Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. B. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-04003-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir perregistruoti ginklą bei priteisti V. B. teismo išlaidų atlyginimą.Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Sprendimu panaikino jam 2010 m. lapkričio 2 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1045. Sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad išduoto leidimo galiojimo laikas baigėsi 2015 m. lapkričio 2 d. ir Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato 2015 m. lapkričio 12 d. pranešimu Nr. 20-IL-109438 buvo paimti šaunamieji ginklai, šaudmenys bei negaliojantis leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Be to, V. B. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu už ginklo registravimo (perregistravimo) terminų arba jo įrašymo į įskaitą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 195 straipsnyje, buvo skirta administracinė nuobauda. Pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas per 30 dienų atvykti į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių ir pateikti dokumentus dėl leidimo perregistravimo ar panaikinimo, tačiau to nepadarė. V. B. pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 73, 92.8 ir 93–95 punktais.Pareiškėjas nurodė, kad dėl svarbių priežasčių, t. y. komandiruočių, trukusių nuo 2015 m. spalio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 8 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d. bei užsitęsusio proceso medicininio patikrinimo išvadai (forma 049/a) gauti, jis laiku nepateikė dokumentų leidimui pratęsti. Matydamas, kad laiku nespės surinkti dokumentų, V. B. apie susidariusias aplinkybes 2015 m. lapkričio 18 d. telefonu informavo Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistą, tačiau jam jokie priekaištai ar pretenzijos nebuvo išsakyti ir pareiškėjas buvo informuotas, kad papildomai policijos įstaigos apie tai nereiks informuoti. 2015 m. gruodžio 24 d. V. B. grįžo iš komandiruotės ir pirmą darbo dieną kreipėsi į medicinos įstaigą, o pažymą apie sveikatą gavo 2015 m. gruodžio 31 d.Pareiškėjas teigė, kad prieš priimdamas Sprendimą, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistas turėjo surinkti visą medžiagą ir gauti visus duomenis apie tai, ar tikrai pareiškėjas, nesant svarbių priežasčių, neatvyko į policijos įstaigą, tačiau tai nebuvo padaryta ir taip šiurkščiai buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, o Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta įrodinėjimo pareiga nepagrįstai buvo perkelta fiziniam asmeniui. V. B. pažymėjo, kad dėl pranešimo apie leidimo panaikinimą išsiuntimo į jo ankstesnę gyvenamąją vietą ir laiku negauto pranešimo buvo suvaržyta pareiškėjo teisė į gynybą. V. B. akcentavo, kad iki administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 195 straipsnyje, surašymo jis iš viso nebuvo baustas administracine tvarka ir galiojančių nuobaudų neturėjo, o pareiškus įspėjimą – nedelsdamas į jį reagavo ir pradėjo rinkti leidimui pratęsti būtinus dokumentus, kurių surinkimas nuo jo valios nepriklausė.Teismo posėdyje pareiškėjas V. B. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas per 30 dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistruoti, nepateikė. Jis taip pat nepateikė dokumentų, kurie galėtų patvirtinti svarbias priežastis – gydymąsi, komandiruotes ir kitas panašias aplinkybes. Akcentavo, kad teisės aktuose yra nustatyta aiški asmens, turinčio leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, pareiga įrodyti, kad jis ir toliau atitinka teisės aktų reikalavimus. Kauno apskrities VPK pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis, kitos šio įstatymo normos bei Taisyklių 72 ir 73 punktų nuostatos suponuoja išvadą, kad asmenys, turintys leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, privalo laiku pratęsti leidimą, o to nepadarę ir dėl to gavę policijos įstaigos įspėjimą, turi į jį reaguoti. Asmuo, turintis leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, reaguodamas į policijos įstaigų įspėjimą, privalo joms teikti reikalingus dokumentus. Jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių negali pateikti reikalingų dokumentų, apie tai turi būti informuojama policijos įstaiga, tačiau pareiškėjas to nepadarė ir gavęs įspėjamąjį raštą, atsakovui reikiamų