- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- Ik-492-505/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01024-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- U. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,
nedalyvaujant pareiškėjui U. K. , trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo U. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012-09-06 sprendimą Nr. 70-2-1070 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių pagal U. K. prašymą leisti pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško, planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (b.l. 2-8, 31-32, 53-56).
Pareiškėjas skunde nurodė, o jo atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012-09-06 sprendimas Nr. 70-2-1070 akivaizdžiai pažeidžia ne tik pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, bet taip pat ir imperatyvias teisės normas, todėl turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Minėto sklypo viena kraštinė (apie 23 m) ribojasi su valstybinės žemės sklypu (kalno šlaitu), įsiterpusiu tarp pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško. U. K. 2011-09-02 Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą ir kitus būtinus dokumentus dėl valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp valstybinės reikšmės miško ir jam nuosavybės teise priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini), prijungimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos skyrius 2011-11-14 raštu Nr. 40-2-2410 pareikalavo trūkstamų dokumentų - banko sutikimo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes yra įregistruota hipoteka, pažymėdami, kad sutikimas reikalingas siekiant tęsti pradėtas procedūras prijungiant laisvą valstybinės žemės sklypą prie esamos valdos. Pareiškėjas iš minėto rašto suprato, jog procedūra bus tęsiama, kai bus pateiktas banko sutikimas. Tačiau atsakovas 2012-06-26 sprendimu Nr. 70-2-480 informavo pareiškėją, kad pakartotinai išnagrinėjus situaciją, atsisakytina rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, nes pasikeitė valstybinės reikšmės miškų ribos. Skyrius savo sprendime pažymėjo, kad valstybinės reikšmės miško riba sutampa su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pietine riba, t.y. nebeliko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės, dėl ko nėra teisinio pagrindo rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjas pakartotinai pateikė prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, dėl valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp valstybinės reikšmės miško ir U. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo, prijungimo. Prie minėto pakartotinio prašymo pateikė naują rašytinį įrodymą- Valstybinės miškų tarnybos 2012-07-19 raštą Nr. R2-1976, kuriame patvirtino, jog Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-14 nutarimu Nr. 765 bei, kad 2011-08-12 Kauno miesto savivaldybėje buvo apsvarstytas Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas, kuriame valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, sutapo su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-14 nutarimu Nr. 765, patvirtinta riba. Minėtas raštas patvirtino, jog Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nepakito, kaip tą teigia atsakovas. Atsakovas 2012-09-06 sprendimu Nr. 70-2-1070 pakartotinai atsisakė leisti pradėti rengti valstybinės žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, nes tai prieštarautų teisės aktams. Atsakovo sprendimai yra dviprasmiški, nemotyvuoti, nėra vieningo teisinio pagrindo, būtent kuriam esant yra atsisakoma leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, tikslu prijungti valstybinės žemės sklypą. Ginčijamas sprendimas grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 8 punktą. Sprendime nenurodyta kokiems teisės aktams prieštarautų ir kokie teisės aktai draudžia pareiškėjui pasinaudoti suteikta teise išsipirkti ar išsinuomoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.68-73).
Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 (toliau - Aprašas), 8 p. nustatyta, kad žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Nutarimas) 2.15 p. nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Teisės aktuose nėra įtvirtintas laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės sąvokos apibrėžimas, todėl šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002-03-14 nutartyje administracinėje byloje A6-64/2002 išaiškino, jog žemė, kurioje yra statinio sąvoką atitinkantis daiktas, laikytina užstatyta žeme. Norimas prijungti valstybinės žemės sklypo plotas negali būti laikomas laisva valstybine žeme, nes tame plote yra įregistruotų statinių. Taipogi papildomai pažymėtina tai, kad šalia pareiškėjo valdomo žemės sklypo esančiame valstybinės žemės plote yra ir eilė savavališkai pastatytų statinių (t.y. plytų takai su laipteliais, lentų aikštelė, akmenų mūro lauko baseinas, akmenų laipteliai, medžio aikštelė, medžio laiptai su taku, plytų mūro tvora, betono tvora, medinės tvoros, akmenų mūro atraminė siena). Papildomai pažymėtina tai, kad pats pareiškėjas, kreipdamasis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, elgėsi nesąžiningai, t.y. pateikė ne visą informaciją ir dokumentus, turinčius reikšmės nagrinėjamo klausimo tinkamam išsprendimui. U. K. prie prašymo leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pridėjo 2009-07-08 Nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu patikrinus einamuosius VĮ Registrų centro duomenis, matyti, jog yra iškelta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu (nurodytu 2.2 p. ir 2.4. p.). Atsižvelgiant į pateiktą bylos aprašymą darytina pagrįsta prielaida, jog nurodyta civilinė byla yra susijusi ir su galimo valstybinės žemės sklypo prijungimo klausimu, todėl skundžiamame rašte buvo paprašyta pareiškėją pateikti teismo sprendimą nurodytoje byloje, kad būtų galima objektyviai įvertinti valstybinės žemės prijungimo galimumo klausimą ir priimti galutinį sprendimą, tačiau pareiškėjas prašomų dokumentų Kauno miesto savivaldybės administracijai nepateikė iki šiol. