Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. spalio 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, taip pat baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir 187 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 15 metų. Pirmus penkerius metus bausmę paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., V. P. pripažintas pavojingu recidyvistu.

V. P. nuteistas už tai, kad jis kartu su Ž. J. visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą ir pasikėsino kankinant, itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės žmones, o būtent:

2010 m. rugpjūčio 7 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini) mieste esančiame garažų masyve, V. P. ir Ž. J., veikdami bendrininkų grupe, siekdami atkeršyti dėl praeityje įvykusio konflikto ir turėdami tyčią nužudyti nukentėjusiuosius V. ir N. V., šiems esant garaže Nr. 5, kuriame jie gyveno, atsinešta viela užsuko garažo vartų spynai skirtas kilpas, o Ž. J. vartus dar užrėmė automobilio padanga, V. P. padangą ir garažo vartus apipylė atsineštu benzinu, o Ž. J. padegė ir iš nusikaltimo vietos pasišalino. Nenustatytos vertės užrakintiems garažo vartams degant atvira liepsna, dėl ko jie buvo nepataisomai sugadinti, t.y. sunaikinti, bei tamsiame garaže kaupiantis dūmams, nukentėjusieji iš garažo išeiti negalėjo ir neturėjo galimybių užgesinti plintančios ugnies, todėl buvo bejėgiškos būklės, o dėl nežinios, ar spės atvykti gelbėtojai, ir baimės būti sužaloti bei žūti ugnyje, kenčiant didelius fizinius skausmus, jiems buvo sukeltos didelės dvasinės kančios. Dėl gausių dūmų per kelias minutes nukentėjusieji apsinuodijo smalkėmis, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta jų sveikata. V. P. ir Ž. J. nukentėjusiųjų nenužudė, t.y. nusikaltimo nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusieji iš garažo buvo išleisti ir išgelbėti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojų, kuriuos V. V. išsikvietė mobiliojo ryšio telefonu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo V. P. kasacinį skundą.

2013 m. rugsėjo 6 d. buvo gautas nuteistojo V. P. prašymas baudžiamojoje byloje atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Prašymą nuteistasis grindė tuo, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo pažeistos jo, kaip kaltinamojo, teisės, nepagrįstai atsisakyta patenkinti jo prašymą apklausti tam tikrus liudytojus, toks jo prašymas nepagrįstai buvo atmestas ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, baigus ikiteisminį tyrimą, jis tinkamai nebuvo nepažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kas pažeidėjo teisę į gynybą. Prašyme nurodoma, kad teismai neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarant jam inkriminuotus nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras D.Valys 2013 m. spalio 8 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuodamas tuo, kad visos pareiškėjo nurodomos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos.

Nesutikdamas su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. spalio 8 d. nutarimu, nuteistasis jį apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. spalio 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo. Skundžiamoje nutartyje teismas sutiko su Generalinio prokuroro 2013 m. spalio 8 d. nutarimo motyvais, jog nuteistasis nenurodė nei vienos aplinkybės, numatytos BPK 444 str. 1 d., kuri būtų pagrindu baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendis patvirtina, jog teismas ištyrė ir patikrino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pagrindė savo išvadas dėl V. P. kaltės, apeliacinės instancijos teismas paliko minėtą nuosprendį nepakeistą. Nuteistojo skundo argumentai, susiję su nepasitenkinimu bylos baigtimi, nėra pagrindas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje BPK 444 str. 1 d. 1-4 p. nurodytais pagrindais.

Nuteistasis V. P. skunde nurodo, jog baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėjų kolegija nepilnai išnagrinėjo bylos medžiagą. Nekreipė dėmesio į jo užduodamus klausimus, prašymus, susijusius su šia byla, vadovavosi tik tyrėjos E. L. sufabrikuotos bylos medžiaga. Jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo davęs jokių parodymų. Viso ikiteisminio tyrimo metu jis stengėsi nušalinti šią bylą tyrusią tyrėją E. L., kuri tyrė jo ankstesnę baudžiamąją bylą 2005 metais ir buvo pridariusi byloje pažeidimų. Tai, kad baudžiamoji byla tyrėjos E. L. buvo sufabrikuota, patvirtina parodymas atpažinti su nukentėjusiuoju V. V.. Atpažinimo metu buvo atvesti trys sulaikytieji, iš kurių du buvo be antrankių ir tik jis vienas buvo su antrankiais. Nuteistasis nurodo ir tai, jog jis iki teismo posėdžio nebuvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, byloje esančia filmuota medžiaga.