dokumentų nepateikė. Atsakovas akcentavo, kad Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojo 2016 m. sausio 20 d. patvirtintame teikime Nr. 20-IL-6233 dėl V. B. 2016 m. sausio 11 d. skundo buvo konstatuota, jog atlikus patikrinimą, neginčijamų duomenų, kad Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistas informaciją pareiškėjui suteikė netinkamai, nebuvo gauta. Minėtame teikime taip pat pažymėta, kad pareigūnas jam pavestas funkcijas atliko tinkamai – 2015 m. gruodžio 28 d. pranešime dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo nurodė V. B. adresą, kurį šis buvo nurodęs kaip nuolatinę ginklų laikymo vietą, o pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas nepažeidžiant Taisyklių 94 punkto reikalavimų.Teismo posėdyje atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą patenkino iš dalies – Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-04003-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui išdavimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas per 30 dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui nepateikė dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistruoti. Jis taip pat nepateikė svarbias priežastis – gydymąsi, komandiruotes ir kitas panašias aplinkybes – patvirtinančių dokumentų. Nesutikimą su Sprendimu V. B. argumentavo tuo, kad jis bendradarbiavo su Kauno apskrities VPK Kėdainių policijos komisariatu, buvo aktyvus ir rūpestingas, o 30 dienų terminą praleido dėl svarbių nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios policijos įstaigai buvo žinomos, tačiau priimant Sprendimą, į jas nebuvo atsižvelgta. Aptaręs Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 8 bei 9 punktų, 40 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 72 bei 73 punktų nuostatas, teismas sprendė, kad pareiškėjas elgėsi atidžiai ir rūpestingai – nedelsdamas į policijos įstaigą atvežė ginklus ir ėmėsi visų galimų priemonių reikiamiems dokumentams surinkti, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad užsitęsė medicininės pažymos išdavimas ir jam buvo būtina išvykti į komandiruotę, V. B. negalėjo laiku to padaryti. Teismas nustatė, kad pateikta telefono sąskaitos išklotinė patvirtina, jog apie tai pareiškėjas telefonu informavo policijos pareigūną ir klausė, ar turėtų pateikti papildomų dokumentų. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti V. B. paaiškinimais ir padarė išvadą, jog yra tikėtina, kad jis buvo suklaidintas, pateikus netikslią informaciją. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad svarbiomis priežastimis teismai savo praktikoje pripažįsta tokias priežastis, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo asmens valios ar jo pasirinkto elgesio modelio trukdo atlikti įstatyme numatytus veiksmus ar susilaikyti nuo jų. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis ir Taisyklių nuostatos reglamentuoja, kad asmenys, turintys leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, privalo laiku pratęsti leidimą, o to nepadarę ir dėl to gavę policijos įstaigos įspėjimą, turi į jį reaguoti. Asmuo, turintis leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, reaguodamas į policijos įstaigų įspėjimą, privalo teikti reikalingus dokumentus policijos įstaigai, sprendžiančiai, ar neturi būti panaikintas leidimas. Jeigu asmuo dėl svarbių priežasčių negali pateikti reikalingų dokumentų, apie tai turi būti informuojama policijos įstaiga. Teismas, įvertinęs pateiktas telefono sąskaitų išklotines, teigiamą V. B. charakteristiką bei įrodymus, jog pareiškėjo darbas yra susijęs su komandiruotėmis, ir kad nurodytais laikotarpiais jis buvo išvykęs bei nurodytu laiku kreipėsi į medicinos darbuotojus, sprendė, kad nėra pagrindo netikėti V. B. teiginiais. Be to, administracinėje byloje esantis Kauno apskrities VPK 2016 m. sausio 20 d. teikimas Nr. 20-IL-6233 patvirtina, kad pareigūnas R. Ž. paaiškino, jog jis nepamena, ar pareiškėjas skambino, kadangi per dieną sulaukia daug skambučių įvairiais klausimais.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. B. elgesio negalima traktuoti kaip neatidaus ir nerūpestingo, ir jo nurodytas dokumentų nepateikimo nustatytu laiku priežastis pripažino svarbiomis objektyvaus pobūdžio bei nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai nėra prieštarauja bylos medžiagai. Panaikinęs Sprendimą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir perregistruoti ginklą išeina už teismo kompetencijos ribų, įpareigojo atsakovą Kauno VPK minėtą klausimą spręsti iš naujo.