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas, nepateikdamas prašomų dokumentų, kliudė atsakovui įvertinant visą aktualią informaciją, priimti tinkamą ir objektyvų sprendimą jo atžvilgiu. Taipogi atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012-09-06 raštas Nr. 70-2-1070 nėra galutinis sprendimas, kadangi juo yra prašoma pateikti papildomus dokumentus dėl vykstančių teisminių procesų, kas patvirtina tą aplinkybę, kad procedūra nėra baigta dėl atitinkamų dokumentų trūkumo. Jis vertintinas tik kaip tarpinis dokumentas, kuriame nurodyta, jog pagal pateiktus dokumentus vertinant esamą situaciją valstybinės žemės prijungimo procedūrų pradėjimas prieštarautų galiojančių teisės aktų reikalavimams, nes šiai dienai norimas prijungti valstybinės žemės plotas negali būti laikytinas laisvu neužstatytu, o be to, kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašų, dėl šioje žemėje neteisėtai sukurtų statinių vyksta teisminiai ginčai.
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra (b.l.60,61).
Atsiliepime nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-14 nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo". 2011-08-12 Kauno miesto savivaldybėje buvo apsvarstytas Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektas, kuriame valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo sutapo su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-14 nutarimu Nr. 765 patvirtinta riba. Po viešojo svarstymo nurodytoje teritorijoje projekto pakeitimai nebuvo daromi. 2012-07-18 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-11 nutarimas Nr. 869 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo", kuriuo buvo patvirtinta nauja Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, valstybinės reikšmės miškų plotų riba šalia pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nepakito.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.115) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 73 str. 1 d.). Jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla nutrauktina.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas U. K. 2011-09-02 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui (b.l. 74). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2011-10-06 raštu Nr. 40-2-2057, 2011-11-14 raštu Nr. 40-2-2410 bei 2011-12-08 raštu Nr. 40-2-2619 paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus minėto prašymo nagrinėjimui (b.l. 75-77). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012-06-26 raštu Nr. 70-2-480 atsisakė leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginimą teritorijų planavimo dokumentui (b.l. 78). Pareiškėjo atstovas 2012-08-14 raštu kreipėsi į atsakovą ir prašė toliau leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, dėl valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp valstybinės reikšmės miško ir U. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimo (b.l. 81,82), tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012-09-06 raštu Nr. 70-2-1070 pranešė pareiškėjui, jog minėtas žemės sklypas nėra laisvas (neužstatytas) valstybinės žemės sklypas, kadangi jame yra statiniai, bei pareiškėjo buvo paprašyta pateikti Kauno apygardos teismo nutarties dėl savavališkų statinių prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kopiją (b.l. 79,80). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-812-877/2012 m. pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams U. K. , VĮ „Registrų centras“, tretieji asmenys Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl teisinės statinių registracijos panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, 2012-02-20 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai: pripažino negaliojančia statinių – šiltnamio 3I1g, stoginių 4I1m, 5I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirties pastato 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių pagal adresų registrą (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre bei įpareigojo atsakovą U. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes- nugriauti savavališkai atsakovo pastatytus statinius – šiltnamį 3I1g, stogines 4I1m, 5I1m (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), pirties pastatą 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie buvo užfiksuoti 2011-06-14 savavališkos statybos akte, bei sutvarkyti statybvietę, o jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovas U. K. neįvykdys, įpareigoti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (kodas 288600210) nugriauti savavališkai pastatytus šiltnamį 3I1g, stogines 4I1m, 5I1m, pirties pastatą 6I1m, kurie buvo užfiksuoti 2011-06-14 savavališkos statybos akte, esančius pagal adresų registrą (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo U. K. . Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2A-1259-230/2012 pagal atsakovo U. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-812-877/2012 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams U. K. , valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems asmenims Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisinės statinių registracijos panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo 2012-07-16 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą paliko nepakeistą.
