Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovei advokatei Agnei Gaurelienei, atsakovės UAB „Lindora LT“ atstovui S. L., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui, trečiojo asmens UAB „Kimlita“ atstovei P. K., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei UAB „Lindora LT“ dėl kliūčių naudotis turtu pašalinimo, nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys UAB „Kimlita“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. K. pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Lindora LT“ prašo įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti laikinus statinius bei pasiimti savo laikomas transporto priemones žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip atlaisvinant neteisėtai užimtą teritoriją, priteisti ieškovui iš atsakovės 10202,12 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas R. K. 1999-09-09 valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu valdo valstybei priklausantį 0,2598 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat jam 2013-04-17 buvo atkurtos nuosavybės teisės ir perduota neatlygintinai nuosavybėn 0,0005 ha žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Lindora LT“ nuo 2012 metų neteisėtai naudojasi jam nuosavybės teise priklausančia bei iš valstybės išsinuomota žemės sklypo dalimi, stato jai priklausančias transporto priemones, be to, ant aptariamo žemės sklypo stovi atsakovei priklausantys laikini statiniai – metalinis kioskas ir apsaugos posto namelis. Ieškovas suinteresuotas atsakovo užimtą žemės sklypą naudoti komercinei veiklai, t. y. nuomoti žemės plotą automobilių stovėjimui, gauti iš šios veiklos pajamas, todėl dėl negalėjimo naudotis žemės sklypu patiria nuostolius. Į norimą automobilių statymui skirtą plotą galima pastatyti 7 automobilius, pagal kitų bendrovių pateiktus komercinius pasiūlymus vienos automobilio vietos nuomos vidutinė kaina parai yra 1,10 Eur + PVM, todėl iš atsakovės laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2015-12-01 priteistina 10202,12 Eur suma patirtiems nuostoliams kompensuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pareikštu ieškiniu ieškovas R. K. prašo įpareigoti atsakovę UAB „Lindora LT“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti laikinus statinius – metalinį kioską ir apsaugos posto namelį, bei pašalinti laikomas transporto priemones iš ieškovo naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip atlaisvinant neteisėtai užimtą teritoriją, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės 10202,12 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2015-12-01.

