Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. B. , atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Rūtai Urbonavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra neproporcingai pritaikyta priemonė. Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriaus specialistas surašė sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus motyvuodamas tuo, kad jis, gavęs policijos įspėjimą į jį nereagavo ir be svarbių priežasčių neatvyko pateikti dokumentų leidimo pratęsimui. Taip pat skunde pareiškėjas nurodė, kad būtent dėl svarbių priežasčių, t. y. komandiruočių, trukusių nuo 2015-10-11 iki 2015-11-08, nuo 2015-11-22 iki 2015-12-24, bei užsitęsusio proceso medicininio patikrinimo išvadai (Forma 049/a) gauti, jis nepateikė laiku dokumentų leidimo pratęsimui. Apie tai pareiškėjas telefoninio pokalbio metu pranešęs Licencijavimo skyriaus specialistui R. Ž. ir šis patikinęs, kad papildomai policijos įstaigos informuoti nereikės. Pareiškėjas mano, kad dėl tokios susidariusios situacijos, dėl objektyvių priežasčių - nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, po įspėjimo negalėjo laiku pateikti reikiamų dokumentų leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pratęsimui. Be to, pareiškėjas teigia, kad dėl pranešimo apie leidimo panaikinimą išsiuntimo į jo ankstesnę gyvenamąją vietą ir laiku negauto pranešimo buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015-12-21 sprendimo Nr. 15-IL-20-04003-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-11-02 Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariate V. B. , išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1045, kurio galiojimo laikas baigėsi 2015-11-02.

Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariato policijos pareigūno 2015-11-10 nutarimu Nr. 66N-42931346-15 už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 195 str., pareiškėjui skirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b.l. 19), 2015-11-10 paėmimo protokolu paimtas pareiškėjui priklausantis šaunamasis ginklas (b.l. 20), šaudmenys ir negaliojantis leidimas Nr. 1045 laikinai saugoti. Be to, pareiškėjas, Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariato policijos pareigūno 2015-11-02 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 66P-42931346-15 dėl ginklo registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimo įpareigotas per 30 dienų kreiptis į Kauno apskr. VPK Licencijavimo skyrių dėl ginklų leidimo termino pratęsimo. Tačiau pareiškėjas per 30 dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriui nepateikė dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistruoti, taip pat nepateikė patvirtinančių dokumentų, kurie laikytini svarbiomis priežastimis - gydymasis, komandiruotė ir kitos panašios aplinkybės.

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau su priimtu sprendimu kategoriškai nesutinka, kadangi jis bendradarbiavo su Kėdainių PK, buvo aktyvus ir rūpestingas.

Pareiškėjas dirba transporto įmonėje (duomenys neskelbtini), vairuotoju, dėl darbo pobūdžio priverstas pastoviai vykti į komandiruotes dirbti užsienyje (b.l. 13). Darbo komandiruotėje buvo išvykęs nuo 2015-10-11 iki 2015-11-08. Tik grįžus iš komandiruotės pareiškėjas pasiėmęs ginklą kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatą, kadangi tik grįžęs pastebėjo, kad išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas baigėsi 2015-11-02. Kaip minėta aukščiau pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka buvo nubaustas administracine tvarka ir iš jo paimti ginklai. Jis nedelsdamas kreipėsi į medikus ir pradėjo tvarkyti dokumentus sveikatos pažymai gauti. Tačiau, kadangi per paskutinius 10 metų jis buvęs kelių medicinos įstaigų pacientas, nes su šeima kelis kartus keitė gyvenamą vietą, medikai iš karto neišdavė sveikatos patikrinimo pažymos, nes pagal reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus privalėjo užklausti kitas gydymo įstaigas ir surinkti jiems būtinus duomenis apie jo sveikatos būklę. Jis turėjo išvykti iš Lietuvos į komandiruotę užsienyje dirbti, komandiruotė truko nuo 2015-11-22 iki 2015-12-24. Medikai iki išvykstant nespėjo sutvarkyti visų reikalingų dokumentų, todėl neišdavė sveikatos patikrinimo pažymos. Apie susidariusias aplinkybes jis telefonu 2015-11-18 informavo Kauno apskrities VPK Licencijavimo specialistą R. Ž. , bei klausė jo ar turi kaip nors papildomai informuoti policijos įstaigą ir pateikti dar kokius nors reikalingus duomenis. Pareigūnas R. Ž. informavo, jog pažymės, kad jis tvarko reikalingus dokumentus ir, kad atvykti į policijos įstaigą ir papildomai informuoti policijos įstaigos nereikės. Iš darbo komandiruotės užsienyje grįžo 2015-12-24 ir pačią pirmą po šventinio laikotarpio darbo dieną 2015-12-30 kreipėsi į medicinos įstaigą siekdamas baigti tvarkytis sveikatos patikrinimo dokumentus, pažymą apie savo sveikatą gavo tik 2015-12-31. Mano, jog 30 dienų terminą praleido dėl svarbių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, policijos įstaigai apie tai buvo žinoma, tačiau priimant ginčijamą sprendimą į tai visiškai nebuvo atsižvelgta.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 30 str. 1 d. 8 p. nurodo, kad A, B, C kategorijų ginklų, savininkas privalo kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant leidimo galiojimo laikui. Minėto įstatymo 30 str. 1 d. 9 p. nurodyta, kad pasibaigus leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo terminui, leidimą ir ginklą, ginklo savininkas privalo nedelsdamas pristatyti laikinai saugoti į teritorinę policijos įstaigą. Įstatymo 40 str. 2 d. imperatyviai nurodo, kad leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja.

