendimą. Nepaisant to, kad preliminarus sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteiktas, teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 428 straipsnio 8 dalies bei 429 straipsnio reikalavimus, 2023 m. lapkričio 21 d. išdavė vykdomąjį raštą ir nurodė, kad preliminarus teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 21 d. Tinkamas preliminaraus teismo sprendimo nuorašo įteikimas atsakovui, kai šis nepateikia prieštaravimų per 20 dienų nuo įteikimo, yra viena iš įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, kurioms esant teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią, todėl svarbus tampa tinkamas atsakovo informavimas apie preliminarų teismo sprendimą, tačiau teismai taip pat turi įvertinti, ar tinkamai neinformavus bylos šalies apie preliminarų sprendimą buvo esminis proceso teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Byloje esant duomenų, kad dokumentai nebuvo tinkamai įteikti adresatui, negalima daryti išvados, jog preliminarus sprendimas buvo jam įteiktas; teismai visų pirma turi įvertinti įrodymus dėl procesinių dokumentų įteikimo arba dėl preliminaraus teismo sprendimo panaikinimo ir bylos nagrinėjimo ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Taip pat atsakovas nurodo, kad yra pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, kuris susijęs su atsakovo tinkamu informavimu apie teismo procesą, todėl proceso atnaujinimas byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tas teisinis instrumentas, kuriuo naudojantis veiksmingai užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo. Pažymėtina, kad būtent šis proceso atnaujinimo procesinis teisinis pagrindas yra artimiausias teisinio faktinės situacijos šioje byloje kvalifikavimo požiūriu ir iš esmės patenka į civilinės procesinės sąvokos „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ ribas. Todėl siekiant pašalinti atsakovo teisių, įtvirtintų Konvencijos 6 straipsnyje, pažeidimą, atsakovas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14631-1031/2023, užbaigtoje įsiteisėjusiu preliminariu sprendimu pagal ieškovo G. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui I. V. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atnaujinus procesą atsakovas, gindamas savo teises, teiks teismui motyvuotus prieštaravimus, nes nesutinka su ieškovo G. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jam pateiktu ieškiniu.

2024 m. vasario 12 d. teisme gauti ieškovės G. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rašytiniai paaiškinimai, dėl atsakovo prašymo atnaujinti procesą, kuriuose ieškovė nurodo, kad sprendžiant termino prieštaravimams paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti. Atsakovo prašyme nurodoma faktinė aplinkybė apie galimai jam neįteiktus procesinius dokumentus pirmiausia turėjo būti nurodoma kaip viena iš atsakovo pareiškimo atnaujinti praleistą prieštaravimų pagal CPK 430 str. pateikimo terminą faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, o ne kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė siekiant proceso atnaujinimo, todėl kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Ieškovo vertinimu, atsakovas, teikdamas prašymą atnaujinti procesą ir tik formaliai deklaruodamas „norą“ pateikti prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, tačiau kartu nenurodydamas absoliučiai jokių motyvų ir argumentų, kodėl priimtas preliminarus sprendimas yra nepagrįstas, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia nepagrįstai užvilkinti procesą, nes kaip ir buvo minėta, CPK 430 str. 1 dalyje inter alia nurodoma, kad prieštaravimai turi atitikti ne tik bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, bet kartu turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovo siekį vilkinti vykdymo procesą įrodo ir tai, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų padengti įsiskolinimą už (duomenys neskelbtini) produktus po to, kai jam šiuo klausimu dar 2023-09-27 buvo išsiųstas ir 2023-09-30 įteiktas pretenzinis raštas, tačiau atsakovas nei tuokart, nei šiuo metu, kai jau yra praėję net 5 mėnesiai nuo pretenzijos įteikimo, ne tik, kad neatlieka jokių mokėjimų dengiant skolą, bet ir nepateikia jokių argumentų ar motyvų, kodėl to nedaro. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu 20 dienų terminas prieštaravimams dėl preliminaraus sprendimo pateikti (CPK 430 straipsnio 1 dalis) buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti.

Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Tai pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir galutinio sprendimo (res judicata) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2023 m. spalio 30 d. priimtas preliminarus sprendimas atsakovui buvo išsiųstas 2023 m. spalio 30 d. per EPP sistemą ir laikomas įteiktu 2023 m. spalio 31 d.

Pagal CPK 429¹ straipsnį, dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje atsakovui procesiniai dokumentai gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis taisykles nustato CPK 175¹ straipsnis. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sisteminis nurodytų teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą per LITEKO VEP, aiškinimas suponuoja, kad nustatant, ar proceso dalyviui, kuris nėra asmuo, kuriam pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis nustatyta teisės aktuose ir/ ar kyla iš sutarties su teismų informacinės sistemos valdytoju, procesiniai dokumentai siųstini per LITEKO VEP, turi būti nustatytos dvi aplinkybės, t. y.: 1) proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi; 2) proceso dalyvis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO skilties „Šalys“ matyti, jog atsakovas I. V. buvo prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, sutikdamas gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, ta paskyra naudojosi, nes minėtos skilties išraše yra užfiksuota, kad I. V. buvo prisijungęs prie EPP 2023 m. lapkričio 3 d., 12.43 val., kas patvirtina, jog atsakovas realiai turėjo galimybę susipažinti su 2023 m. spalio 30 d. preliminariu sprendimu, taigi, pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu 2023 m. spalio 30 d. priimtą teismo preliminarų sprendimą. Todėl atsakovo teiginiai, kad jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir jis per 20 dienų nebuvo informuotas apie priimtą preliminarų teismo sprendimą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, vertintini kaip pareiškėjo siektis išvengti preliminariu sprendimu priteistų sumų mokėjimo ieškovei.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Atsakovas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu ir teigia, kad pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis (dėl atsakovo tinkamo informavimo apie teismo procesą), ir, kad tai iš esmės patenka į civilinės procesinės sąvokos „naujai paaiškėjusios aplinkybės“ ribas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie galėtų būtų vertinami kaip pagrindas atnaujinti procesą. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-250/2010; Nr. 3K-3-373/2011). Tokių įrodymų byloje nėra. Pareiškėjas prie prašymo atnaujinti procesą nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą CPK 369 str. 2 d.).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007). Todėl šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio (palankaus) teismo sprendimo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Teismas pažymi, kad atnaujinus procesą vien formaliais pagrindais būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas ir reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus.

Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, jog nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovo I. V. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14631-1031/2023 pagal ieškovės G. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui I. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.