Ginčas byloje kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012-09-06 sprendimo Nr. 70-2-1070 pagrįstumo bei teisėtumo (b.l.79,80).
Pagal ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (8 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas. Remiantis ABTĮ 22 straipsniu, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Ginčo dalyku administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Kaip matyti iš bylos pagrįstų aplinkybių, pareiškėjas pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, įsiterpusio laisvo žemės sklypo prijungimui prie esamos namų valdos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo bei statybos techninių reglamentų nustatymui žemės sklypui (duomenys neskelbtini) (kad. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-07-01 iki 2012-09-26) 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojanti nuo 2010 08 01) pagrindu (toliau - Aprašas). Aprašo 8 punkte nustatyta, kad žemės sklypų planų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės žemės patikėtinis, statinių savininkai ar naudotojai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenys, valstybės ar savivaldybės institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Nutarimas) 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Tokiu būdu, pareiškėjui pateikus prašymą (Aprašo 12 punktas) bei Aprašo 12.1 punkte nurodytus dokumentus buvo pradėta administracinė procedūra dėl šio prašymo nagrinėjimo vadovaujantis minėtu Aprašu, t.y. viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą. Kaip numato Aprašo 12 punktas nurodyti prašymai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų ir per šį terminą savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, o struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, nurodytus Aprašo 15 ir 16 punktuose, arba išsiunčia pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodydamas prašymo netenkinimo priežastis. Nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus, 20 darbo dienų terminas netaikomas ir atliekami Aprašo 17 punkte nurodyti veiksmai (Aprašo 14 punktas).
Pagal Aprašo 17 punktą nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą, atliekami šie veiksmai: ne vėliau kaip per 20 darbo dienų išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, nurodytą Aprašo 4.4 punkte (Aprašo 17.1 punktas); jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, o jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, per 5 darbo dienas parengiamas motyvuotas atsakymas pageidaujančiam pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą asmeniui, nurodžius prašymo netenkinimo priežastis (Aprašo 17.2 punktas). Tokiu būdu procedūra baigiama pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, atlikusio administracinę procedūrą, teikimu priimti sprendimą. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 33, 34 straipsniai).
Minėta, kad vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Iš byloje nustatytų pagrįstų aplinkybių, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012-09-06 sprendimo Nr. 70-2-1070 turinio (b.l.79,80) bei teisinio šių teisinių santykių reglamentavimo akivaizdu, jog pareiškėjo ginčijamas 2012-09-06 sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), prijungimo tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Nutarimas) 2.15 p. įgyvendinimo, kurio pagrindu pareiškėjas galimai turėjo teisę teikti prašymą pradėti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo administracinę procedūrą Aprašo nustatyta tvarka, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros metu, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, priimamų dokumentų (prašymo nagrinėjimui buvo prašoma pateikti jau minėtą Kauno apygardos teismo nutartį, kurios pareiškėjas taip ir nėra pateikęs atsakovui, tarpinį dokumentą pasirašė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas, o ne administracijos direktorius, kaip tai numato Aprašo 14 punktas, be to, ginčijamas sprendimas nurodomas kaip atsakymas į pareiškėjo 2012-08-14 raštą, nors tiek atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, jog administracinė procedūra dėl pareiškėjo 2011-09-02 prašymo galutinai nėra baigta (b.l.81-108, 68-73)).
Pareiškėjas skundu taip pat prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių pagal U. K. prašymą leisti pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp U. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško, planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, ir tik konstatavus padarytą pareiškėjo subjektinės teisės ar teisėtų interesų pažeidimą atsakovas gali būti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjo subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo nenustatė dėl jau minėtų argumentų.
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjo skundžiamas aktas, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012-09-06 sprendimas Nr. 70-2-1070 dėl valstybinės žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), prijungimo jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme), kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme, todėl vadovaujantis šia įstatymo nuostata pareiškėjui U. K. grąžintinas jo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis ( b.l. 28).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Administracinę bylą Nr.I-492-505/2013 (teisminio proceso Nr.3-62-3-01024/2012-6) nutraukti.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjui U. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mokėtoja N. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini)100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2012-10-03 mokėjimo nurodymu pervesti grynuosius pinigus Nr.929274 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.