Kai teisme buvo apklausiami nukentėjusieji bei liudytojai, jis jiems negalėjo užduoti klausimų, nes dar nebuvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Kai po susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga jis prašė pakartotinai iškviesti nukentėjusiuosius ir liudytojus, buvo atsisakyta tai padaryti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo ištirta aplinkybė, kad tą vakarą nukentėjusysis N. V., atėjęs kartu su draugu, jam grasino, reikalavo iš jo 5000 Lt. N. V. draugas, pasivadinęs jo pusbroliu, nebuvo iškviestas ir apklaustas. Nebuvo išsiaiškinta ir aplinkybė, kiek kartų tą vakarą degė garažas, kiek kartų buvo iškviesta gaisrinė.

Nuteistasis nurodo, jog būtina apklausti dar vieną liudytoją N., kuris tą vakarą buvo atvažiavęs prie garažų masyvo, atvežė jam heroino, kuris matė, kad jis tuo metu ten buvo vienas, turėjo pusę litro benzino ir tik jis vienas padegė garažo duris, tuo metu nei Ž. J., nei S. S. ten nebuvo. Ž. J. ir S. S. buvo tik tuomet, kai jie garažą padegė antrą kartą, tačiau tuo metu nukentėjusiųjų V. ir N. V. garaže jau nebuvo, jie buvo išvežti į ligoninę. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, kaip galėjo užsidegti lovos, kurios stovėjo prie galinės garažo sienos.

Iš nuteistojo V. P. skundo turinio matyti, jog jis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. spalio 8 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teismo posėdžio metu nuteistojo V. P. gynėjas prašo nuteistojo skundą patenkinti.

Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gauto V. P. prašymo nagrinėjimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamosios bylos Nr. 1-37-113/2012 medžiaga, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisingą sprendimą. Naikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį nuteistojo V. P. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatytos BPK 444 str. 1 d. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog nuteistojo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui adresuotame prašyme dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunde dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. spalio 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme.

Nuteistasis V. P. prašyme bei skunduose nurodo atliekant ikiteisminį tyrimą, jo manymu, padarytus procesinius pažeidimus, nesutinka su šioje baudžiamojoje byloje teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu bei priimtais procesiniais sprendimais. Pažymėtina tai, jog visos nuteistojo nurodomos aplinkybės buvo žinomos tiek bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodė analogiškus argumentus kaip ir prašyme atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunduose dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. spalio 8 d. nutarimo panaikinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas, tikrindamas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, išnagrinėjo nuteistojo nurodytus argumentus, motyvus bei dėl jų išsamiai pasisakė 2012 m. birželio 15 d. nutartyje, kuria nuteistojo V. P. apeliacinis skundas buvo atmestas. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo argumentus tiek dėl ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje atlikusios tyrėjo šališkumo, tiek dėl asmens parodymo atpažinti metu pažeistų BPK 192 straipsnio reikalavimų, tiek dėl pažeistos teisės į gynybą bei parodymų davimo, tiek ir dėl baudžiamojoje byloje netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių bei netinkamai atlikto įrodymų vertinimo. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis yra įsiteisėję, todėl aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo vertinti iš naujo nuteistojo nurodomas aplinkybes ir tuo pačiu kvestionuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Kitų aplinkybių, kurios BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nuteistasis V. P. nenurodė. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistojo pateikti argumentai negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių būtų galima atnaujinti V. P. baudžiamąją bylą.

Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistojo V. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro D. Valio 2013 m. spalio 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Nuteistojo V. P. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.