- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-823-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00109-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybei, VĮ Registrų centro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybei, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl juridinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į garažo–rūsio (svarstyklių) pastatą, kurio bendras tūris – 170 kub. m, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ginčo pastatą įsigijo 1995 m., tačiau šis pastatas neturėjo ir neturi teisinės dokumentacijos, todėl nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centro nustatyta tvarka.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-01-23 nutartimi atsisakė priimti pateiktą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir jį grąžino, pasiūlė pareiškėjui pastatų įregistravimo fakto klausimą spręsti ikiteismine tvarka. Nurodė, kad pareiškimas neatitinka LR CPK 444-445 str. nurodytų reikalavimų. Teismo nuomone, pareiškėjas teismo keliu, vengdamas nekilnojamojo turto objekto formavimo klausimą spręsti Statybos įstatymo nustatyta tvarka, siekia patvirtinti statinio suformavimo teisėtumą. Teismo nuomone, pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą, jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Nurodė, kad tokiu būdu pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Teismas preziumavo, kad pareiškėjas dar turi galimybę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas ir gauti dokumentus, patvirtinančius, kad prašomas įregistruoti statinys teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas tinkamu naudotis. Teismas pripažino, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatyta tvarka nesikreipė dėl prarasto dokumento gavimo ar atkūrimo, todėl atsisakė priimti ir siūlė pareiškėjui pastatų įregistravimo klausimą spręsti ikiteismine tvarka.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-23 nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad priimta nutartis dėl netinkamų materialinės ir procesinės teisės normų taikymo nepagrįsta. Paaiškino, kad pastatas pastatytas 1955–1958 metais, jokių dokumentų apie šio pastato statybos teisėtumą, statybos techninės dokumentacijos, pastato priėmimo akto nėra. Dėl šių aplinkybių ginčo objekto formavimo klausimą spręsti pagal šiuo metu galiojančius LR statybos, LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymus, remiantis STR reikalavimais, nėra galimybės. Teigia, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas yra LR CK 4.58 str.–4.71 str. nustatytų aplinkybių nustatymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, nes nebuvo kreiptasi ikiteismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis. LR Konstitucijos 30 str. ir LR CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo ar pan.) priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. AB „Utenos krosnys“, bylos Nr. 3K-3-1121/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje UAB ,,Akvilegija“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003).
Atkreiptinas dėmesys, kad nustatyti, kokiu būdu asmens subjektinės teisės turėtų būti apgintos ir nurodyti konkrečią pažeistos teisės gynimo būdą įtvirtinančią teisės normą, turi bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su reikalavimu. Kitaip tariant, nurodytas teisinis ieškinio, pareiškimo, prašymo ar pan. pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009). Minėta, kad, tik tinkamai kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo būdus. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad jis prašo pripažinti jam nuosavybės teises į ginčo objektą, kaip įgytas įgyjamosios senaties pagrindu. Darytina išvada, kad LR CPK XXVI skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, netaikytinos. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą nepagrįstai vadovavosi minėtomis teisės normomis. Išaiškintina, kad bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos – LR CPK XXXIV skyriaus trečio skirsnio – nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, LR CPK 531 str. nustatyti formalūs reikalavimai pareiškimo turiniui yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą turėjo tik formaliai patikrinti, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka LR CPK 531 str., 110 str.–114 str. nustatytus reikalavimus bei negalėjo vertinti pateikto dokumento pagrįstumo iš esmės.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, gali pasinaudoti ikiteismine tvarka. Išaiškintina, kad LR CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu atsisakius priimti procesinį dokumentą, teismas privalo nurodyti tikslią instituciją, į kurią asmuo turi kreiptis, kad būdų pažeistos jo ginčijamos teisės (LR CPK 137 str. 3 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas gali pasinaudoti ikiteismine tvarka, tačiau nenurodė, kokios teisės normos numato ikiteisminį šio konkretaus ginčo sprendimą bei kuri konkreti institucija galėtų padėti apginti pareiškėjo teises.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nustatančias reikalavimus pareiškimo turiniui, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl priimta nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-23 nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.