Dėl kliūčių naudotis turtu pašalinimo

1999 m. rugsėjo 9 d. sutartimi Nr. N29/99-0182 (1 t. 6-7 b. l.) ieškovui R. K. buvo išnuomotas 0,2603 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti (1 p., 3 p.), užmokestis už žemės sklypo nuomą – 2549 Lt (10 p.); išnuomojamam žemės sklypui nustatytas servitutas – leisti naudotis 386 kv. m. sklypo dalimi (plane taškai 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 15, 14) (duomenys neskelbtini) sklypo naudotojams (8 p.). 2013 m. balandžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu (1 t. 11 b. l.) Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pakeista, sumažinant nuomojamos valstybinės žemės plotą iš 0,2603 ha į 0,2598 ha, o 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 31S-91 (1 t. 12-13 b. l.) ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0005 ha žemės sklypo dalį bendrame 0,2603 ha žemės sklype (0,2598 ha žemės sklypo dalis priklauso valstybei), esančiame (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t. 14-16 b. l.) patvirtina, kad Valstybinės žemės nuomos sutartis bei ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį buvo įregistruotos viešajame registre.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas prašo įpareigoti atsakovę pašalinti kliūtis naudotis 386 kv. m. sklypo dalimi (plane taškai 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 15, 14) adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 19 b. l.), t. y. iš šios žemės sklypo dalies pašalinti metalinį kioską, apsaugos posto namelį ir laikomas transporto priemones, bei pašalinti kliūtis naudotis dešinėje nuo įvažiavimo į teritoriją pusėje esančia apie 13 metrų ilgio ir 8 metrų pločio aikštele (106 kv. m.; 2 t. 8 b. l.), patraukiant iš šios aikštelės ardomas transporto priemones. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad minimus žemės sklypus naudotojo ir nuosavybės teisėmis valdo ieškovas. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų (1 t. 20-24, 84, 86, 113, 114, 121, 122, 126-130 b. l.; 2 t. 9-11, 13, 18, 22, 23, 26, 27 b. l.; 3 t. 71, 74 b. l.) matyti, kad nepradėtos ir pradėtos ardyti transporto priemonės buvo pastatytos ir servitutinėje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje plane taškais 3, 4, 5, 6, 7, 15, 14 (1 t. 19 b. l.). Be to, ieškovo pateiktos nuotraukos (1 t. 25, 26, 82, 86, 87, 112, 115-120, 130 b. l.; 2 t. 12-17, 19, 20 b. l.; 3 t. 76, 77 b. l.) patvirtina, kad pradėtos ardyti transporto priemonės, jų detalės buvo pastatytos ir 106 kv. m. aikštelėje, esančioje dešinėje nuo įvažiavimo į bendrą teritoriją pusėje. Nors atsakovės atstovai neigė, kad servitutinėje žemėje pastatytas transporto priemones naudoja, ardo atsakovė, jos darbuotojai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad šių transporto priemonių naudotoja yra atsakovė, besiverčianti automobilių ardymo verslu. Ieškovo, trečiojo asmens UAB „Kimlita“ atstovės paaiškinimai, liudytojų J. A. P., R. L., A. S. parodymai patvirtina, kad atsakovė naudojo tiek servitutinėje žemėje, tiek 106 kv. m. aikštelėje pastatytas transporto priemones, jas laikė ir ardė, likusį metalo laužą perduodama išvežti metalo laužo supirkėjams, o šalių ginčui persikėlus į teismą, atsakovės darbuotojai servitutiniame žemės sklype bei ginčo aikštelėje laikytas transporto priemones pergabeno į šalia esančią atsakovės naudojamą teritoriją (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, jie yra nuoseklūs, sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje bei byloje esančiai medžiagai. Antstolio Andriaus Liaškovo 2014-07-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nuotraukose (1 t. 17-18, 20-26 b. l.) nurodyta, kad ant servitutinės kelio dalies (duomenys neskelbtini), įvažiavus į teritoriją, kairėje pusėje stovi įvairios transporto priemonės: „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „K. C.“ be valstybinių numerių, „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW LT50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrautu sudaužytu automobiliu „Peugeot 406“ be valstybinių numerių, „Chrysler 300M“ be valstybinių numerių, daužta „Subaru Impreza“ be valstybinių numerių, taip pat užfiksuotas žalios spalvos metalinis kioskas ir ant metalo karkaso užkeltas medinis rudos spalvos apsaugos posto namelis. Taip pat antstolis užfiksavo tris demontuojamas transporto priemones: vieną „Renault Laguna“ ir dvi „Chrysler“ markės, stovinčias aikštelėje, esančioje dešinėje nuo įvažiavimo į bendrą teritoriją pusėje. 2016 m. vasario 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir nuotraukose (1 t. 80-87 b. l.) antstolis ties įvažiavimu į teritoriją, kairėje pusėje, užfiksavo apgadintas, apardytas transporto priemones, jų dalis, o ginčo aikštelėje užfiksavo vieną demontuojamą transporto priemonę „Chrysler“. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūra atliko UAB „Lindora LT“ veiklos patikrinimą ir 2016-01-15 patikrinimo aktu bei nuotraukomis (1 t. 152-161) konstatavo, kad atsakovė vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių demontavimo ir prekybos naudotomis detalėmis veiklą pažeisdama išduoto Taršos leidimo sąlygas, laikė demontuojamas transporto priemones prie servitutinio kelio bei aptvertoje aikštelėje. Atsakovės direktorius S. L. buvo supažindintas su aktu ir nuotraukomis, prie jų pasirašė ir jokių prašymų, skundų, nesutikimų su aktu ir nuotraukomis nepareiškė. Patikrinime dalyvavęs ir aktą pasirašęs vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius T. J. teismo posėdyje patvirtino, kad dėl patikrinimo ir jo akto nebuvo ginčų, prieštaravimų, UAB „Lindora LT“ direktorius S. L. viso patikrinimo metu buvo šalia, patikrinimo metu nekilo abejonių, kad užfiksuotas transporto priemones servitutinėje kelio dalyje ir uždaroje aikštelėje laiko, jas demontuoja būtent atsakovė, kuriai ir išduotas Taršos leidimas. Palyginus skirtingu metu antstolio, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros, ieškovo pateiktose nuotraukose užfiksuotas transporto priemones matyti, kad jose užfiksuojamos tos pačios transporto priemonės: „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „K. C.“ be valstybinių numerių, „Subaru Impreza“ be valstybinių numerių, „Renault Laguna“, „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitos transporto priemonės. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad atsakovės darbuotojai rakindavo įvažiavimo į aikštelę vartus. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė naudojosi ieškovui priskirtu tiek servitutiniu žemės sklypu, tiek ir 106 kv. m. aikštele, šiose teritorijose statė transporto priemones, jas laikė ir ardė.