Detaliau leidimų laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo B ar C kategorijos ginklams tvarką reglamentuoja taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) X skyrius. Taisyklių 72 p. nurodyta, kad ginklo savininkas, kurio leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas pasibaigė, nedelsdamas turi atiduoti laikinai saugoti ginklą į teritorinę policijos įstaigą. Jam to nepadarius, ginklą (-us) paima teritorinė policijos įstaiga ir raštu įspėja dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo. Jei ginklo savininkas per 30 kalendorinių dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo, be svarbių priežasčių nepateikia teritorinei policijos įstaigai dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistruoti, vadovaujantis taisyklių XIII skyriumi, leidimas panaikinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinas gydymasis, komandiruotė ir kitos panašios aplinkybės, kurios truko ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų po įspėjimo gavimo, jeigu ginklo savininkas pateikia tai patvirtinančius dokumentus (Taisyklių 73 p.).

Teismo nuomone, pareiškėjas elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Nedelsdamas pristatė į policijos įstaigą ginklus, ir ėmėsi visų galimų priemonių sutvarkyti reikiamus dokumentus. Tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. dėl to kad užsitęsė medicininės pažymos išdavimas ir dėl to, jog jam būtina išvykti į komandiruotę jis negalėjo laiku to padaryti. Apie tai jis pranešė telefonu policijos pareigūnui ir teiravosi ar turėtų pateikti papildomų dokumentų. Apie tai, kad pareiškėjas skambino byloje patvirtina sąskaitos išklotinė (b.l. 54), todėl netikėti pareiškėjo paaiškinimais nėra pagrindo. Tikėtina, jog pareiškėjas buvo suklaidintas jam pateikus netikslią informaciją. Svarbiomis priežastimis teismai savo praktikoje pripažįsta tokias priežastis, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo asmens valios ar jo pasirinkto elgesio modelio trukdo atlikti įstatymo numatytus veiksmus ar susilaikyti nuo jų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3135/2011). Be to, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ nuostatos reglamentuoja, kad asmenys, turintys leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, privalo laiku pratęsti leidimą, o to nepadarę ir dėl to gavę policijos įstaigos įspėjimą, turi reaguoti į gautą įspėjimą. Asmuo, turintis leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, reaguodamas į policijos įstaigų įspėjimą, privalo teikti reikalingus dokumentus policijos įstaigai, sprendžiančiai, ar neturi būti panaikintas leidimas. Jeigu asmuo negali pateikti reikalingų dokumentų dėl svarbių priežasčių, apie tai turi būti informuojama policijos įstaiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-645/2014). Kaip minėta pareiškėjas teismui pateikė telefoninės sąskaitos išklotinę (b.l. 54), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 52), iš pateikto komandiruočių grafiko matyti, jog pareiškėjo darbas susijęs su komandiruotėmis, ir kad jo nurodytais laikotarpiais jis buvo išvykęs (b.l. 13), medicininiai dokumentai patvirtina, jog jis nurodytu laiku kreipėsi į medicinos darbuotojus (b.l. 11-12, 56). Tokiu būdu pareiškėjo paaiškinimai patvirtinti bylos rašytiniais įrodymais ir nėra pagrindo netikėti jo išdėstytais argumentais. Iš byloje pateikto teikimo (b.l. 28-31) matyti, jog pareigūnas R. Ž. situaciją paaiškino, jog jis nepamena, ar pareiškėjas skambino, nes dienos bėgyje sulaukia daug skambučių įvairiais klausimais.

Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį negalima traktuoti, kaip neatidų ir nerūpestingą. Dokumentų nepateikimo nustatytu laiku pareiškėjo nurodytos priežastys (komandiruotė, ir pažymos išdavimo laiko trukmė) teismas pripažįsta svarbiomis objektyvaus pobūdžio, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios. Atsakovo argumentai nepatvirtinti bylos medžiaga, ir prieštarauja byloje surinktai medžiagai, todėl atmestini.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų - iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo sprendimas neteisėtas ir naikintinas. Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir perregistruoti ginklą. Toks reikalavimas išeina už teismo kompetencijos ribų, kadangi klausimai dėl pratęsimo, ar išdavimo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir ginklų perregistravimo yra tam tikros institucijos, šiuo atveju Kauno VPK kompetencijoje, todėl teismas gali instituciją įpareigoti spręsti klausimą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2015-12-21 sprendimą Nr. 15-IL-20-04003-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir įpareigoti atsakovą spręsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui išdavimo klausimą iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.