III.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-04003-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ palikti galioti.Apeliantas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad duomenis, kurie, jo nuomone, patvirtina nereagavimo į policijos įspėjimą svarbias priežastis, V. B. pateikė tik teismui, o asmens medicininio patikrinimo išvadą jis gavo po to, kai jau buvo priimtas Sprendimas, taigi, pareiškėjas, nesant tam svarbių priežasčių, nevykdė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme bei Taisyklėse nustatytų pareigų – iki 2015 m. lapkričio 2 d. pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą galiojimą ir operatyviai reaguoti į policijos įstaigos 2015 m. lapkričio 10 d. įspėjimą, kai laiku neperregistravo leidimo laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą, bei pateikti duomenis apie aplinkybes, kurios trukdė pratęsti leidimo galiojimą. Pareiškėjas V. B. prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.Pareiškėjas paaiškina, kad nagrinėdamas administracinę bylą, pirmosios instancijos teismas nustatė objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo pagrįstos rašytiniais dokumentais. Akcentuoja, kad neturėdamas fizinių galimybių laiku pateikti duomenų apie savo komandiruotes ir dokumentų, reikalingų leidimui pratęsti, telefonu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistą R. Ž.. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, jog pateiktas teikimas patvirtina, kad pareigūnas R. Ž. paaiškino, kad nepamena, ar pareiškėjas skambino, nes per dieną sulaukia daug skambučių įvairiais klausimais, todėl pareiškėjui nėra suprantama apelianto pozicija, kad jis negavo duomenų, jog R. Ž. V. B. netinkamai suteikė informaciją.Pareiškėjo nuomone, atsakovas remiasi neobjektyviais duomenimis ir apeliaciniame skunde išsako prieštaringus motyvus, kad V. B. laiku, nesant svarbių priežasčių, nepateikė dokumentų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus pratęsti, tačiau cituoja teisės aktus, kuriuose nurodyta, kad viena iš svarbių priežasčių yra komandiruotė. Be to, Kauno apskrities VPK nepaneigė jam telefonu pateiktos informacijos, kodėl pareiškėjas nespėja laiku pateikti leidimui pratęsti reikalingų dokumentų. V. B. akcentuoja, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė jokių naujų duomenų ar įrodymų, paneigiančių administracinės bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas elgėsi atidžiai ir rūpestingai, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių laiku negalėjo pateikti visų reikiamų dokumentų bei buvo suklaidintas, pateikus netikslią informaciją telefonu, ar kad telefonu atsakovui nepateikė informacijos, kodėl laiku nespėja surinkti dokumentų, ar neklausė, kaip tokiu atveju turėtų elgtis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 15-IL-20-04003-e, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas Nr. 1045 laikyti (nešiotis) ginklus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2015 m. lapkričio 2 d. baigėsi 2010 m. lapkričio 2 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. V. B. 2015 m. lapkričio 10 d. buvo įpareigotas per 30 dienų atvykti į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių ir pateikti dokumentus dėl leidimo perregistravimo ar panaikinimo (b. l. 18), tačiau to nepadarė. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas per 30 dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo, Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui nepateikė dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistruoti; nepateikė ir svarbias priežastis – komandiruotes ir kitas panašias aplinkybes – patvirtinančių dokumentų (b. l. 73, 79). Ši aplinkybė nėra ginčijama.Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 73, 92.8 ir 93–95 punktais. Minėto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio („Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimas“) 2 dalyje nurodyta, kad leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja. Kartu pažymėtina, kad šio įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje (ginčo metu nuo 2014 m. balandžio 4 d. galiojusi redakcija) numatyta, kad sprendimą panaikinti leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl minėto leidimo panaikinimo, esminę reikšmę įgyja nustatymas aplinkybių – ar buvo svarbi priežastis (priežastys) dėl kurių atsakovas laiku nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.Priežastys, kurios laikytinos svarbiomis, yra nurodytos Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 73 punkte: „gydymasis, komandiruotė ir kitos panašios aplinkybės, kurios truko ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų po įspėjimo gavimo, jeigu ginklo savininkas pateikia tai patvirtinančius dokumentus“.