2016 m. balandžio 6 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, taip pat trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės paaškinimais nustatytos šios aplinkybės: dešinėje nuo įvažiavimo į teritoriją pusėje esančioje aikštelėje (106 kv. m.) nėra atsakovei priklausančių transporto priemonių, aikštelė visiškai tuščia; 386 kv. m. servitutinėje sklypo dalyje (plane taškai 2, 3, 4, 5, 6, 7, 15, 14) ties įvažiavimu į teritoriją kairėje pusėje nėra jokių transporto priemonių, kliudančių (duomenys neskelbtini) sklypo naudotojui ieškovui naudotis jam perduotu valstybinės žemės ir nuosavybės teise valdomos 0,2603 ha žemės sklypu; ant metalo karkaso užkeltas medinis rudos spalvos apsaugos posto namelis nežymiai (kampas iki 1-1,5 m) išsikišęs ir patenka į ieškovo valdomą žemės sklypo dalį, kita namelio dalis stovi valstybinės žemės dalyje, valdomoje UAB „Edarva“ adresu (duomenys neskelbtini), ši žemė nėra servitutinė; žalios spalvos metalinis kioskas ir žalios spalvos transporto priemonė „Chrysler 300“ taip pat stovi UAB „Edarva“ valdomoje žemės sklypo dalyje ir nepatenka į ieškovo valdomą žemės sklypą. Apžiūros metu atsakovės atstovas S. L. patvirtino, kad apsaugos posto nameliu naudojasi atsakovė, nei namelis, nei metalinis kioskas nėra įregistruoti ir naudojami kaip laikini statiniai. UAB „Edarva“ 2016-01-06 pranešime (1 t. 61 b. l.) nurodė, kad neprieštarauja, jog atsakovė laikytų transporto priemones jai priklausančiame ir naudojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje UAB „Edarva“ direktorius E. S. neprieštaravo, jog atsakovės transporto priemonės, apsaugos posto namelis ir metalinis kioskas ir toliau stovėtų UAB „Edarva“ valdomoje teritorijoje.

Pažymėtina, kad 2016-04-06 teritorijos (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo įvertinta įvažiavimo į teritoriją specifika, t. y. kad kairėje įvažiavimo pusėje yra betono tvorelė, ties įvažiavimu įrengti metaliniai vartai, metalinis kioskas nepatenka į ieškovo valdomą žemės sklypą ir juo naudotis netrukdo, o apsaugos posto namelis į ieškovo žemės sklypą patenka tik nežymiai, kampu, šie objektai iš esmės netrukdo nei ieškovui naudotis jam perduotu žemės sklypu, nei teritorijų (duomenys neskelbtini), lankytojams naudotis servitutiniu keliu. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė taip pat patvirtino, kad ieškovo valdomame servitutiniame kelyje nėra kliūčių juo naudotis nei ieškovui, nei kitiems asmenims.

CK 4.35 straipsnio 1 dalis nustato, kad valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. CK 4.34 straipsnio 1 dalis įtvirtina valdytojo teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą.

Ieškovas pasirinko teisminį jo pažeisto valdymo gynimo būdą. Bylos nagrinėjimu metu teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė ieškovo teisę netrukdomai naudotis jam nuomos sutarties pagrindu ir nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tiek 386 kv. m. servitutinėje sklypo dalyje, tiek dešinėje nuo įvažiavimo į teritoriją pusėje esančioje aikštelėje (106 kv. m.) laikė ardomas transporto priemones, jų dalis, tačiau iki bylos išnagrinėjimo atsakovė iš esmės pašalino pažeidimus, patraukė transporto priemones iš ieškovo žemės sklypo, todėl atsakovė įpareigotina patraukti į servitutinę ieškovo valdomą žemės sklypo dalį patenkančią apsaugos posto namelio dalį už ieškovo valdomo servitutinio žemės sklypo ribos. Civilinė byla dalyje dėl transporto priemonių pašalinimo iš ieškovo valdomos žemės sklypo nutrauktina, atsakovei įvykdžius šį ieškovo reikalavimą.

Kaip neįrodytus teismas atmeta atsakovės atstovų teiginius, jog atsakovė naudojosi ieškovo aikštele teisėtai, turėdama žodinį ieškovo sutikimą. Byloje esantis šalių susirašinėjimas (1 t. 27-34 b. l.) patvirtina, kad ieškovas nuo 2013 metų siuntė atsakovei raginimus mokėti mokestį už naudojimąsi ieškovo žemės sklypo dalimi, duomenų apie rašytinį šalių susitarimą naudotis aikštele byloje nėra.

Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 10202,12 Eur sumą negautoms pajamoms kompesuoti, kurias jis būtų gavęs, jei laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2015-12-01 būtų galėjęs naudoti atsakovės užimtą aikštelę (106 kv. m.) komercinei veiklai, t. y. 7 automobilių statymui, kai vienos automobilio vietos nuomos vidutinė kaina parai yra 1,10 Eur + PVM.

CK 4.34 straipsnio 2 dalis nustato, kad valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teismas pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės, nei faktiškai asmens patirta žala, atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų valdymo pažeidimo) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tiek 2013-05-17 rašte (1 t. 58-59 b. l.), tiek atsiliepime į ieškinį (1 t. 169-172 b. l.) nurodė, kad ieškovas, norėdamas išnuomoti ar subnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį UAB „Kimlita“, turi gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, tačiau tokį sutikimą subnuomoti valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė ieškovui išduoti. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patvirtino, kad be šios institucijos sutikimo ieškovas negali subnuomoti valstybinės žemės sklypo, tačiau turi teisę jį naudoti komercinei veiklai, įskaitant veiklą, susijusią su automobilių parkavimu, ir gauti iš šios veiklos pajamas.

Teismas pripažįsta, kad ieškovas galėjo naudoti atsakovės užimtą aikštelę komercinei veiklai, už automobilių parkavimą laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2015-12-01 gauti pajamas, juo labiau, kad pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pats mokėjo mokesčius valstybei, be to, atsakovė, naudodama ieškovui priklausančią aikštelę, turėjo iš šios veiklos naudą, galėjo naudotis tiek įvažiavimu į savo teritoriją, tiek laikyti demontuojamas transporto priemones, jų dalis jai nepriklausančioje teritorijoje, turėti patogesnį privažiavimą, geresnę galimybę išvežti utilizavimui demontuotas transporto priemones. Pažymėtina, kad į bylą pateiktais 2016-05-31 komerciniais pasiūlymais atsakovė iš esmės ginčija tik per didelę ieškovo pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose (1 t. 35, 36 b. l.) nurodytą automobilio laikymo vietos aikštelėje kainą, t. y. nurodo vidutinę 0,50 Eur su PVM kainą vietoje 1,10 Eur be PVM.

Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama 10202,12 Eur suma yra per didelė, apsisprendimą grįsdamas šiais argumentais: byloje nėra duomenų, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2015-12-01 realiais veiksmais siekė realizuoti galimybę gauti konkrečias pajamas, kad ėmėsi paruošiamųjų veiksmų ir priemonių komercinei naudai gauti. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad komerciniai pasiūlymai iš UAB „Baltic Capital Corporation“ ir UAB „Geltonieji vartai“ gauti tik 2015 metų pradžioje, sutartį dėl aikštelės panaudojimo automobilių statymui su UAB „Kimlita“ sudarė tik 2016-06-01. Ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus, siekiant užfiksuoti ir pašalinti jo valdymo pažeidimus, pirmas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas tik 2014-07-17 (1 t. 17-18 b. l.). Ieškovo teiginiai, kad aikštelė laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2015-12-01 būtų išnuomota UAB „Kimlita“, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs atsižvelgiant į tai, jog pats ieškovas buvo šios bendrovės direktoriumi, dabar direktore dirba jo paties duktė, kuri suintersuota ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimu. Taip pat įvertintina, kad R. K. ir atsakovės direktorius S. L. anksčiau buvo verslo partneriai, šiuo metu konfliktuojantys dėl jų naudojamų šalia esančių sklypų naudojimo, t. y. atsakovės atstovas reiškia pretenzijas ieškovui dėl į jo teritoriją patenkančio ieškovo statinio stogo dalies bei ieškovo užtvertos dalies atsakovės teritorijos (2 t. 85 b. l.). Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Kimlita“ maksimaliai išnaudojo šalia jos naudojamo angaro esančią teritoriją, ši teritorija buvo perkrauta ir buvo būtinumas naudoti ginčo aikštelę. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė minimu laikotarpiu neturėjo kito įvažiavimo į savo naudojamą teritoriją (duomenys neskelbtini), tad naudojosi ieškovo žemės sklypu, vykdydama komercinę veiklą.