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas komandiruotėje buvo nuo 2015 m. lapkričio 22 d. iki gruodžio 24 d. (b. l .13), t. y. daugiau nei mėnesį, ir apie 20 dienų trisdešimties dienų laikotarpiu po to, kai jam 2015 m. lapkričio 10 d. teritorinė policijos įstaiga išsiuntė įpareigojimą (b. l. 14) per 30 dienų atvykti į Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių ir pateikti dokumentus dėl leidimo perregistravimo ar panaikinimo. Komandiruotės faktas nėra ginčijamas. Nagrinėjamu atveju komandiruotė laikytina iš esmės atitinkanti pirmąjį reikalavimą, nurodytą Taisyklių 73 punkte (komandiruotė, kuri truko ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų po įspėjimo gavimo).Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas įvykdė antrąją Taisyklių 73 punkto sąlygą – pateikti komandiruotę patvirtinančius dokumentus (b. l. 13). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad policijos įstaiga dokumentus gavo po to, kai jau 2015 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas ginčijamas sprendimas Nr. 15-IL-20-04003-e. Kita vertus, atsakovo buvimas specifinėje komandiruotėje (dirbant vairuotoju) ir dokumentų nepateikimas komandiruotei nepasibaigus laikytina pateisinančia priežastimi, ypač atsižvelgiant į tai, kad komandiruotės laikotarpis tik nežymiai viršijo 30 dienų laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 10 d. teritorinės policijos įstaigos išsiųsto įpareigojimo atsakovui pateikti dokumentus dėl leidimo perregistravimo ar panaikinimo.Byloje nustatyta, kad atsakovas gruodžio 24 d. grįžęs iš komandiruotės iš karto rūpinosi privalomu sveikatos patikrinimu (b. l. 11–12). 2015 m. gruodžio 30–31 d. šeši gydytojai savo parašais konstatavo, kad ginklą savigynai turėti ir naudoti V. B. gali. Bylos duomenys patvirtina, kad pavėluotas pažymos pristatymas atsakovui buvo susijęs su būtinybe apsilankyti keliose gydymo įstaigose, surinkti informaciją iš kelių įstaigų (b. l. 11–12), o tai turėjo įtakos terminui, per kurį galėjo būti atsakovui išduota reikiama pažyma. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas aktyviai siekė tokią pažymą gauti per įmanomai trumpesnį laikotarpį (b. l. 82–83). Dokumentų nepateikimo Kauno apskrities VPK nustatytu laiku priežastys (medicininės pažymos specifinė išdavimo laiko trukmė ir komandiruotė) laikytinos svarbiomis objektyvaus pobūdžio, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios.Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikta minėta medicininė pažyma (kuri nėra ginčijama byloje) yra vienas iš svarbiausių reikalavimų, nustatytų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje, kurio neišpildžius, asmuo ginklo įsigyti ir turėti negali (sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu; įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiūros įstaigos priežiūroje dėl psichikos ligos ar sutrikimo). Šiuo reikalavimu yra įgyvendinamas įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, išskyrus jo padarytą išvadą, susijusią su pareiškėjo 2015 m. lapkričio 18 d. skambučiu Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistui. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik skambinimo fakto nustatymas bei pareiškėjo nuomonė apie pokalbio turinį, nesudaro prielaidos daryti tikėtiną išvadą, kad pareiškėjas pokalbio metu buvo suklaidintas, jam pateikus netikslią informaciją, dėl ko jis vėliau laiku nepateikė dokumentų Kauno apskrities VPK.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti įgyvendinti savo teises. Konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju nežymus pareiškėjo termino praleidimas dėl objektyvių aplinkybių (komandiruotės, medicininės pažymos specifinė išdavimo laiko trukmė) nepaneigia pareiškėjo veiksmų, kuriais jis aktyviai siekė įgyvendinti teisę gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.