Ieškovas nurodo, kad į minimą aikštelę laikymui galima pastatyti 7 automobilius. Statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ 6.1 punkte nurodyta, kad automobilių saugykla – tai atvira, aptverta ir/ ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; gyvenamajame name ar kitos paskirties statinyje specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) automobiliams (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti). Automobilių saugyklos miestų, miestelių ir kaimų teritorijose išdėstomos, jų techniniai parametrai (plotas, stovėjimo vietų skaičius) nustatomi vadovaujantis STR 2.06.01:1999 reikalavimais (7 punktas). Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (iki 2015-01-01 galiojusi redakcija ir po šios datos galiojanti redakcija) VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 4 dalies „Automobilių stovėjimo aikštelės ir garažai“ 4.2 punkte nustatyta, kad mažiausias vietos lengviesiems automobiliams stovėti dydis, automobilį statant statmenai pravažiavimo ašies, yra 2,3 x 5,0 m. Automobilių stovėjimo aikštelėse prie prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo paskirties pastatų ne mažiau kaip 75 % vietų lengviesiems automobiliams stovėti turi būti ne mažesnės kaip 2,5 x 5,0 m dydžio, o siauresnės stovėjimo vietos turi būti pažymėtos horizontaliuoju ženklinimu, nurodant jų plotį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aikštelės plotą (106 kv. m., apie 13 metrų ilgio ir 8 metrų pločio) bei STR reikalavimus automobilių statymo aikštelėms, teismo nuomone, į ginčo aikštelę būtų galima parkavimui netrukdomai vienas kitam sustatyti 6 automobilius.

Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; joatitikie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2015-12-01 patyrė 10202,12 Eur nuostolius, kad šiuo laikotarpiu egzistavo jo nurodytos automobilių parkavimo aikštelėje kainos, pats ieškovas ėmėsi realių veiksmų šiai komercinei veiklai užsiimti ir gauti realias pajamas, gaudamas objektyvius, konkrečius, nešališkus verslo pasiūlymus, todėl ieškovo reikalaujama priteisti suma mažintina iki 3500 Eur. Laikytina, kad tokio dydžio nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, šalių, kaip buvusių verslo partnerių, interesų pusiausvyrą, sąžiningo verslo praktiką, yra pakankama tiek ieškovui, siekiant kompensuoti jo nepatogumus dėl negalėjimo naudotis ginčo aikštele, tiek atsakovei, verslo tikslais pasinaudojus ieškovo aikštele ir gavus iš šios veiklos komercinę naudą.

Tenkintinas ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovės priteistinos ieškovui 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 3500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad patyrė byloje 1097 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 347 Eur žyminis mokestis, 400 Eur teisinių paslaugų išlaidos, 150 Eur išlaidos antstolio paslaugoms apmokėti, 200 Eur išlaidos geodezinei nuotraukai (1 t. 37-39, 109-111 b. l.; 2 t. 3-4, 8 b. l.). Įvertinus, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti ieškovo valdymo teisės pažeidimai, tačiau ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintinas 34,31 proc., taip pat įvertinus geodezinės nuotraukos nedidelę įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje, iš atsakovės priteistinas ieškovui 146 Eur žyminis mokestis (105 + 41), 150 Eur už antstolio paslaugas, 268,62 Eur teisinių paslaugų išlaidos, 68,62 Eur geodezinės nuotraukos išlaidos, iš viso 633,24 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d.).

Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 600 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Įvertinus, kad dalis ieškovo reikalavimų buvo patenkinti bylos nagrinėjimo metu, dalis pripažintini pagrįstais ir tenkintini šiuo sprendimu, taip pat įvertinus, kad teismas atmetė 65,69 proc. ieškovo reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, iš ieškovo priteisinos atsakovei 197,07 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d.).

Teismui atsisakius tenkinti ieškovo prašymą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo, ieškovui grąžintinas jo papildomai byloje sumokėtas 35 Eur žyminis mokestis (2 t. 41-45 b. l.; CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Iš šalių priteistinos pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, jos iš šalių valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d., 259 str., 260 str., 263 – 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę UAB „Lindora LT“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti laikiną statinį – apsaugos posto namelį – iš ieškovo R. K. valdomos servitutinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies.

Priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Lindora LT“, buveinė Darželio g. 39, Šiauliuose, juridinio asmens kodas 302728509, 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) sumą nuostoliams atlyginti, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo 3500 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 633,24 Eur (šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei UAB „Lindora LT“ dalyje dėl transporto priemonių pašalinimo iš ieškovo valdomos žemės sklypo nutraukti.

Priteisti UAB „Lindora LT“, buveinė Darželio g. 39, Šiauliuose, juridinio asmens kodas 302728509, iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 197,07 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 7 ct) teisinių paslaugų išlaidas.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2016-04-05 mokėjimu nurodymu Nr. 187262 AB „Šiaulių bankas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.